- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- A-822-1963-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 760 000 Lt turtinę ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos bei atlyginti visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas.
Patikslintame skunde paaiškino, kad 1992 m. kovo 11 d. įvykusio aukciono metu už 520000 rublių įsigijo malūną (nebaigta statyba). Įmokėjus nustatytą sumą už įsigytą objektą, Kėdainių rajono privatizavimo komisijos pirmininkas A. R. , vadovaudamasis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis ir remdamasis 1992 m. kovo 11 d. įvykusio aukciono rezultatais, 1992 m. kovo 30 d. patvirtino laikiną nuosavybės teisės liudijimą Nr. 21, perdavė visą (21 tomą) buvusio vandens malūno (Jaunimo kavinės), esančio J. Basanavičiaus g. 2 (buv. Tarybinės Armijos g. 2), Kėdainių m., projektinę dokumentaciją. 1995 m. pradžioje buvo užsakyti, o Ž. R. įmonė „Matininkas“ atliko kadastrinius žemės sklypo ribų matavimus, sudarė žemės sklypo ribų planą. Pagal projektinę dokumentaciją buvusio vandens malūno (Jaunimo kavinė) katilinė suprojektuota toliau nuo pagrindinio pastato, vieno sklypo ribų nustatymas tapo negalimas. Per Dotnuvėlės upelio užtvanką buvo padarytas pėsčiųjų tiltas ir pėsčiųjų takas perskyrė sklypą į dvi dalis. Suderinus su Kėdainių rajono vyriausiuoju architektu V. K. , Kėdainių rajono paminklotvarkos tarnybos vadove V. B. , buvo suformuoti du sklypai: sklypas A - Jaunimo kavinė, 3417,13 m² ploto, sklypas B - katilinė (rūsys), 3176,12 m² ploto.
VĮ Registrų centras 2003 m. gegužės mėn. pabaigoje priėmė pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis apie pastatus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m. Pastatui, esančiam J. Basanavičiaus g. 2, suteiktas unikalus Nr. 5388-0000-1026, kadastro duomenys užfiksuoti 2003 m. birželio 13 d., išduota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (inventorinis numeris 661/1688). Prie naujai sudarytos kadastro ir registro bylos buvo įsegta 1949 m. birželio 9 d. namų valdos techninės apskaitos byla su aiškiai matomais antspaudais, patvirtinančiais, kad buvęs savininkas – Kėdainių raj. Buitinio gyventojų Aptarnavimo kombinatas. 2003 m. birželio 24 d. visi įrašai panaikinti. 2005 m. pabaigoje kol kas neįvardintiems asmenims pavogus pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., kadastro ir registro bylą, 2005 m. spalio 26 d. įstatymų nustatyta tvarka vėl kreipėsi į registratorių ir gavo bylos dublikatą. Bylos nuorašą sudariusi kadastro specialistė asistentė V. P. ir nuorašą tikrinusi vyr. kadastro specialistė R. K. patvirtino, kad pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., unikalus numeris yra 5388-0000-1026. Pastatui, esančiam adresu J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., buvo suteiktas unikalus Nr. 5300-3022-5016, kadastro duomenys užfiksuoti 2003 m. birželio 24 d. Pareiškėjui buvo išduota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (inventorinis Nr. 13243).
Skunde nurodyta, jog 2005 m. pabaigoje visi turimi dokumentai (projektinė dokumentacija, kadastro ir registro dokumentų bylos, žemės sklypo ribų planas) apie pastatų esančių J. Basanavičiaus g. 2 ir 2A, Kėdainių m., priklausomybę pareiškėjui buvo pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kėdainių rajono vyr. specialistei D. C. , norint gauti pažymą apie statybos darbų užbaigtumą. D. C. vilkino pažymų išdavimą.
2006 m. balandžio 3 d. su pirkėju V. Z. sutarė, kad pareiškėjas parduoda pastatus J. Basanavičiaus g. 2 ir 2A, Kėdainių m. už 680 000 Lt sumą. Būsimas pirkėjas davė 80000 Lt rankpinigių. Pareiškėjas įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 1 d. atlikti pastatų teisinę registraciją, išspręsti žemės sklypų nuomos (arba pirkimo – pardavimo, išperkamosios nuomos arba kt.) klausimus.
