- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-62-787-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01882-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. (M. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. J. (M. J.) (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110819-00120, kuriuo pareikalauta, kad pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 19 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos, dėl kurios 2009 m. kovo 16 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. (100)-11.39-04 padarinius: nugriautų savavališkai pastatytus ūkio paskirties statinius ir sutvarkytų teritoriją, esančią Užupėnų kaime, Marijampolio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Prašymu pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas tuo, jog jo gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, jis turi apmokėti komunalinius mokesčius ir išlaikyti darbo nerandančią žmoną.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. J. skundą, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų, ir išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110819-00120, kuriuo jis įpareigotas ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 19 d. nugriauti atitinkamus ūkio paskirties statinius ir sutvarkyti teritoriją. Nurodė, jog nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir yra priimti viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisių srityje. Teismas pažymėjo, jog minėto subjekto įpareigojimai pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnis), todėl ginčai dėl tokių įpareigojimų turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 12 – 13) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad ginčijamas dalykas nepriskiriamas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, o jis su ieškiniu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija yra nustatyta ABTĮ, taip pat kitais įstatymais, reglamentuojančiais skundų nagrinėjimą dėl sprendimų specialiose viešojo administravimo srityse. Teigia, jog Lietuvos Respublikos administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Nurodo, jog vadovaujantis ABTĮ 15 straipsniu, administracinis teismas nagrinėja bylas, kai atsakovas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje buveinę turinti vietos savivaldos ar teritorinė valstybinio valdymo institucija, dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Priduria, jog vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencija yra netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros nagrinėti bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai teisėtumo, o ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto gali paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teigia, jog jo atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110819-00120, piktnaudžiaudami savo teisėmis, tokiu būdu pažeisdami jo teises, todėl ginčo dalykas yra ne civiliniai santykiai kilę iki akto surašymo (civiliniai santykiai buvo išspręsti Vilniaus apygardos teisme 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010), o institucijos įgaliojimų viršijimas, ko pasekmė – neteisėtai surašytas aktas ir reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Pažymi, jog šis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos individualus administracinis aktas yra nepagrįstas ir jų veiksmai neteisėti, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas nutartį dėl atsisakymo priimti jo skundą, netinkamai taikė teisę. Prašymu pareiškėjas taip pat prašo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas tuo, jog jo gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, jis turi apmokėti komunalinius mokesčius ir išlaikyti darbo nerandančią žmoną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas bylos priskirtinumo klausimas, t. y. apeliantas mano,
kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo subjekto reikalavimai nugriauti statinius yra priimami įgyvendinant Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytas funkcijas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tokie reikalavimai priimami ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Jie yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis), todėl ginčai dėl jų turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas šioje byloje būtent ir ginčija reikalavimus nugriauti statinius, todėl jo skundas administraciniame teisme negali būti priimtas, o pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ką visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pridurtina, jog pareiškėjo keliamo ginčo rūšiniam teismingumui taip pat neturi įtakos ir jo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370-567/2010, kuria, jo teigimu, buvo išspręsti su nagrinėjama byla susiję civiliniai santykiai, nes, akivaizdu, jog tos bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, atsakovo 2011 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, dar nebuvo priimtas, taigi ir ginčas dėl tokio įpareigojimo teisėtumo toje byloje negalėjo būti išspręstas.
Be to, pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, 2011 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo 50 litų žyminį mokestį (b. l. 22). ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Todėl sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. J. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui M. J. 2011 m. rugsėjo 16 d. sumokėtą 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.