Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams; pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 20 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – 850 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. kovo 1 d. apie 19.15 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), neužsidėjęs motociklininko šalmo, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, t. y. D. K. mopedą „APRILIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 204 ir 226 punktų reikalavimus. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti. Pažeidėjas skunde nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir tvirtina, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o visos abejonės, kurių šioje byloje nėra galimybės pašalinti, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos jo naudai. Pažeidėjas nurodo, kad viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, o būtent, kad, vairuodamas mopedą, nematė iš paskos važiuojančio policijos tarnybinio automobilio, juolab su įjungtais švyturėliais, nesuprato, jog yra stabdomas, todėl nuo policijos pareigūnų nebėgo; policijos pareigūnai jo nestabdė nei tarnybinio automobilio garsiniu signalu, nei per garsiakalbį, nei lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties; policijos automobilį su įjungtais švyturėliais pamatė tik tada, kai šis atvažiavo į jo namų kiemą, kur jis jau buvo sustojęs ir nulipęs nuo mopedo. Pažeidėjas skunde tvirtina, kad šiuos jo parodymus apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ir laikė neteisingais vien dėl to, kad policijos pareigūnai V. K. ir D. U. nurodė priešingą įvykio versiją, t. y. šie liudytojai parodė, kad mopedo vairuotojas tikrai matė iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, nes kelis kartus buvo atsisukęs. Pažeidėjo nuomone, tokie policijos pareigūnų parodymai nėra pakankami jo kaltės įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis, vairuodamas mopedą, buvo tinkamai stabdomas policijos pareigūnų ir matydamas bei suprasdamas, jog yra išreikštas reikalavimas sustoti, tyčia nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Pažeidėjo teigimu, analizuojant byloje surinktus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju policijos pareigūnai tinkamai išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, ar policijos pareigūnai tokį veiksmą apskritai atliko, o jei taip, ar jis galėjo matyti ir suvokti, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Nurodo, jog tarp jo vairuojamo mopedo ir iš paskos važiavusio policijos pareigūnų ekipažo buvo 50-100 m atstumas, todėl jo vairuojama transporto priemonė negalėjo būti stabdoma tinkamai ir taip, kaip nurodyta ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Be to, nors policijos pareigūnai teigia, jog jie naudojo specialiuosius šviesos signalus, tačiau be jų parodymų byloje nėra jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, todėl kyla abejonių, ar apskritai nagrinėjamu atveju jie buvo panaudoti. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar policijos automobilyje buvo įmontuotas vaizdo registratorius, be to, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, bylą nagrinėjančiam teismui galėjo pateikti pajėgų valdymo maršruto istoriją, iš kurios galima nustatyti ne tik policijos ekipažo buvimo vietą tam tikru laiku, tačiau ir jo judėjimo greitį, kryptį, švyturėlių ir specialiųjų garso signalų panaudojimą. Visi šie duomenys būtų išsklaidę abejones dėl nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybių, policijos pareigūnų veiksmų.Pažymi, kad pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla tuomet, kai transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Todėl aplinkybės, jog transporto priemonė buvo stabdoma pažeidžiant reikalavimus, nustatymas šalina asmens atsakomybę. Cituodamas Lietuvos Respublikos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija) 25 punktą, tvirtina, jog, stabdant transporto priemonę važiuojant tarnybine transporto priemone, reikia ne tik įjungti švyturėlį ir specialiuosius garso signalus, tačiau ir priartėti prie transporto priemonės galo ir reikalavimą sustoti pareikšti per garsiakalbį. Nurodo, jog analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę būdai išdėstyti ir ANK 426 straipsnio 5 bei 6 dalyse. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime išvis neanalizavo, ar policijos pareigūnų veiksmai stabdant jo vairuojamą mopedą buvo suprantami ir atlikti laikantis reikalavimų.Pažeidėjas nurodo, jog šiuo atveju policijos ekipažas nebuvo prisiartinęs prie neva stabdomos jo vairuojamos transporto priemonės. Kaip matyti iš policijos pareigūnų V. K. ir D. U. parodymų, reikalavimo sustabdyti transporto priemonę jie neišreiškė, garsinio signalo nepanaudojo, o naudojo tik šviesos signalus. Pažeidėjas skunde akcentuoja, jog vien tik įjungtas policijos automobilio švyturėlis savaime nereiškia, jog yra stabdoma ar persekiojama priekyje važiuojanti transporto priemonė, kadangi švyturėliai gali būti naudojami tiesiog vykstant į įvykio vietą (Instrukcijos 40 punktas). Pagal KET 12 punktą, eismo dalyviai turi pareigą nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) bei specialiaisiais garso signalais, tačiau šiame punkte nenumatyta, kad įjungti švyturėliai ir garso signalas reiškia besąlyginį reikalavimą sustoti. KET 78 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę tuomet, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Todėl Pažeidėjas tvirtina, jog net ir tuo atveju, jei būtų matęs policijos automobilio švyturėlius, galėjo nesuprasti, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, nes vien artėjantis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais besąlyginės pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę nesukelia.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato, viršininkas Darius Prakuraitis nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).2017 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas administracinis nusižengimas, kurį padarė Pažeidėjas. Jame nurodyta nusižengimo esmė bei nustatytos aplinkybės. Tai, kad Pažeidėjas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, t. y. liudytojų policijos pareigūnų, kurie vijosi ir stabdė Pažeidėjo vairuojamą mopedą, D. U. ir V. K. tarnybiniai pranešimai bei pirmosios instancijos teismo posėdyje jų duoti parodymai (4, 5 b. l.; 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo: 15 min. 30 sek. – 59 min. 12 sek.), fotolentelės, kuriose užfiksuotas mopedo vaizdas (7, 8 b. l.), žemėlapiai su pažymėtais keliais, kuriais važiavo policijos pareigūnų ekipažas (10, 11 b. l.), kiti rašytiniai bylos dokumentai.Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nurodo, kad nesustojo, kadangi nematė, jog policijos pareigūnai jį stabdo. Tačiau tokie apelianto teiginiai neatitinka objektyvios aptariamo įvykio situacijos. Kaip matyti, liudytojais apklausti pareigūnai, persekioję ir bandę sustabdyti Pažeidėjo vairuojamą mopedą, nuosekliai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad važiuodami tarnybiniu automobiliu keliu Pasvalys – Vabalninkas pamatė priekyje važiuojantį mopedą, kurį nusprendė sustabdyti patikrinimui. Važiuodami mopedui iš paskos, įjungė policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Tačiau mopedo vairuotojas nesustojo ir staiga pasuko į dešinėje pusėje buvusių sandėlių teritoriją. Važiavo mopedui iš paskos, faktiškai nepamesdami jo iš akių. Mopedo vairuotojas, apvažiavęs aplink sandėlį, vėl išvažiavo į kelią Pasvalys – Vabalninkas ir pasuko iš jo į kairėje pusėje esančią gyvenvietę. Toliau su įjungtais policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais persekiojo mopedą, t. y. važiavo jam iš paskos. Važiuodamas keliuku nuo pagrindinio kelio į gyvenvietę, mopedo vairuotojas sustojo. Policijos automobilį sustabdė prie mopedo. Patikrinus nustatė, kad mopedo vairuotojas blaivus, turi teisę vairuoti, tačiau mopedu važiavo be šalmo. Liudytojai taip pat parodė, kad persekiodami mopedą, matė, kaip jo vairuotojas kelis kartus buvo atsisukęs. Šiuos liudytojų parodymus patvirtino ir neginčijami bylos įrodymai – Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiavo su įjungta šviesos sistema, gana ilgą atstumą; fotolentelės su užfiksuotu mopedo „APRILIA“ vaizdu, iš kurių matyti, kad mopedas yra su galinio vaizdo veidrodėliu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bylos įrodymus, visiškai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad visos byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog Pažeidėjas neabejotinai matė ar bent jau privalėjo matyti jam iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, ir privalėdamas ir turėdamas galimybę sustoti, to nepadarė ir sustojo tik tuomet, kai jo vairuojamas mopedas užgeso. Apygardos teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą nusižengimą, parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir visiškai teisingai jais vadovavosi kaip Pažeidėjo kaltę patvirtinančiais duomenimis. Be to, kad minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinama kitais bylos įrodymais. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareigūnai gali būti šališki, kaip nors kitaip priešingai nusiteikę prieš Pažeidėją ar dėl kitokių priežasčių yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ir kitam apylinkės teismo argumentui, jog Pažeidėjo pateiktą įvykio versiją, kad policijos šviesos signalo jis nematė, paneigia ir ta aplinkybė, kad Pažeidėją policijos pareigūnų ekipažas su įjungtais tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalais stabdė tamsiu paros metu, vairuodamas mopedą, jis kelis kartus buvo atsisukęs. Todėl, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, iš paskos važiuojančio policijos tarnybinio automobilio su įjungtais šviesos signalais nepastebėti šiuo atveju praktiškai tiesiog buvo neįmanoma. Be to, Pažeidėjas policijos pareigūnų ekipažo persekiojamas buvo pakankamai ilgą atstumą, tiek keliu, tiek sandėlių teritorija, nedėvėjo šalmo, todėl akivaizdžiai turėjo suprasti, jog būtent jis, o ne koks nors kitas asmuo yra stabdomas policijos pareigūnų. Taigi, nors pats apeliantas nuosekliai neigė matęs jį stabdančius policijos pareigūnus, šie jo pasiteisinimai yra paneigti byloje surinktų patikimų duomenų visuma, todėl pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertinti kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad iš paskos vairuojamos transporto priemonės važiuojantis policijos tarnybinis automobilis su įjungtais šviesos signalais, dar nereiškia, kad vairuotojas yra stabdomas, Pažeidėjo kaltės niekaip nepaneigia. KET 12 punktas, kurį skunde cituoja ir apeliantas, eismo dalyvius, prie kurių neabejotinai priskiriami ir mopedų vairuotojai, įpareigoja duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) bei specialiaisiais garso signalais. Iš to seka, jog transporto priemonės vairuotojas, kaip ir kiti eismo dalyviai, kelyje turi būti budrus ir atitinkamais savo veiksmais (sumažinti greitį arba visiškai sustoti, pasitraukti į kelio važiuojamosios dalies kraštą) reaguoti, jei link jo artėja specialioji transporto priemonė.Skundą nagrinėjantis apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju policijos pareigūnai, stabdydami Pažeidėją, ėmėsi ne visų pagal teisės aktus numatytų priemonių stabdydami Pažeidėjo vairuojamą mopedą, t. y. neįjungė specialiojo garso signalo, per garsiakalbį neišreiškė reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad patruliai kelyje pastebėję mopedą nutarė jį patikrinti, dėl ko važiavo paskui stabdomą transporto priemonę įjungę specialius šviesos signalus, tačiau Pažeidėjas nestojo. Šiuo atveju policijos pareigūnai turėjo vadovautis Instrukcijos 30 punkto reikalavimais, kadangi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nenumatyti patrulių veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti. O būtent, Instrukcijos 30.2. papunktyje nurodyta, kad patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusį vairuotoją tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; pagal 30.3. papunktį privalo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; pagal 30.4. papunktį privalo stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas. Pažymėtina, kad policijos patrulių tarnybiniai automobiliai turi garsines ir vaizdines priemones, kurios skirtos atkreipti eismo dalyvių dėmesį. Kaip nurodė pareigūnai savo parodymuose, besivejant Pažeidėją buvo įjungti švyturėliai, važiuojama paskui stabdomą transporto priemonę. Dėl šių išskirtinių požymių, atsižvelgiant ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes (stabdymo vietą, laiką, pobūdį), šioje byloje ir grindžiama išvada, jog Pažeidėjas suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Todėl, nors ir sutiktina su apelianto teiginiais, kad policijos pareigūnai nevisiškai tiksliai laikėsi minėtų reikalavimų, tačiau apygardos teismas pažymi, kad toks pareigūnų elgesys tik labai formaliai vertinant įvykio situaciją galėtų būti pripažintas neleistinu ar neteisėtu. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, Pažeidėjui policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turėjo būti aiškus ir suprantamas. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pažeidėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, apelianto veiksmai visiškai atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir jo kaltė padarius nusižengimą pilnai įrodyta. Pažeidėjui skirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, Pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl individualizuota tinkamai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Pažeidėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.