Pareiškėjas aiškina, jog, nuvykus pas vyr. specialistę D. C. , jis paprašė kuo skubiau pateikti reikalingas pažymas dėl nebaigtos statybos, atiduoti pastatų projektinę dokumentaciją, tačiau ji akivaizdžiai vengė atiduoti projektinę dokumentaciją. Pasak V. D. , tik 2006 m. gegužės 3 d. griežtai pareikalavus tuoj pat surasti pastatų projekcinę dokumentaciją, žemės sklypo ribų planą, kadastro ir registro dokumentų bylas, pastaroji specialistė išrašė 2006 m. gegužės 3 d. pažymą VĮ Registrų centrui. Pažymą išrašė tik Jaunimo kavinei J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., o suprojektuotai katilinei J. Basanavičiaus 2A atsisakė išduoti pažymą, kadangi pagal kadastro duomenų bylos Nr. 13243 duomenis, pastato baigtumas yra 100 proc.
2006 m. gegužės 3 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialo Kėdainių miesto skyrių su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į pastatus aukščiau nurodytais adresais. VĮ Registrų centro Kauno filialo vyr. registratorė V. Bartuškaitė 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatė 1 mėn. terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, pašalinti. Įgaliotas asmuo sužinojo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas tik dėl biurokratinių išlygų tyčia vilkina įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatus, kadangi, suklastojus Nekilnojamo turto kadastro duomenis, saugomus kompiuterių laikmenose, pastato J. Basanavičiaus g. 2 Kėdainių m., savininke tapo Lietuvos Respublika (Kėdainių rajono savivaldybė). Pareiškėjo įgaliotas asmuo 2006 m. birželio 14 d. skundu raštiškai kreipėsi į VĮ Registrų centro direktorių. VĮ Registrų centro Juridinio skyriaus viršininkė žadėjo atsakymą į 2006 m. birželio 14 d. skundą atsiųsti iki liepos 24-25 d, tačiau iki liepos 28 d. atsakymo pareiškėjas negavo. 2006 m. liepos 28 d. skundu dėl VĮ Registro centro darbuotojų atsisakymo tirti piliečių skundus dar kartą kreipėsi į atsakovo atstovą. Juridinio skyriaus viršininkė pranešė, kad skundai ištirti ir atsakymas 2006 m. rugpjūčio 10 d. išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu.
V. D. aiškina, kad VĮ Registrų centro 2006 m. rugpjūčio 8 d. atsakymai Nr. 217 ir Nr. 218 patvirtina, kad atsakovo atstovo darbuotojai atima aukcione įsigytą turtą iš Lietuvos Respublikos piliečių klastojant Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, laikomus kompiuterio laikmenose. Nurodo, kad negalėjo skųsti neturinčius juridinės galios, nepasirašytus 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimus Nr. 217 ir Nr. 218.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl įvardintų asmenų galimo kurstymo klastoti Nekilnojamojo turto duomenis, suklastoti kadastro duomenis, saugomus duomenų banke, tačiau institucijos atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus. V. D. tvirtina, jog surinko įrodymus, kad VĮ Registrų centras sąmoningai tyčia suklastojo Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, laikomus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. VĮ Registrų centro veiksmais pareiškėjas neteko 680 000 Lt vertės turto (negavo planuotų 680 000 Lt pajamų už parduodamą objektą), o dėl atsakovo atstovo veiksmų dar yra priverstas sumokėti V. Z. 80 000 Lt netesybų. VĮ Registrų centras, pareiškėjo tvirtinimu, neteisėtais veiksmais padarė jam 760 000 Lt dydžio materialinę žalą (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. 6.246 str. 1 ir 2 d.).
Pareiškėjas mano, kad Lietuvos Respublikos subjektai sąmoningai tyčia sukėlė stiprų dvasinį ir fizinį skausmą, kančią, norėdami, kad jis palūžtų. Siekė jį įbauginti, sukelti nepilnavertiškumo, beteisio piliečio jausmą ir atimti iš jo Konstitucijos įtvirtintą žmogaus orumą, atimti jėgas, leidžiančias priešintis neteisybei, prievartai, atimti jėgas veiksmingam nuosavybės teisės gynimui teisės ir įstatymų ribose. Pareiškėjas VĮ Registrų centro padarytą neturtinę žalą įvertina 1000000 Lt. Mano, kad ir tokia suma neatlygins patirto siaubo, beteisiškumo jausmo.
