Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-721-819/2023, iškeltoje pagal ieškovės V. B.-G. ieškinį atsakovui N. M. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei papildomų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Byloje kilo ginčas dėl parduoto lengvojo automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduotą (ne)tinkamos kokybės daiktą.

12. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas perdavė, o ieškovė nusipirko 2006 m. automobilį „S. L.“. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo automobilis buvo su tam tikrais trūkumais, tačiau ginčas kilo dėl informavimo apie visus automobilio trūkumus fakto. Ieškovė teigė, kad po automobilio pirkimo paaiškėjo, kad automobilis turi trūkumų dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas pagal paskirtį, atsakovas nurodė, kad pirkėja buvo informuota apie automobilio trūkumus, o apie vieną automobilio trūkumą – katalizatorių pašalinimą jis pats nežinojo.

13. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pažymėti transporto priemonės stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumai. Papildomai nurodyta, kad išmetamųjų dujų sistema nėra sandari, kėbulo defektai, variklis apsitepalavęs.

14. Ieškovė, remdamasi automobilių remonto dirbtuvių darbuotojo surašytu transporto priemonės apžiūros aktu, teigė, kad automobilis turi šiuos defektus: galinis dešinės pusės rato guolis kliba, ūžia; galinis kairės pusės guolis ūžia; išplyšusios galinio stabilizatoriaus įvorės 2 vnt.; sutrūkinėję galinio tilto sailenblokai abi pusės; duslintuvo katalizatorius (išpjautas, virinimo siūlės); priekiniai šarnyrai kliba; priekinės dešinės pusės išplyšęs šakės galinis sailenblokas; aptekėjęs variklis ir vairo kolonėlė, reikia plauti priežasties nustatymui; reikalingi kėbuliniai ir dažymo darbai.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visi nurodyti automobilio trūkumai, išskyrus katalizatorių pašalinimą, iš esmės buvo žinomi ieškovei sutarties sudarymo metu ir remtis šiais trūkumais kaip pagrindu nutraukti sutartį pagal CK 6.334 straipsnį, ieškovė neturi pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad dėl automobilio išmetamosios sistemos pakeitimo – katalizatorių išpjovimo, automobilis negali būti naudojamas pagal įprastą paskirtį.

16. Ieškovė neginčijo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės visi ieškovės (pirkėjos) nurodyti ir atsakovo (pardavėjo) išviešinti bei pirkimo-pardavimo sutartyje pažymėti automobilio trūkumai, atsirado dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo, kadangi automobilis yra pagamintas 2006 m.

17. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos kontekste būtina įvertinti, ar dujų išmetimo sistemos - katalizatorių nebuvimas (išpjovimas) yra esminis 2006 m. pagaminto automobilio gedimas, dėl kurio jo negalima tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį.

20. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2021-02-01 iki 2023-01-31, automobilis parduotas (duomenys neskelbtini)), kurių 16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (-ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.

21. Prieš tai minėtų reikalavimų 2 priedo 8.2 dalies „Išmetamosios dujos“ 8.2.1 punkto „Benzininio (kibirkštinio uždegimo) variklio išmetamosios dujos“ 8.2.1.1 tikrinimo pozicijoje „išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumą mažinimo) įranga“ a) punkto trūkumo (Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga) prie vertinimo kriterijaus DT yra nurodyta išimtis (pažymėta c), pažymint šis trūkumas taikomas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos po 2004 m. sausio 1 d. (arba jų modelio metai yra 2004 m. ir vėlesni) ir privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po 2013 m. kovo 1 d.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo automobilis „S. L.“ Lietuvoje pirmą kartą registruotas (duomenys neskelbtini). Lengvųjų automobilių (M1 klasės transporto priemonių) privalomoji techninė apžiūra atliekama po trejų metų nuo pirmosios registracijos datos, po to kas 24 mėn. (žr. Privalomos techninės apžiūros sąlygų ir tvarkos aprašą). Akivaizdu, kad minėtas automobilis privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktas iki 2013 m. kovo 1 d., todėl jam taikoma prieš tai minėta išimtis dėl gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos.

23. Kita vertus, CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

24. Ieškovei teigiant, kad ji nebūtų pirkusi transporto priemonės, jei žinotų apie katalizatorių pašalinimą, o atsakovui nurodžius, jog jam taip pat nebuvo žinoma apie šį automobilio trūkumą, spręstinas klausimas, kas turi prisiimti tokio trūkumo šalinimo išlaidas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą. Akivaizdu, kad atsakovas turėjo garantuoti parduoto automobilio kokybę.

26. Bylos medžiaga (ieškovės pateikto ieškinio priedai) patvirtina aplinkybes, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą siūlė nupirkti ieškovei automobilio katalizatorių ar atlyginti jo įsigijimo nuostolius.

27. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendžiant klausimą, ar ieškovės (pirkėjos) pasirinktas jos pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu, be kita ko, įvertinti, ar automobilio trūkumus apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota (katalizatorių pašalinimą) prieš sudarant sutartį įmanoma pašalinti, per kokį terminą, kokia tokio remonto kaina ir ar ji proporcinga įsigyto automobilio kainai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir neištyrė, o minėtų naujų duomenų gavimo galimybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra ribotos ir bylą tektų nagrinėti naujais aspektais. Akivaizdu, kad egzistuoja procesinės kliūtys, užkertančias kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės pagal ieškovės nustatytas ieškinio ribas. Be to, tuo atveju, jei visas minėtas aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.