- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-54-194/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01340-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- ŽŪB „Miežaičiai“
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Kramanauskaitė-Butkuvienė (Proceso Nr. 2-35-3-01340-2010-4)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 25 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,
dalyvaujant atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ atstovui direktoriui T. P., įgaliotam asmeniui J. M.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1667-856-2010 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių išmokų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2008 m rugpjūčio mėnesį – 678,50 Lt, rugsėjį – 678,50 Lt, spalį – 678,50 Lt , lapkritį – 678,50 Lt , gruodį – 678,50 Lt, 2009 m sausio mėn. – 678,50 Lt , vasario mėn. – 218,40 Lt, bei kovo mėnesį – 1560,72 Lt, iš viso 5850,12 Lt; kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2006-04-16 iki 2009-03-25 (iš viso už 35 mėnesius) – 2213,54 Lt; už uždelsimo visiškai atsiskaityti su ieškove laiką nuo 2009-03-20 iki 2010-06-20 (15 kalendorinių mėnesių), už kiekvieną mėnesį po 800,00 Lt, iš viso – 12000,00 Lt; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 20063,66 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuo 2006 m. balandžio mėnesio pradėjo dirbti ŽŪB „Miežaičiai“, darbu buvo patenkinta, atlyginimas buvo mokamas laiku, tačiau po kurio laiko situacija pasikeitė. Atlyginimo išmokėjimas vėluodavo, po to pusę metų negavo atlyginimo, todėl parašė prašymą atleisti ją iš darbo, tikėdamasi, jog išeinant iš darbo su ja bus atsiskaityta. Atlyginimas jai nebuvo mokamas nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, o iš darbo pasiprašė atleidžiama 2009 m. kovo mėnesį, su ja nuolat buvo žadama atsiskaityti. Dirbdama bendrovėje nėra atostogavusi.
Atsiliepimas
Atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka tik dėl prašomo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio, kurį sudaro 2008 m. rugpjūčio mėnesį neišmokėtas atlyginimas – 678,50 Lt, rugsėjo mėn. – 678,50 Lt, spalio mėn. – 678,50 Lt, lapkričio mėn. – 678,50 Lt, gruodžio mėn. – 678,50 Lt, 2009 m. sausio mėn. – 678,50 Lt, vasario mėn. – 218,40 Lt dėl to, kad ieškovė sirgo, ir tai matyti iš Sodros pažymos Nr. 59-51, kurioje nurodyta, kad ieškovė nuo 2009-02-10 iki 2009-03-06 sirgo ir gavo ligos pašalpą. 2009-03-20 su ieškove buvo nutraukta darbo sutartis, už 2009 m. kovo mėn. paskaičiuota išmoka kartu su nepanaudotomis atostogomis – 1560,72 Lt, todėl sutinka, kad liko neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – 5850,12 Lt. Nesutinka dėl prašomos priteisti 2213,54 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas mano, kad, kaip minėta, toks reikalavimas nepagrįstas ir būtų skaičiuojamas antrą kartą. Taip pat nurodė, jog nesutinka ir su kitais ieškovės reikalavimais – darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, kadangi įmonė su atleidžiama darbuotoja neatsiskaitė dėl sunkios finansinės padėties, o ne tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei R. K. iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ 7048,52 Lt priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; priteisė ieškovei R. K. iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2009-03-20 iki sprendimo priėmimo 2010-10-08 – 16064,65 Lt; priteisė ieškovei R. K. iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010-10-08 iki visiško atsiskaitymo; priteisė ieškovei R. K. iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 23113,17 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei R. K. iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ 1650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 693,00 Lt žyminį mokestį ir 35,39 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė, kaip darbuotoja, savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui vykdė tinkamai – dirbo sutartą darbą, pakluso nustatytai darbo tvarkai, o atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, jai priklausančių darbo užmokesčio sumų neišmokėjo, ir su ieškove iki šiol neatsiskaitė.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas. Iš bylos medžiagos, ieškovės ir jos atstovės bei atsakovo atstovų paaiškinimų matyti, jog atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ su ieškove R. K. neatsiskaitė iki šiol. Tokiu būdu, atsakovas ieškovei yra skolingas 7048,52 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais. Šios aplinkybės nustatytos ir neginčijamos. Nustačius neatsiskaitymo laiku faktą, atsiranda teisinės prielaidos spręsti dėl jo padarinių, kurie priklauso nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas ŽŪB „Miežaičiai“ prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą dalyje dėl 7048, 52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, dalyje dėl 16064, 65 Lt kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį (nuo 2009-03-22 iki 2010-10-08), 5 proc. metinių palūkanų nuo 23 113,17 Lt priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensacijos – vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2010-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. sumažinti priteisto darbo užmokesčio dydį 1000 Lt suma nuo 7048, 52 Lt iki 6048, 52 Lt; sumažinti kompensaciją už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį; panaikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos – vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2010-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti sprendimo dalį dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo 23 113,17 Lt priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka, su sprendimu dalyje dėl 7048, 52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, nes priėmus teismo sprendimą, paaiškėjo, kad ieškovei nutraukus darbo sutartį buvo išmokėtas 1000,00 Lt. Todėl šia suma priteistas darbo užmokestis – mažintinas.