Atsakovo atstovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 120-122) paaiškino, kad adresu Basanavičiaus g. 2 (ankstesnis adresas - Tarybinės armijos g. 2), Kėdainių m. kadastrinių matavimų byloje nuo 1949 m. birželio 9 d. užfiksuotas pastatas - malūnas, byloje pažymėtas indeksu lG3p. 2006 m. pareiškėjas kreipėsi į Kauno filialą dėl šio pastato kadastrinių matavimų atlikimo. Užfiksuota, kad šiuo metu buvusio malūno vietoje stovi pastatas - kavinė ir pareiškėjui buvo išduota šio statinio kadastrinių matavimų byla. V. D. kreipėsi į Kauno filialą dėl nuosavybės teisių registravimo į šį statinį. Teritoriniam registratoriui atsisakius tai atlikti, pateiktas skundas centriniam registratoriui, kuris 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 217 taip atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į kavinės pastatą.
Pasak atsakovo atstovo, pareiškėjas savo skunde tvirtina, kad įmonė sąmoningai suklastojo Nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei pastato unikalų numerį, tačiau skunde nenurodyta, kuo pasireiškė šis duomenų klastojimo faktas ir kaip tai galėjo sukelti turtinę ar neturtinę žalą pareiškėjui. Aiškina, kad įmonės Kauno filialas 2003 m. birželio 13 d. pareiškėjui išdavė kavinės pastato 1M1 p, esančio J.Basanavičiaus g. 2, Kėdainiai, kadastrinių matavimų bylą su užfiksuotais šio statinio kadastro duomenimis, t. y. kadastrinių matavimų metu užfiksuotais duomenimis apie statinio geometrinius parametrus, ūkines savybes bei daikto dislokaciją ir tokių duomenų klastojimo fakto nebuvimą galima įrodyti sulyginus duomenis, esančius pareiškėjui išduotoje kadastrinių matavimų byloje bei duomenis, esančius registro tvarkytojo archyve esančioje statinio 1M1p kadastro byloje. Mano, kad pareiškėjo teiginys apie Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, esančių kompiuterinėse laikmenose klastojimą taip pat nepagrįstas, kadangi nenurodo, kokie duomenys ir kaip o suklastoti. Statinio 1M1p, kuris buvo užfiksuotas 2006 m. birželio 13 d. kadastrinių matavimų metu, kadastro duomenys nėra ir nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę, todėl, atsakovo atstovo teigimu, nėra netgi teorinės galimybės tokių duomenų klastojimui.
Teigia, kad 2006 m. birželio 13 d. atlikus kadastrinius matavimus ir malūno vietoje užfiksavus statinį - kavinę 1M1p, kadastrinių matavimų bylos formoje 1F buvo įrašytas kavinės pastato unikalus Nr. 5388-0000-1026, kuris skiriasi nuo malūno pastato unikalaus numerio (Nr. 5388-0000-1015). Šis faktas, atsakovo atstovo nuomone, negali būti pripažįstamas unikalaus numerio klastojimu. 2006 m. kadastrinių matavimų duomenimis malūno pastato vietoje buvo užfiksuotas iš esmės savo kokybinėmis savybėmis skirtingas pastatas, todėl byloje nurodytas kitas unikalus numeris, kurio įrašymas kadastrinių matavimų bylos formoje 1F nereiškia, jog šiam statiniui suteiktas būtent toks unikalus numeris. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str., nekilnojamajam daiktui unikalus numeris suteikiamas jį registruojant Nekilnojamojo turto registre, o šiuo atveju kavinės pastatas 1M1p Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir juridiškai unikalaus numerio neturi. Kadastro duomenų formoje 1F nurodytas numeris vertintinas tik kaip galimas statinio unikalus numeris, jei šis statinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Šiuo atveju įmonės veiksmai buvo įforminti centrinio registratoriaus 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimais Nr. 217 ir Nr. 218, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą ir įregistruoti nuosavybės teises į Basanavičiaus g. 2 ir 2A, Kėdainių m. esančius statinius. Įmonės neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradusios žalos klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai minėti registro tvarkytojo sprendimai bus pripažinti neteisėtais ir panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Nenuginčijus ir nepanaikinus centrinio registratoriaus sprendimų, t. y. aktų, kurie tiesiogiai daro įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams ir iš kurių V. D. kildina jam padarytą žalą, negalima konstatuoti neteisėtų įmonės veiksmų, o tuo pačiu ir reikalavimo įmonei atlyginti žalą pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime akcentuoja, jog malūno pastato lG3p kadastro ir registro byloje jau 1952 m. lapkričio 19 d. yra teisinės registracijos išvada apie tai, kad malūno pastatas registruotas Kėdainių rajono Buitinio kombinato vardu, valstybės nuosavybės teisėmis. Darbo žmonių deputatų tarybos 1968 m. gruodžio 