Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Z. (A. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, teistas, teistumas neišnykęs:

1) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus apygardos teismo 1997 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 d. laisvės atėmimu 7 metams su ½ turto konfiskavimu; Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. balandžio 4 d. nutartimi A. Z. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 272 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 5 metams su ½ turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 straipsniu bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 272 straipsnio 3 dalį ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 7 metams su ½ turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi vadovaujantis BK 54-2 straipsniu A. Z. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 9 mėnesių 9 dienų bausmės (paleistas 2002 m. gegužės 10 d.);

3) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda;

4) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 12 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas areštas 12 parų ir 10 MGL (1250 Lt) bauda;

5) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. buvo panaikinta ir jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams;

6) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 9 metams; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. Z. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 10 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirtas laisvės atėmimas 10 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 59-173 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z. ir lygtinio paleidimo metu A. Z. nustatė pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

A. Z. 2018 m. spalio 3 d., apie 11.45 val., Vilniaus r., Eišiškių plente, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.26 ‰ neblaivumas), Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. K. įdėjo į tarnybinės uniformos džemperio kišenę 55 eurus, sakydamas „skirstomės“, tokiu būdu davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. K. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinio teisės nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 11.45 val., Vilniaus r., Eišiškių plente vairavo transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. Z. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. spalio 3 d., 11.45 val., jį sustabdė policijos patruliai. Prie jo priėjo pareigūnas ir paklausė, ar jis yra išgėręs. Jis prisipažino, kad taip. Tada jis iš piniginės ištraukė teises ir techninį pasą, kuriame buvo pinigai. Jis žinojo, kad ten yra pinigai, ir pinigus pareigūnui padavė į rankas kartu su dokumentais per automobilio langą. Policijos pareigūnas jam nieko nepasakė, neliepė pasiimti pinigų atgal, neįspėjo už kyšio davimą, grąžino jam dokumentus be pinigų ir išėjo. Paskui atėjo kitas policijos pareigūnas ir davė jam pūsti alkotesterį. Po to pareigūnai jį įsodino į savo mašiną ir daugiau apie jokį kyšį jis nekalbėjo, pinigų nesiūlė. Kai jį nuvežė į policijos komisariatą, jis suprato, kad už kyšį ir kad jam bus iškelta baudžiamoji byla. Jis sutinka su tuo, kad pareigūnui padavė dokumentus ir pinigus, t. y. kad davė kyšį policijos pareigūnams, norėdamas juos papirkti. Kai jis prisigeria, tai būna neadekvatus, pusės įvykių neprisimena, todėl gali būti, kad tuo metu jam buvo kilusi mintis papirkti policijos pareigūnus. Jis norėjo, kad jį paleistų ir jis išvengtų administracinio pažeidimo surašymo. Jis nesutinka su tuo, kad įdėjo pinigus į pareigūno tarnybinės uniformos džemperio kišenę, kadangi pinigus padavė į rankas kartu su dokumentais. Jo automobilyje buvo vaizdo registratorius, tačiau įrašas išsitrynė, nes praėjo per daug laiko. Visos problemos jam kyla per alkoholį, todėl jis pradėjo vaikščioti į anoniminių alkoholikų kursus. Šiuo metu jis negeria ir neberūko.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 3 d., patruliuodami jie sustabdė automobilį. Jam priėjus prie automobilio, iš salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas suprasdamas, kad įkliuvo, iš karto pradėjo siūlyti susitarti. Jis vairuotoją įspėjo, kad negalima tartis. Jam tikrinant dokumentus, vairuotojas ištiesė ranką per langą ir įdėjo jam į dešinėje striukės pusėje esančią kišenę pinigus. Striukė buvo rudeninė. Kiek įdėjo, jis nepamatė. Vairuotojas buvo įspėtas, kad yra sulaikomas už šiuos veiksmus - už pareigūno papirkimą ir kad vairuoja neblaivus, ir kad bus pristatytas į Vilniaus VPK. Viskas vyko prie automobilio. Vairuotojas sėdėjo salone, jo langas buvo pilnai atidarytas, o jis vienas buvo lauke. Pinigai buvo įdėti jam būnant lauke. Jų automobilio priekyje yra kamera, todėl jis nežino, ar buvo užfiksuota, kai jis priėjo prie kaltinamojo. Jų automobilis sustojo už jo automobilio. Kaltinamasis jam dėdamas pinigus minėjo kažką, kad „skirstomės“. Jis matė kupiūrą, bet jos neišėmė, nepažiūrėjo. Jam neįdomu buvo, kiek įdėta. Jis matė, kad tai yra pinigai, eurai. Pinigai buvo kišenėje, kur telefonas. Jis iš kišenės pinigus išėmė tik policijos komisariate. Kai kaltinamasis padavė automobilio dokumentus, tarp dokumentų nebuvo pinigų. Vieninteliai pinigai, kurie buvo perduoti, tai į kišenę. Jis suprato, kad kišenėje yra pinigai, nes matė kaip kaltinamasis krapštėsi piniginėje, paėmė pinigus iš piniginės ir įdėjo jam į kišenę. Jo porininkas tuo momentu buvo automobilyje už vairo. Jam atrodo, kad porininkas matė, kai jam įdėjo pinigus į kišenę. Jis jokių pinigų rankose nelaikė. Dokumentus turėjo, bet tarp dokumentų jokių pinigų nebuvo. Pinigai buvo perduoti iki to momento, kai kitas pareigūnas atnešė alkotesterį. Jis kitam pareigūnui pasakė, kad atrodo, kad jam pinigus perdavė. Jis dokumentus atidavė atgal kaltinamajam, nes pas jį buvo likęs tik jo vairuotojo pažymėjimas. Jis neprivalėjo atiduoti pinigų atgal, nes jam jie buvo įdėti į kišenę. Jis informavo dėl pareigūno papirkimo prie automobilio, kai įdėjo pinigus. Automobilyje kažkoks pokalbis vyko apie pinigus, bet netiesiogiai.