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė proporcingumo principą, taip pat protingumo bei sąžiningumo principus. Minėti principai taikytini darbo teisinių santykių visumai, nepriklausomai nuo to, kokiu aspektu būtų nagrinėjamas ginčas, susijęs su darbo teisiniais santykiais. Teismas šių principų, nagrinėdamas bylą, netaikė. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į LAT suformuotą praktiką analogiškoje byloje, išnagrinėtoje 2010 m. rugsėjo 28 d. Šioje byloje LAT aiškiai pasisakė dėl DK 2, 35 straipsnių normų, apibrėžiančių darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, ir DK 141 straipsnio normų, nustatančių atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1667-856/2010 palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas (98 – 100 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos jų taikymo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka ir prašo panaikinti tik tas sprendimo dalis, kuriomis priteistos sumos už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl apeliacinės instancijos teisme nagrinėtinas šalių ginčas dėl sumų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu atitinka tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Pagrindas taikyti minėtas pasekmes yra tokiu atveju, kai konstatuojamos tokios sąlygos – darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Pažymėtina, kad minėtos normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes. Tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Šios faktinės aplinkybės atsakovas neginčijo, ją pripažįsta ir apeliaciniame skunde. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas darbdaviui ir bendrųjų teisės principų nepažeidė.
Apeliantas, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą, nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 7048,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Jis nurodė, kad ieškovei nutraukus darbo sutartį su atsakovu, ieškovei buvo išmokėta 1000,00 Lt ir pateikė neva darbo užmokesčio žiniaraščio išrašą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apelianto argumentu, nes iš pateikto neva darbo užmokesčio žiniaraščio išrašo akivaizdžiai matosi ieškovės parašų neatitikimas lyginant su ieškovės parašu po ieškiniu (2 b. l.), po 2007-04-13 darbo sutartimi Nr. 554 (4 b. l.), po pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (57 b. l.), taip pat neaišku, iš kokio atsiskaitymo dokumento išimtas šis vienas lapas, neaišku, koks laikotarpis (nėra datos) ir už ką buvo sumokėti neva ieškovei minėtų 1000,00 Lt. grynųjų pinigų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad jokių pinigų ( 1000,- Lt) ji nėra gavusi iš atsakovo ir nėra pasirašiusi už tokią pinigų sumą, kad parašas yra ne jos. Kolegija vertina, jog darbdavys tinkamais įrodymais neįrodė ir nepagrindė, kada ir už kokio laiko darbo rezultatus, kada išmokėjo ieškovei 1000,-Lt, todėl priteistą sumą sumažinti šia ieškovės nepripažinta, ginčijama suma, nėra teisinio pagrindo ( LR CPK 185 str.) Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė ieškovės negautą darbo užmokestį, kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti laiką ir atsižvelgė į tai, kad priskaičiuotų kompensacijų už nepanaudotas atostogas dydis nėra itin didelis, ieškovė, žinodama apie savo teisės pažeidimą, ieškinį teisme pateikė per įstatyme nustatytus terminus. Ieškovė laukė atsiskaitymo iš darbdavio gera valia ir atsižvelgė į tai, kad dėl kompensacijos išmokėjimo gali nukentėti kitų įmonėje dirbančių darbuotojų interesai ir kad priverstinis priteisimas neigiamai gali atsiliepti atsakovo finansinei būklei, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas sumas už uždelsimą atsiskaityti, nesivadovavo proporcingumo principu.
Kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad kompensacijos už kasmetines nepanaudotas atostogas nebuvo priskaičiuotos, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į darbdavį ir pan. Pareiga apskaičiuoti ir išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas tenka darbdaviui, todėl darbdavio nurodytos aplinkybės nėra pateisinamas pagrindas iki galo neatsiskaityti su darbuotojais, juolab, kad nežinodamas darbuotojų sąskaitų ar šiems vengiant priimti priklausančias sumas, darbdavys galėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose ir 2 dalyje numatyta galimybe sumokėti savo skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Tokių pravedimų atsakovas nedarė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.