11 d. sprendimu taip pat pripažinta Kėdainių rajono Buitinio kombinato teisė valdyti Tarybinės Armijos g. 2 esančią namų valdą valstybės nuosavybės teisėmis. Pastebi, kad iki V. D. 2006 m. kreipimosi įregistruoti nuosavybės teises į Basanavičiaus g. 2 esantį statinį daugiau dokumentų, susijusių su šiuo adresu esančių statinių teisine registracija, pateikta nebuvo ir byloje nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad VĮ Registrų centras sąmoningai tyčia suklastojo pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, laikomus kompiuterių laikmenose, suteikė pastatui naują unikalų numerį ir perrašė pastatą suinteresuotiems asmenims, tuo padarydama pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, ir dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pastatus ir priskirtus žemės sklypus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., pareiškėjo vardu, nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjo, V. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad aukcione, kuris įvyko 1992 m. kovo 11 d. Pelėdnagių apylinkėje, Nociūnuose. V. D. už 520000 rublių nusipirko malūną (nebaigta statyba). Tai patvirtina 1992 m. kovo 30 d. išduotas laikinas nuosavybės teisės liudijimas Nr. 21. 2003 m. birželio 24 d. pagal pareiškėjo įgalioto atstovo prašymą buvo atlikti statinio kadastriniai matavimai. Nei malūnas, nei rūsys, kurį, pasak pareiškėjo, jis taip pat įgijo iki 2006 m. gegužės mėn. pareiškėjo vardu neįregistruoti. V. D. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į pastatą 1M1 p, esantį Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 2, bei į pastatą 1I1 p, esantį Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 2A. Kartu su prašymais jis pateikė 1992 m. laikinąjį nuosavybės teisės liudijimą Nr. 21, pažymą atsiskaityti už aukcione perkamą turtą, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. pažymą N. 32.
VĮ Registrų centro Kauno filialas 2006 m. gegužės 18 d. sprendimais (b. 1. 79-80), vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 p., nustatė 1 mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, pašalinti. Pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialo priimtus sprendimus apskundė VĮ Registrų centrui (2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. liepos 28 d. jo skundai). Šis 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 217 (b. 1. 83-84) pareiškėjo skundo netenkino, pakeitė Kauno filialo sprendimą ir išdėstė jį taip: „V. D. prašymą įregistruoti nuosavybės teises į statinį, esantį J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainiuose, netenkinti, kadangi pateiktame laikinajame nuosavybės teisės liudijime nėra nekilnojamam daiktui identifikuoti reikalingų duomenų bei 1992 m. kovo 11 d. aukcione įsigytas malūnas ir šiuo metu prašomas įregistruoti statinys nėra tas pats nekilnojamojo turto objektas“. VĮ Registrų centras 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimų Nr. 218 (b. 1. 85-86) paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą, kuriuo nustatytas 1 mėnesio terminas aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, pašalinti. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis J. Basanavičiaus g. 2. Kėdainių m. esantis pastatas nuosavybės teisėmis, įregistruotas Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisės turėtojas –Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Daiktinės teisės į malūną įregistruotos 1968 m. gruodžio 26 d., įregistravimo pagrindas – Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. gruodžio 26 d. sprendimas Nr. 325. Registre nėra duomenų apie tai, kas valdo rūsį, esantį Kėdainių m. J. Basanavičiaus g. 2A.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi (b. 1. 100-101) atsisakė priimti V. D. skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad VĮ Registrų centras tyčia suklastojo pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pastato unikalų numerį ir tuo padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą ir dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pastatus ir priskirtus žemės sklypus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., pareiškėjo vardų. Pareiškėjas minėtą nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šis 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (b. 1. 114-118) V. D. atskirąjį skundą atmetė, taigi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismas nurodė, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimų, neveikimų) nepadarytų kitam asmenini žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).
