Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-485-2014

Teisėja: Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00312-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2014 m. sausio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. birželio 20 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. spalio 10 d., ir laikas, išbūtas pagal 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2013-03-11 apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto metu, tyčia suduodamas rankomis ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam E. L. į galvą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose–kairio smilkinio –kairio skruosto srityje, dešinėje pažandėje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos bei skeliančio galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo ir dislokacijos kraujo išsiliejimo ir susikaupimo po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, sukeliančio galvos smegenų pabrinkimo (ūmios subdurinės hematomos) padarė E. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., o taip pat jam teisingai paskyrė bausmę. Esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. G. teisme pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl praeities įvykių, kai abu atlikinėjo bausmę pataisos namuose, po kurio jie susimušė, ir jis nukentėjusiajam sudavė šešis smūgius į galvą. Šį jo aiškinimą dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojimo motyvo patvirtina ir nukentėjusiojo E. L., liudytojų Ž. R., R. K., R. A. parodymai. Būtent, nukentėjusysis E. L. teisme parodė, kad nuteistasis netikėtai šoko ir pradėjo jį mušti, o mušdamas sakė, jog muša už senas skolas. Iš liudytojos Ž. R. parodymų matyti, kad R. G. jai sakė, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susimušė dėl skolos, be to, ji patvirtino, kad, būdama virtuvėje pas R. G. namuose, girdėjo kambaryje vykusį pokalbį apie skolą, klausimą „kada atiduosi skolą?“. Liudytoja R. K. taip pat parodė, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo jiems susiginčijus dėl skolos, nes nukentėjusysis buvo skolingas A. G.. Tokią pačią konflikto kilimo priežastį nurodė ir liudytojas R. A.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis teisme aiškino, kad žodinio konflikto metu jis su nukentėjusiuoju vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko susimušė (2 t., b. l. 38), o apeliaciniame skunde tvirtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė didžiai susijaudinęs, tai yra, kad jis didžiai susijaudino dėl nukentėjusiojo jo atžvilgiu išsakytų žodžių, kuriais šis jį pavadino „gaidžiu“, „ožiu“ ir t.t. Sprendžiant dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsižvelgtina į tai, kad apelianto teiginio, jog jis nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė labai susijaudinęs, nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo teiginį apie didelį susijaudinimą laiko nuteistojo gynybine versija, siekiant. sušvelninti savo teisinę padėtį. Faktinės bylos aplinkybės nuteistajam A. G. nukentėjusiojo sukelto didelio susijaudinimo nepatvirtina, dėl ko perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. pagrindo nėra.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas paneigė nukentėjusiajam padaryto sužalojimo padarymą jam griūnant ir atsitrenkiant į kokius nors paviršius ir kategoriškai atmetė susižalojimo nugriuvus tikimybę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus viseto aspektu, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. G. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas, įvertino visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. G. už jam inkriminuotą nusikaltimą paskirtoji bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga.

Vertinant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., skundžiamu nuosprendžiu ir 2013-06-20 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti kuo švelnesnę bausmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas ir teisingai minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir detaliai nurodyta, kodėl šiuo atveju negali būti taikomas bausmių apėmimo principas. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bausmių dalinio sudėjimo būdo taikymo sutinka, jų neatkartoja ir neanalizuoja. Pažymėtina, kad nuteistajam A. G. į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką teisingai įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. spalio 10 d., ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį (BK 63 str. 9 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga, aiškiai ne per griežta ir tinkama realizuoti bausme siekiamus tikslus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.