- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- AN2-199-898/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00399-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. (V. D.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2951-2024, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bauda, paliktas galioti, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2951-2024 V. D. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį – 850 Eur bauda dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 6.45 val., vairuodamas automobilį „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 222 punktų reikalavimus.
2. 2023 m. sausio 30 d. institucijos nutarimą V. D. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir skundžiamas institucijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nutarimą priėmusi institucija V. D. veiksmuose pagrįstai nustatė KET 9, 114, 222 punktų pažeidimus ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde V. D. nurodo, jog su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi nesutinka, nes automobilio nekliudė ir jokio nusižengimo nepadarė. Prašo leisti jam dalyvauti teisme ir posėdžio metu pateikti įrodymus, jog yra nekaltas. Teigia, kad 2024 m. balandžio 3 d. turėjo du posėdžius, vienas vyko 10 val., kitas 13.30 val. Atsakydamas į sekretorės siųstą šaukimą į teismą, manė, jog atsako į posėdį vykstantį 10 val. (į kurį ir atvyko). Nepastebėjo, jog šaukime nurodytas kitas laikas ir kad tai buvo kitos bylos nagrinėjimas, nes atkreipė dėmesį tik į šaukimo datą. Dėl to praleido bylos nagrinėjimą. Sekretorei paskambinus jam, pokalbio metu paaiškino nedalyvavimo aplinkybes, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, bet sprendimas, visgi, buvo priimtas be apelianto.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo V. D. apeliacinį skundą atmesti, kadangi keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. priimtą nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atstovo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo apelianto skundą. Be to, skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
6. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad, šiuo atveju, apeliantas nei institucijai, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų planuojamų įrodymų pateikti, tik abstrakčiai aiškino, jog įrodymus pateiktų teismo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, tokį V. D. apeliaciniame skunde pateiktą paaiškinimą, kad jis ruošiasi į bylą pateikti įrodymus, vertina kaip nemotyvuotą, dėl to nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitų priežasčių dėl kurių būtų tikslinga bylą nagrinėti žodiniame posėdyje apeliaciniame skunde nepateikta.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, V. D. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktinės aplinkybės įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taipogi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. V. D. institucijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nubaustas galutine – 850 Eur bauda už tai, kad 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 6.45 val. vairuodamas automobilį „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Skundžiama nutartimi teismas pripažino, jog šiais veiksmais V. D. pažeidė KET 9, 114, 222 punktų reikalavimus.
9. Taigi, ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114 punkte numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 222 punkte yra nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
10. ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Laikoma, kad toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
11. Kaip jau paminėta, šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, apelianto nurodyti teiginiai, jog automobilio jis nekliudė bei jokio administracinio nusižengimo nepadarė, paneigtini byloje surinktais įrodymais bei vertintini kaip apelianto gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog V. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, t. y. nukentėjusiojo P. J., liudytojų A. R. ir V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, 2023 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, kurios leidžia daryti išvadą, kad apeliantas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Mazda X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime bei teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. J. parodė, jog įvykio dieną nuėjęs prie automobilio pamatė, kad po priekinio stiklo valytuvu yra prispaustas raštelis. Šiame raštelyje buvo nurodyta, jog 6.45 val., anonimas matė, kaip žalias automobilis, kurio valst. Nr. prasideda (duomenys neskelbtini), apgadino jo „Mazda X5“ transporto priemonę. Pamatė apgadinimus, kai apžiūrėjo automobilio kairę galinio bamperio pusę. „Mazda X5“ transporto priemonė stovėjo (duomenys neskelbtini). Vėliau sutiko A. R., kuris padiktavo V. mobiliojo telefono numerį. Paskambinus nurodytam asmeniui, jis neigė padaręs apgadinimus, todėl nukentėjusysis paskambino policijai. Policija, susisiekusi su nukentėjusiuoju, klausė, ar V. yra įvykio vietoje, jis nurodė, kad ne ir V. D. grįš tik vakare. Policija nurodė, kad vakarais yra didelis kiekis iškvietimų, todėl pasiūlė atvykti kitą dieną. Jis apie tai informavo V. D. Numatytą susitikimo dieną nukentėjusiajam išeinant į kiemą jis pamatė, kad V. išvažiuoja, tačiau tuo metu atvažiavo policija. Tada pastebėjo, kad „Mazda X5“ bamperis yra aptvarkytas, t. y. matėsi tik žymė iš buvusio nubraukimo. Mano, kad prie automobilio buvo lįsta nakties metu. Pažymėjo, kad A. jam pasakojo, kad ryte jo automobilį buvo užstatęs V. Tuomet jis paskambino V., kad ateitų ir patrauktų automobilį. Kai jis perparkavo automobilį, išgirdo nubraukimo garsą, todėl patikrino savąjį automobilį, tačiau kitų transporto priemonių neapžiūrėjo (b. l. 14, 62-64). 