- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-820-253/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., G. P., M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 8 d. gautas antstolės L. P. teismui perduotas pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė antstolės pasinaudoti savo kompetencija ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) kodekso 625 straipsnyje suteikiama teise vykdomąsias bylas sustabdyti, o jei paaiškėtų, kad išieškotojų tarp gyvųjų nebėra, vykdomąsias bylas nutraukti.
2. Suinteresuotas asmuo L. P. pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjui S. K. nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad išieškotojos M. K. ir G. P. yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) pilietės. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog šie asmenys supranta lietuvių kalbą, todėl pareiškėjas turėtų teismui pateikti skundo dėl antstolio veiksmų vertimą į dalyvaujantiems byloje asmenims M. K. ir G. P. suprantamą kalbą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog teismui turi būti pateikiama tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K. (toliau – apeliantas) prašo: 1) įpareigoti antstolę teismui pateikti duomenis apie M. K. ir G. P.; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį; 3) ištirti, ar nebuvo pažeistas vykdomųjų raštų senaties terminas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apelianto manymu, teismo nutartis yra neteisinga, pažeistos CPK nuostatos. Apelianto teigimu, jis fiziškai negali pašalinti ginčijama nutartimi nustatytų dokumento trūkumų, kadangi atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.
5.2. Apeliantas argumentuoja, kad po ieškinio patenkinimo praėjo 20 metų, todėl antstolė L. P., perimdama vykdomąją bylą iš kitos antstolės, pirmiausia turėjo įsitikinti, ar išieškotojos yra gyvos, nepakeitė gyvenamosios vietos ir kt.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjui S. K. nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo 2002 m. kovo 27 d. išduotą Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 12 452,50 Eur (42 996,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojai G. P. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė taip pat vykdo 2002 m. kovo 27 d. išduotą Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 1 158,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai M. K..
11. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės L. P. 2021 m. gegužės 6 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta vykdomąsias bylas sustabdyti ar nutraukti vadovaujantis CPK 640 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais.
12. Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų prašė antstolės pasinaudoti savo kompetencija ir vadovaujantis CPK kodekso 625 straipsnyje suteikiama teise vykdomąsias bylas sustabdyti, o jei paaiškėtų, kad išieškotojų tarp gyvųjų nebėra, vykdomąsias bylas nutraukti. Antstolė 2021 birželio 7d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad jis fiziškai negali pašalinti ginčijama nutartimi nustatytų dokumento trūkumų, kadangi atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.
14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
15. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamas pagal pareiškėjo pateiktą skundą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510–513 straipsniai). Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai neteisėti, gali juos apskųsti. CPK 510–513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110–115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.
16. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo tenkinti skundą ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Spręstina, kad įpareigojimas šalinti procesinio dokumento trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (skundas) yra pakankamai aiškus, t. y. ieškinio (skundo) dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje (skunde) esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų trūkumų šalinimo instituto paskirties.
17. Pažymėtina, kad ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas pripažintina, kad antstolis taip pat turi teisę priimti patvarkymą įpareigoti pareiškėją pašalinti esminius teikiamo skundo trūkumus.
18. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad antstolė, priėmusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jo netenkino, o pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, jog pateiktas skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjui nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad išieškotojos M. K. ir G. P. yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) pilietės. Nurodė, kad byloje nesant duomenų, jog šie asmenys supranta lietuvių kalbą, pareiškėjas turėtų teismui pateikti skundo dėl antstolio veiksmų vertimą į dalyvaujantiems byloje asmenims M. K. ir G. P. suprantamą kalbą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat teismui turi būti pateikiama tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
19. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. Įvertinus minėtas CPK 113 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aplinkybę, kad bylose dėl antstolio veiksmų suinteresuotais asmenimis įtraukiami ir kiti vykdomosios bylos dalyviai (nagrinėjamu atveju išieškotojos M. K. ir G. P.), daroma išvada, kad apeliantas šiuo atveju privalėjo pateikti dar dvi skundo dėl antstolio veiksmų kopijas, tačiau apeliantas jų nepateikė.
20. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad skundas yra su trūkumais, nereiškia, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamoje nutartyje nurodytas skundo trūkumas dėl to, kad pareiškėjas nepateikė dar dviejų skundo kopijų, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3, 7, 8 straipsniai) ir CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (nagrinėjamu atveju – įvertinti antstolės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą vykdant įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas skundo trūkumas (kopijų nepateikimas) nebuvo esminė kliūtis priimti skundą ir jį išnagrinėti.
21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgiant į skundo dėl antstolio veiksmų pobūdį, skundo vertimo į dalyvaujantiems byloje suinteresuotiems asmenims M. K. ir G. P. suprantamą kalbą nebuvimas nėra kliūtis šį skundą tinkamai išnagrinėti pagal CPK 510 straipsnio nuostatose nustatytas taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Pirmiau pateiktų išvadų pagrindu atskirasis skundas tenkinamas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į jų šalutinį pobūdį, plačiau neaptariami, kaip neturintys reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.