Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a/k (duomenys neskelbtini), teista;

1) 1991-01-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 146 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymo atidėtas LR BK 47/1 str. pagrindu;

2) 2012-04-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda, bauda sumokėta 2012-09-17, teistumai išnykę,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji R. T. 2016-10-19 apie 14.30 val. Vilniuje, H.Manto gt. 6 parduotuvėje „Humana“ iš nukentėjusiosios N. T. rankinės pagrobė piniginę, kurios vertė 100 Eur, kurioje buvo: 99,52 Eur, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), balto metalo grandinėlė, kurios vertė 20 Eur, iš viso padarydama nukentėjusiajai 219,52 Eur turtinę žalą.

Kaltinamoji R. T. teisiamojo posėdžio metu nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo dieną buvo parduotuvėje „Humana“, norėjo pirkti vaikui drabužių. Tuomet pamatė, kad vienos pirkėjos rankinė prasegta, susigundė, ištraukė iš rankinės piniginę. Iš piniginės paėmė pinigus, o pačią piniginę išmetė parduotuvėje į metalinę dėžę. Išėjo į gatvę, kur sutiko iš matymo pažįstamą čigonę, kalbėjo, rūkė. Tuomet priėjo policijos pareigūnas ir ją sulaikė. Gailisi dėl savo veiksmų. Nusikalstamą veiką vykdė be bendrininkų. Prižiūri neįgalų, pilnametį sūnų, gyvena iš pastarojo gaunamos 170 Eur pensijos. Pasižada daugiau nenusikalsti.

Iš nukentėjusiosios N. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2016-10-19 apie 14 val. buvo parduotuvėje „Humana“. Rankinę turėjo prie savęs. Matė netoli dvi tamsaus gymio moteris, tačiau kada ir kas ištraukė iš rankinės piniginę, nepastebėjo. Tik priėjo pareigūnas ir prašė pažiūrėti, ar niekas iš rankinės nedingo. Tada ir suprato, kad nėra piniginės su pinigais, dokumentais. Piniginėje dar buvo grandinėlė. Visi daiktai ir pinigai jai grąžinti, ieškinio nereikš.

Liudytojas V. Z., policijos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo su porininku S. L.. Prie parduotuvės pastebėjo dvi kišenvages L. O. bei R. T.. Stebėjo jas. Parduotuvėje jos buvo netoli vienos moteriškės, po ko matė, kad R. kažką išmetė į metalinę dėžę bei pasišalino į gatvę. Išėjo iš paskos. Per radijo stotį sužinojo iš S. L., kad iš vienos pirkėjos rankinės dingo piniginė. Ji buvo rasta dėžėje be pinigų. Tuomet buvo sulaikyta R.. Pas ją buvo rasti pinigai. Piniginė, pinigai, kiti daiktai iš piniginės grąžinti nukentėjusiajai.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą arba viešojoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės, kitokio ryšulio.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, iš kurių teismas daro išvadą, kad kaltinamoji R. T. slaptai, parduotuvėje, iš nukentėjusiosios rankinės pagrobė piniginę su pinigais, dokumentais.

Kaltininkės veiksmai vertinami kaip kišenvagystė ir kvalifikuojami teismo pagal BK 178 str. 2 d.

R. T. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamoji R. T. teisiama yra trečią kartą. Jos teistumai yra išnykę. Bausta administracinėmis nuobaudomis (b.l.50-52). Registruota darbo biržoje. Turtinė padėtis sunki.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai buvo grąžinti pagrobti daiktai, yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad kaltinamoji nedirba, prižiūri sergantį sūnų bei vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai už turto pagrobimo padarymą laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinai nuteistajai paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bausmės laikotarpiu vykdyti įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką nuteistajai įskaityti dvi paras laikinojo sulaikymo laiko, prilyginant vieną parą arešto 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę nuteistajai – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos - palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.