Teismas nustatė, jog pareiškėjas teismine tvarka nėra apskundęs VĮ Registrų centro 2006 m. rugpjūčio 8 d. priimtų sprendimų Nr. 217 ir Nr. 218. Taigi, pagrindo išvadai, kad centrinis registratorius nepagrįstai atsisakė įregistruoti atitinkamus nekilnojamojo turto objektus, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išsiųstos nepasirašytų sprendimų kopijos, nagrinėjamu atveju nepaneigia pačių priimtų sprendimų fakto.
Išanalizavęs 1992 m. kovo 30 d. laikinąjį nuosavybės teisės liudijimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jame nėra nekilnojamajam daiktui identifikuoti reikalingų požymių – pastato adreso, jo ploto, statybos metų ir kt.; taip pat atitinkamų duomenų nėra ir pareiškėjo pateiktoje pažymoje atsiskaityti už aukcione perkamą objektą. Nors Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 32 nurodyta, V. D. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 2 rekonstruoja malūno pastatą į kavinę lMlp pagal suderintą projektą minėto rašto pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymu, patvirtinančiu, kad 1992 m. kovo 30 d. laikiname nuosavybės teisių liudijime nurodytas malūnas ir kadastrinių matavimų metu užfiksuota kavinė 1M1 p yra vienas ir tas pats nekilnojamasis turtas. Atitinkamo teismo sprendimo, kuriame būtų užfiksuotas juridinę reikšmę turintis faktas dėl objekto tapatumo, V. D. nei registratoriams, nei teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teritorinio ir centrinio registratorių taip pat prašė įregistruoti jo vardu rūsį, esantį J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kad jis yra minėto objekto savininkas. Teismas pažymėjo, kad laikiname nuosavybės teisės liudijime Nr. 21 joks kitas objektas, be malūno, nenurodytas.
Pareiškėjas kėlė versiją apie tai, kad VĮ Registrų centras klastojo kadastro duomenis, laikomus kompiuterių laikmenose, tačiau byloje nėra jokių neginčijamų objektyvių įrodymų apie kadastro duomenų klastojimo faktą. Kadastrinių matavimų metu užfiksuoti kavinės duomenys (iF forma, kadastro ir registro byla Nr. 1688,1. 21) nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę (tą atsiliepime pripažino ir atsakovo atstovas), todėl pareiškėjo teiginiai dėl pastato unikalaus numerio keitimo (iš Nr. 5388-0000-1015 į Nr. 5388-0000-1026), pasak teismo, yra neteisingi.
Kadangi neteisėtų veiksmų faktas nebuvo nustatytas, tai eliminavo galimybę spręsti klausimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, pripažino, jog A. D. reikalavimas priteisti patirtą 760000 Lt dydžio turtinę žalą nepagrįstas. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad VĮ Registrų centro atsisakymas įregistruoti atitinkamus nekilnojamojo turto objektus būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Tokiu būdu, neturtinės žalos atsiradimo siejimas su atsisakymu įregistruoti nuosavybės teises į malūno pastatą (J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainiai) ir kiemo rūsį (J. Basanavičiaus g. 2a, Kėdainiai) yra nepagrįstas – dėl to nėra nustatyta neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Nors skunde buvo akcentuota, kad VĮ Registrų centras vilkino spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, ši aplinkybė sprendžiant tiek turtinės žalos, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą nėra juridiškai reikšminga. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ilgesnį laikotarpį trukęs skundo išnagrinėjimas VĮ Registrų centre (Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 1 d., centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų; pareiškėjo skundai datuoti 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. liepos 28 d., sprendimai Nr. 217 ir Nr. 218 priimti 2006 m. rugpjūčio 8 d.) sukėlėjam žymius dvasinius išgyvenimus, jis dėl tokių veiksmų patyrė didelius nepatogumus, piniginius nuostolius, sumenkėjo jo reputacija ar pan. Kolegija konstatavo, kad nežymus skundo išnagrinėjimo termino pažeidimas pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir negali būti vertinamas kaip esminę reikšmę šioje byloje turinti aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Nenustatyta institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pagrindas priteisti 1000000 Lt dydžio neturtinę žalą. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl jo skundą šioje dalyje atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti padarytą 760000 Lt turtinę ir 1000000 Lt neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas atmetė, nebuvo pagrindo V. D. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios sumos, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
III.
Pareiškėjas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano kad ginčijamas teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies reikalavimų, ir remiantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra naikintinas.