2023 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime bei pirmosios instancijos teisme liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad įvykio dieną planavo išvažiuoti, tačiau jo automobilis buvo užstatytas pareiškėjo automobiliu. Pažymėjo, kad V. D. visada palieka lapelį su užrašytu kontaktiniu telefono numeriu dėl automobilio perparkavimo kilus sunkumams išvažiuoti. Paskambinus asmeniui (V. D.), jis atėjo patraukti automobilio, pats tuo metu sėdėjo savo automobilyje atsidaręs langą ir išgirdo automobilių dalių braukimosi garsą. Pradžioje galvojo, jog buvo apgadintas jo automobilis, tačiau jį apžiūrėjęs apgadinimų nerado. Nepagalvojo, kad tuo metu galėjo būti „nubrauktas“ kitas automobilis. Kitą dieną sutiko nukentėjusįjį, jam nurodė asmenį, kuris apgadino transporto priemonę, perdavė jo kontaktinį telefono numerį (b. l. 17, 62-64). V. M. 2023 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime bei apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 6.30 val. pasižiūrėjęs per langą pamatė, kad yra užstatytas automobilis mažu atstumu nuo kito automobilio. Pamena, kad tai buvo žalias automobilis, kuris užstatė kaimyno automobilį. Stebėjo situaciją ir pamatė, jog po poros minučių atėjęs žalios spalvos automobilio vairuotojas važiavo atbuline eiga ir išgirdo tarp pastatyto ir išvažiuojančio automobilio besitrinančių dalių garsą. Nurodė, kad jis gyvena 5 aukšte ir jam yra gerai matomas aikštelės vaizdas, tačiau kuri vieta automobilių buvo apgadinta nematė, girdėjo garsą. Po to, išėjęs pabėgioti, pamatė, kad apgadintas „Mazda“ automobilio galinio bamperio kairysis šonas, todėl jis ant šio automobilio paliko raštelį (b. l. 16, 62-64).
13. Apygardos teismas, įvertinęs minėtų asmenų duotus parodymus bei anksčiau paminėtus byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. D., važiuodamas atbuline eiga ir vairuodamas automobilį „Kia“ aiškiai suvokė, kad kliudė gretimais stovintį automobilį ir taip sukėlė eismo įvykį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtų automobilių kontaktą lydėjo aiškus garsas, kurį girdėjo tiek liudytojas A. R., kuris sėdėjo savo automobilyje su atidarytu langu, tiek liudytojas V. M., gyvenantis 5 aukšte, todėl teigti, jog apeliantas galėjo negirdėti garso ar nepajausti susidūrimo su kitu automobiliu, nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad apeliantas, išgirdęs atitinkamą garsą, būdamas atsakingas ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę išlipti iš savo automobilio bei įsitikinti ar nebuvo padaryti apgadinimai svetimai transporto priemonei, tačiau iš 2023 m. rugsėjo 9 d. byloje esančio A. R. paaiškinimo matyti, kad vairuotojas patraukęs ir nubraukęs kitą automobilį, perstatė bei paliko jį toliau esančioje stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), namo, o nukentėjusiajam telefonu susisiekus su apeliantu, šis neigė automobilių susidūrimo faktą. Taigi, šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog V. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, t. y. suvokdamas, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl ko jam kyla KET 222 punkte numatyta pareiga apie tai informuoti apgadinto automobilio savininką, o jei jo negalima nustatyti, policiją, tačiau šios pareigos apeliantas nevykdė.
14. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl V. D. kaltės padarius administracinius nusižengimus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas delsė administracinio nusižengimo tyrimą vykdantiems pareigūnams perduoti automobilį „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo, tyrėjai ne kartą telefonu susisiekus su apeliantu dėl automobilio apžiūros šis nurodė, jog atvykti negalės, nes transporto priemonė yra autoservise. Taip pat paklaustas apie tai, kur randasi autoservisas, apeliantas nepasakė gatvės, o tik bendrai nurodė, jog Antakalnyje, t. y. šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas vengė pats pristatyti minėtą automobilį apžiūrai bei nenorėjo, jog tyrėja vyktų į autoservisą, kuriame laikoma transporto priemonė, atlikti apžiūros (b. l. 25). Minėto automobilio apžiūra įvyko tik 2023 m. rugsėjo 26 d. Transporto priemonės apžiūros protokole nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viso automobilio kėbulo spalva išblukusi, tačiau priekinio bamperio dešinės pusės kampas galimai yra remontuotas, kadangi yra blizgus ir skiriasi nuo viso kėbulo spalvos (b. l. 23-24). Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo teigti, jog priimtas sprendimas dėl V. D. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ANK 426 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas.
15. Pastebėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, todėl apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau pažymi, jog atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskirta galutinė administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl V. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.