Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-508/2009

2008 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui Vladui Incui, nuteistajam N. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 3 ( trims) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2008-03-13 iki 2008-06-03. Iš N. K. priteista 4485,00 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki) litai, Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, padarytai materialinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2007m. spalio 11 d. apie 11.30 val. Jonavos m. Lietavos g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, abipusio konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų su G. S., tyčia sudavė keturis smūgius peiliu G. S. į pilvą ir krūtinę ir tuo padarė nukentėjusiajam tris durtines - pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje ir vieną durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje su daugybiniais klubinės žarnos pažeidimais, kuo sukėlė G. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, atlikus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Siekiant išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti kaltinamasis N. K., nukentėjusysis G. S., liudytojas E. T..

K. N. K. parodė, jog pagal pareikštą kaltinimą jis neprisipažįsta kaltu, kad 2007-10-11 pažįstamas asmuo jį pakvietė į barą išgerti alaus. Bare gėrė, buvo neblaivus. Išėjus iš baro į lauką parūkyti, ten buvo dar keletas vyriškių, buvo ir G. S.. Norėjo su šiuo pasisveikinti, bet G. S. nesisveikino, dar ir žodžiais įžeidė. Tuo momentu G. S. jam trenkė kumščiu į veidą, nukritęs atsikėlė, po to šis dar keliskart trenkė į veidą, po smūgių griuvo ir kėlėsi, buvo sužalota vienintelė sveika akis, iš nosies tekėjo kraujas. G. S. pažįstami vyrai šaipėsi, jautėsi įžeistas, suirzęs. Taip pat išsigando dėl savo sveikatos, gyvybės, buvo priverstas gintis peiliu. Peilį turėjo su savimi, mušimo metu peiliu dūrė smurtaujančiam G. S. keturis kartus, tik po to G. S. nustojo mušti. Paskui kažkuris vyras pasiūlė eiti apsiprausti. Vėliau pats nuėjo į policiją, papasakojo įvykio aplinkybes, parodė peilį, kuriuo dūrė G. S.. Policijos pareigūnai iškart vežė į įvykio vietą.

Nukentėjusysis G. S. parodė, jog iš pažįstamų žmonių buvo girdėjęs neigiamus, prieštaringus atsiliepimus apie N. K.. Pats buvo teistas du kartus, bausmę atliko prieš dešimt metų. 2007-10-11 su dviem draugais išgėrę vyno nuėjo į barą išgerti alaus, buvo neblaivus, bet aplinkybes atsimena. Lauke prie baro sutiko N. K. su jo pažįstamu. Kai N. K. norėjo pasisveikinti, šį pasiuntė toliau, pavadino nuteistųjų įžeidžiamu žodžiu. Tuomet N. K. ėmė ginčytis, konfliktuoti, abu susimušė. Jis pirmesnis sudavė N. K. keliskart kumščiu į veidą, šis kraujavo. Paskui N. K. nuėjo į tualetą nusiprausti, sugrįžęs dūrė peiliu 2 kartus į pilvą ir 2 kartus netoli širdies. Po patirtų dūrių truputį paėjęs griuvo ant žolės, prarado sąmonę. N. K. sužalojo jį peiliu kerštaudamas, kadangi šį sumušė.

Liudytojas E. T. parodė, jog su N. K. pažįstami, abu kartu buvo kardomajame kalinime, santykiai normalūs, nepriešiški. 2007-10-11 buvo bare, išgėrinėjo, ten buvo ir N. K., paskui visi ėjo į lauką parūkyti. Lauke prie berūkančių priėjo iš matymo pažįstamas G. S., kuris su visais pasisveikino, o su N. K. atsisakė sveikintis, šį pavadino nuteistųjų įžeidžiančiu žodžiu. Tuomet N. K. su G. S. pradėjo ginčytis, konfliktuoti, abu susimušė. G. S. buvo blaivesnis, stambesnis, keliskart pataikęs į veidą sumušė N. K., šis buvo parkritęs ant žemės, kraujavo. Paskui N. K. kažkuris vyriškis nuvedė į tualetą apsiprausti. Iki šio momento pas N. K. peilio nematė, G. S. dar nebuvo peiliu sužalotas. Keletą minučių dar lauke pastovėjęs parūkė, paskui išvažiavo, sužalojimo peiliu aplinkybių nematė.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes pareikšto kaltinimo ribose, patikrino ir aptarė byloje esančius įrodymus, N. K. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota, teisingai paskirta bausmė. Nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės bei įrodymai jas patvirtinantys.

Teismų praktika bei baudžiamosios teisės teorija nurodo, kad būtinoji gintis apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo gina­miems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimas. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. būtinoji gintis, susijusi su žalos puolančiajam padarymu, bus aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei atitiks ginties teisėtumo sąlygas, šios sąlygos susijusios su dviem esminiais momentais - kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos : kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas, kėsinimosi realumas. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė, taip pat tuomet, kai gynyba įvyksta vos pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo aiškus. Reikalavimus gynybai nulemia pats kėsinimosi pobūdis. Besiginančiojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas jo kėsinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigęs ir besiginantysis tai suprato, todėl aiškiai nebuvo reikalo gintis. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pa­vojingas kėsinimasis. Didelis sumišimas ar išgąstis yra emocinė besiginančiojo būsena, pavojingoje situacijoje, susijusioje su nusikalstama besikėsinančiojo veika. Būtinosios ginties nuostatos negali būti taikomos ginties provokacijai, tai tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja pavojingo kito asmens kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, kad padaryti žalos, ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji sudaro vieningą tyčinio nusikaltimo planą. Atitinkamai pažymėtina, kad esant abipusėms muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to tokiose muštynėse nėra besiginančiųjų. Abipusių muštynių metu teisės į būtinąją gintį nebūna, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į svarbias faktines aplinkybes, būtent į konfliktavusius asmenis N. K. bei G. S., juos charakterizuojančius duomenis, kad abu linkę girtauti, abu teisti, tuokart N. K. buvo girtesnis, tai parodė liudytojas E. T., taip pat akivaizdžiai pastebimi fizinio išsivystymo skirtumai – G. S. kresnas, stambesnis, tai turėjo įtakos konfliktuojant. Liudytojas E. T. parodė, kad N. K. nenorėjo sutikti su įžeidimu, prieštaravimas G. S. tapo žodiniu konfliktu, paskui abu susimušė, bet daugiau kliuvo N. K., iš esmės šis buvo sumuštas, kiti asmenys į dviejų asmenų konfliktą bei muštynes nesikišo, G. S. nebuvo sužalotas peiliu iki N. K. nenuėjo praustis. Teisėjų kolegija vadovaujasi liudytojo E. T. parodymais, kad lauke prie baro muštynių ir mušimo momentu N. K. peiliu nesužalojo G. S., tai padarė po kelerių ar keliolikos minučių, kai grįžo nusiprausęs iš tualeto. Šios aplinkybės svarbios konstatuojant, kad N. K., jausdamasis įžeistas ir būdamas supykęs, elgėsi irgi agresyviai G. S. atžvilgiu, bandęs muštis su G. S., bet kaip silpnesnis buvo šio sumuštas, tuomet baigėsi ir fizinis smurtavimas bei grėsmė, N. K. nuėjo nusiprausti sukraujuotą veidą. Toks abipusis konfliktas ir pasėkoje muštynės nelaikomos būtinąja gintimi, taip pat patyrus kelis smūgius į veidą nėra adekvatus elgesys panaudoti peilį ir keliskart durti į gyvybiškai svarbių organų vietas. Nėra objektyvių įrodymų, kad N. K. būtų grėsę sunkesni sužalojimai ar tolesnis mušimas šiam grįžus iš tualeto nusiprausus į lauką prie baro. Liudytojas E. T. parodė, jog nuėjus N. K. praustis, jis dar lauke parūkė keletą minučių, tik paskui išvažiavo. Tikslus laikas nenustatytas, tačiau mažiausiai keletą minučių N. K. užtruko kol prausėsi, kėsinimasis ir grėsmė jau buvo pasibaigę, nėra objektyvių duomenų, kad N. K. dar būtų reikėję gintis. Pažymėtinas N. K. girtumas, ne tik jo įžeidimas, bet ir pyktis bei kerštas G. S., pats N. K. labiau akcentuoja ne fizinį jo sumušimą, bet įžeidimą kitų sugėrovų akivaizdoje, tai irgi nesudaro būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, taip pat nelaiko N. K. veiksmus panaudojant peilį teisėta gynyba, nes ji neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, negali pripažinti N. K. tokios emocinės būsenos kaip didelis sumišimas ar didelis išgąstis, kai abiejų su G. S. žodinis konfliktas peraugo į muštynes, kurių metu N. K. buvo sumuštas.

Specialisto išvada pažymi, jog N. K. buvo padaryti du sužalojimai veide, sužalojimai galėjo būti padaryti ir dviejų trauminių poveikių pasėkoje, jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tiriamasis paaiškino, kad įvykio aplinkybių pilnai neatsimena. Dėl G. S. sveikatos sutrikdymo specialisto išvada konstatuoja, jog diagnozuotos trys durtinės- pjautinės žaizdos krūtinės kairėje ir viena durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda pilvo sienos kairėje su daugybiniais klubinės žarnos pažeidimais, ši pilvo žaizda atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų paneigia N. K. teiginius, kad jis peiliu sužalojo G. S. tik besigindamas mušimo metu, baimindamasis dėl savo sveikatos, gyvybės. Tolesnis N. K. elgesys – kreipimasis į policiją ir parodymų davimas vertintinas teigiamai, tačiau pažymėtinas jo gynybinis atsakomybės vengimas, pačiam naudingų aplinkybių sureikšminimas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, bausmę paskyrė atsižvelgdamas į kaltinamojo N. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtąją bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Kaltinamasis N. K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančią aplinkybę. Anksčiau keliskart teistas, linkęs daryti nusikalstamas veikas, charakterizuojamas neigiamai, pastoviai girtaujantis. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, buvo paskirta bausmė netgi švelnesnė nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą visumą, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.