Mano, kad priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centras sprendimais Nr. 217 ir 218, kurie, pasak apelianto, išvis nebuvo priimti.
Teigia, kad atsakovo 2006-09-29 ir 2007-12-28 išrašai, VĮ Registrų centro Kauno filialas direktoriaus 2998-01-21 raštas liudija, kad VĮ Registrų centras panaikino pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių mieste, (unikalus Nr. 5388-0000-1026) kadastrinius duomenis, esančius kompiuterinėse laikmenose ir nusikalstamai perleido pareiškėjo V. D. įsigytą turtą suinteresuotiems asmenims, sąmoningai tyčia atsisakė pripažinti, kad VĮ Registrų centras suklastojo ir pažeisdamas įstatymus pastatui, esančiam J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių mieste naują unikalų numerį 5388-0000-1015.
Reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apeliantas grindžia įrodymais ir aplinkybėmis, pateiktomis pirmosios instancijos teismui.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su reikalavimu pripažinti, kad VĮ Registrų centras sąmoningai tyčia suklastojo pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, laikomus kompiuterių laikmenose, suteikė pastatui naują unikalų numerį ir perrašė pastatą suinteresuotiems asmenims, tuo padarydamas pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, ir dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pastatus ir priskirtus žemės sklypus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., pareiškėjo vardu
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi (b. l. 100-101) atsisakė priimti V. D. skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad VĮ Registrų centras tyčia suklastojo pastato, esančio J.Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pastato unikalų numerį ir tuo padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą ir dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pastatus ir priskirtus žemės sklypus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., pareiškėjo vardu. Pareiškėjas minėtą nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šis 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (b. l. 114-118) V. D. atskirąjį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas dėl reikalavimo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės įmonė Registrų centras tyčia suklastojo pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainiuose, nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pastato unikalų numerį pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu, nes šiuo pareiškėjo prašymu nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors asmens teisių gynimo būdą, dėl kurio teismas galėtų priimti kokį nors įstatymo numatytą patvarkymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis). Prašymas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės įmonė Registrų centras tyčia suklastojo pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainiuose, Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pastato unikalų numerį ir tuo padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, savo esme yra skundo motyvavimas, kurio pagrindu gali būti prašoma teismo nustatyti tam tikrus patvarkymus atsakovui (įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisti žalos atlyginimą ir pan.). Būtent prašymas nustatyti tam tikrus patvarkymus atsakovui ir laikytinas skundo reikalavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti pastatus ir priskirtus žemės sklypus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainiuose, pareiškėjo vardu, pažymėjo, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centro Kauno filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į pastatus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainiuose. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimais pareiškėjo prašymai buvo nepatenkinti. Pareiškėjas 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. liepos 28 d. skunduose valstybės įmonei Registrų centrui (b. l. 25, 26) nurodė, kad valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas klaidingai atsisakė priimti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į pastatus esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir 2A, valstybės įmonė Registrų centras bando pakeisti pastatų esančių J. Basanavičiaus g. 2 ir 2A duomenis, 2003 m. liepos 2 d. kadastro užfiksuoti kompiuteriniai duomenys pakeisti turint iš anksto nustatytą tikslą. Taigi pareiškėjas nesutikdamas su valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimais, kreipėsi į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – valstybės įmonę Registrų centrą, kuri priėmė 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimus Nr. 217 ir Nr. 218. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė skundą teismui dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos – 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimų. Pareiškėjo teigimu, minėtus sprendimus jis gavo 2006 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 4), todėl skundo teismui padavimo terminas baigėsi 2006 m. rugsėjo 1 d. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas, 2006 m. rugsėjo 9 d. išsiųsdamas skundą teismui, buvo praleidęs šio skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, kas pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra pripažįstama vienu iš pagrindų teismui atsisakyti priimti nagrinėti skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti nagrinėti šią pareiškėjo skundo dalį laikytina teisėta ir pagrįsta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo). „Sprendimas“ Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. prasme suvokiamas kaip bet kuris teismo priimtas procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis ar nutarimas). Kadangi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi yra pripažinta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad VĮ Registrų centras tyčia suklastojo pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainių m., nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pastato unikalų numerį ir tuo padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą ir dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pastatus ir priskirtus žemės sklypus, esančius J. Basanavičiaus g. 2 ir J. Basanavičiaus g. 2A, Kėdainių m., pareiškėjo vardu, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenagrinėjo pakartotinai teismo posėdžio metu iškeltų analogiškų reikalavimų iš esmės.
Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su reikalavimu priteisti iš atsakovo atlyginti pareiškėjui padarytą 76000 Lt turtinę ir 1000000 Lt neturtinę žalą
Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).
Pirmosios instancijos teismas yra teisingai pažymėjęs, kad pareiškėjas teismine tvarka nėra apskundęs VĮ Registrų centro 2006 m. rugpjūčio 8 d. priimtų sprendimų Nr. 217 ir Nr. 218. Taigi, pagrindo išvadai, kad centrinis registratorius nepagrįstai atsisakė įregistruoti atitinkamus nekilnojamojo turto objektus, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išsiųstos nepasirašytų sprendimų kopijos, nagrinėjamu atveju nepaneigia pačių priimtų sprendimų fakto.
Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl VĮ Registrų centro veiksmų neteisėtumo, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti VĮ Registrų centro veiksmai ir neveikimas yra teisėti, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino, ar VĮ Registrų centras pareiškėjo atžvilgiu veikė teisėtai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš 1992 m. kovo 30 d. laikiname nuosavybės teisės liudijimo, kuriame nėra nurodyta pastato adresas, jo plotas, statybos metai ir kt. informacija, reikalinga nekilnojamam daiktui identifikuoti reikalingų, atsiskaitymo už aukcione perkamą objektą pažymos, kurioje taip pat nėra nurodyta atitinkamų duomenų, taip pat Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 32 negalima spręsti apie 1992 m. kovo 30 d. laikiname nuosavybės teisių liudijime nurodyto malūno ir kadastrinių matavimų metu užfiksuotos kavinės 1M1/p tapatumą. Kaip teisingai yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, įrodančių 1992 m. kovo 30 d. laikiname nuosavybės teisių liudijime nurodyto malūno ir kadastrinių matavimų metu užfiksuotos kavinės 1M1/p tapatumą.
Taip pat teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad byloje nėra jokių neginčijamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad VĮ Registrų centras klastojo laikomus kompiuterių laikmenose kadastro duomenis. Kadastrinių matavimo metu užfiksuoti kavinės duomenys (1F forma, kadastro ir registro byla Nr. 1688, l. 21) nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę (tą atsiliepime pripažino ir atsakovo atstovas), todėl pareiškėjo teiginiai dėl pastato unikalaus numerio keitimo (iš Nr. 5388-0000-1015 į Nr. 5388-0000-1026) yra neteisingi.
Taigi, neteisėtų veiksmų faktas nėra nustatytas, o tai eliminuoja galimybę spręsti klausimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, pripažįsta, jog A. D. reikalavimas priteisti patirtą 760000 Lt dydžio turtinę žalą nepagrįstas.
Byloje nėra įrodymų apie tai, kad VĮ Registrų centro atsisakymas įregistruoti atitinkamus nekilnojamojo turto objektus būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Tokiu būdu, neturtinės žalos atsiradimo siejimas su atsisakymu įregistruoti nuosavybės teises į malūno pastatą (J. Basanavičiaus g. 2, Kėdainiai) ir kiemo rūsį (J. Basanavičiaus g. 2a, Kėdainiai) yra nepagrįstas – dėl to nėra nustatyta neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą paneigiama.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ilgesnį laikotarpį trukęs skundo išnagrinėjimas VĮ Registrų centre (Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 1 d., centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų; pareiškėjo skundai datuoti 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. liepos 28 d., sprendimai Nr. 217 ir Nr. 218 priimti 2006 m. rugpjūčio 8 d.) sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus, jis dėl tokių veiksmų patyrė didelius nepatogumus, piniginius nuostolius, sumenkėjo jo reputacija ar pan.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Nenustatyta institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pagrindas priteisti 1000000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jam atsiradusią tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, neįrodė valstybinės institucijos neteisėtų veiksmų registravimo procese. Kitos V. D. skunde nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.
Pirmosios instancijos teismas, pilnai įvertinęs ir ištyręs byloje esančią medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, dėl to jo skundas šioje dalyje atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreiptis į ikiteisminės tyrimo įstaigas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindo nėra, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad VĮ Registrų centro atsisakymas įregistruoti atitinkamus nekilnojamojo turto objektus būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis turi būti paliktas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.