2018 m. spalio 5 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, kaip 11:49:48 yra sustabdomas automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vienas pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie sustabdyto automobilio iš vairuotojo pusės. Bendrauja su vairuotoju. 11:50:20 pareigūnas atsisuka į savo porininką, kuris sėdi tarnybiniame automobilyje, linkteli jam galva ir toliau bendrauja su sustabdyto automobilio vairuotoju. 11:51:40 pareigūnas vėl atsisuka į savo porininką ir jam pirštu parodo į savo kišenę. Pareigūnas stovėdamas prie sustabdyto automobilio parodo porininkui, kad šis atsineštų alkotesterį. Pareigūnas nuneša alkotesterį. Po kurio laiko sustabdyto automobilio vairuotojas įsodinamas į tarnybinį automobilį ir pristatomas į policijos komisariatą (b.l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 2 dalį atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo, liudytojo V. K. parodymais, vaizdo įrašu iš pareigūnų tarnybinio automobilio bei jo apžiūros protokolu yra įrodyta, jog kaltinamasis A. Z., žinodamas, kad neblaivus vairavo transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, davė 55,00 Eur kyšį policijos pareigūnui V. K., įdėdamas pinigus į tarnybinio džemperio kišenę už tai, kad jis nerašytų administracinio nusižengimo protokolo, t. y. kad neteisėtai nevykdytų jam priklausančių įgaliojimų. Teismas sprendžia, kad A. Z. veikė tiesiogine tyčia, nes pareigūno V. K. parodymais įrodyta, kad A. Z. buvo perspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už papirkimą, tačiau ir toliau tęsė savo nusikalstamą veiką – davė kyšį policijos pareigūnui, t. y. jis suvokė, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šis veiktų jo naudai (nerašytų administracinio nusižengimo protokolo), ir norėjo, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Aplinkybė, kad skiriasi kaltinamojo ir liudytojo parodymai dėl to, kaip pinigai buvo paduoti, t. y. ar įdedant juos pareigūnui į striukės kišenę, ar paduodant kartu su automobilio dokumentais, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 2 dalį neturi, kadangi kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, nurodydamas, kad pinigus pareigūnui davė, norėdamas, kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas.

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. Z. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. A. Z. teistas 6 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei bei už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teistumai neišnykę (b.l. 37-40). Kaltinamasis per metus 2 kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinė bauda sumokėta (b. l. 41, 91). Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamojo lygtinio paleidimo laikotarpiu bei pažeidus vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi įvertinęs šių duomenų visumą, ypač akcentuojant kaltinamojo ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti griežčiausios rūšies bausmę, numatytą straipsnio sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą, kadangi akivaizdžiai matyti, jog išvadų iš anksčiau paskirtų bausmių kaltinamasis nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau daro nusikalstamas veikas, tuo sulaužydamas jam parodytą pasitikėjimą. Juolab atsižvelgtina į tai, jog jau anksčiau (2002 m.) jam yra buvęs taikytas lygtinis paleidimas, o šiuo atveju nusikalstamą veiką jis padarė irgi būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, neatlikęs dalies bausmės, paskirtos paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. Skiriant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia ir į kitas svarbias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios nors ir nėra pakankamos daryti išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje būtų pagrindas skirti švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimą, visgi šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis siekė pakeisti savo elgesį ir integruotis visuomenėje. Kaltinamasis nuo 2018 m. sausio 12 d. įsidarbino ir iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats save išlaiko. Darbovietėje jis charakterizuojamas kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, dėl ko buvo paskirtas cecho vadovu (b.l. 90). Kaltinamasis savo kaltę pripažino, kritiškai vertino savo elgesį ir labai gailėjosi. Iš į bylą pateiktų duomenų ir kaltinamojo paaiškinimo matyti, kad jis lanko „Alkoholio vartojimo elgesio keitimo programą“ tam, kad išspręstų alkoholio vartojimo problemą, dėl kurios jam vis kyla sunkumų kasdieniniame gyvenime (b.l. 89). Be to, teismo posėdžio metu A. Z. nurodė, kad rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, o 55,00 Eur kyšio suma už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus nelaikytina didele.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam skirtina mažesnė nei vidurkis, artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai bausmė, t. y. laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

A. Z. paskutinį kartą teistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 metų ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 11 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. Z., neatlikus 3 metų 3 mėnesių 22 dienų paskirtos bausmės. Taigi akivaizdu, jog šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką A. Z. įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi (3 metų 3 mėnesių 22 dienų), taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie didesnės, t. y. neatliktos bausmės dalies ( 3 metų 3 mėnesių 22 dienų) pridėjus dalį šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės, ir skirti A. Z. (A. Z.) galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, šešiems mėnesiams ir dvidešimt dviem dienoms, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-10-03 iki 2018-10-05.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimais, konfiskuoti 55,00 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje (viena kupiūra 20,00 Eur, trys kupiūros po 10,00 eurų, viena 5,00 eurų kupiūra vertės).

Kompaktinis diską su vaizdo įrašu palikti saugoti šioje byloje

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą