Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-60-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-11Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
2A-60-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02889-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė, Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
Ž. D.
Atsakovas
S. V.
Trečiasis asmuo
G. D., Kauno miesto 16-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-60-123/2014

Teisėja J. Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-02889-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 63; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui S. V., tretieji asmenys G. D., Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė R. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti paskolos sutartį, patvirtintą notarės R. K., notarinio registro Nr. 4219, sudarytą S. V. bei Ž. D., dėl 96 000 Lt paskolos suteikimo nesudaryta; pripažinti negaliojančiu sutartinės hipotekos lakštą Nr. 02/1/2011/0011816 dėl Ž. D. priklausančio turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimo S. V., užtikrinant 2011-11-09 paskolos sutarties vykdymą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiojo asmens G. D. įkalbėta sutiko padėti gauti jam paskolą, todėl pas notarę pasirašė paskolos sutartį ir sutartinį hipotekos lakštą, kuriuo už paskolą buvo įkeistas ieškovės butas. Paaiškino, kad realiai pinigus iš atsakovo skolinosi G. D., ieškovei tik reikėjo pasirašyti ant sutarties. Mano, kad G. D. gautą paskolą panaudojo automobiliui pirkti. Gavusi pranešimą iš notarės, kad bus vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, ieškovė sužinojo, kad G. D. paskolos negrąžino. Nurodo, kad G. D. pasisavino visus paskolos metu gautus pinigus bei jų nesugrąžino, kaip buvo sutarę, todėl mano, kad jis apgaulės būdu privertė atsakovę pasirašyti paskolos sutartį bei įkeisti už paskolą savo butą. Nurodo, kad pagal ieškovės pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas G. D. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. Ieškovė nurodė, kad nedraudė savo buto ir mano, kad tai padarė G. D. ieškovei nežinant. Nurodo, kad atsakovas turėjo žinoti apie apgaulę ieškovės atžvilgiu, nes jį surado G. D., kuris su atsakovu derino visus paskolos suteikimo klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-11 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. V. iš ieškovės Ž. D. 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sprendimui įsiteisėjus, nutarė panaikinti 2013-03-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01580/S-7863. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad pinigus skolinosi trečiasis asmuo. Nurodė, kad ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės apie jos ir trečiojo asmens G. D. asmeninius santykius bei buvusius judviejų tarpusavio susitarimus dėl paskolos sutarties sudarymo ir paskolos ėmimo tikslo ir panaudojimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Konstatavo, kad byloje pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė pinigus gavo. Teismas įvertino tai, kad paskolos sutarties derinimas vyko per tarpininkus, todėl atsakovui nebuvo būtina tiesiogiai bendrauti su paskolos gavėju – ieškove, ieškovė asmeniškai atvyko į notarų biurą ir pasirašė paskolos sutartį, kol nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, ieškovė klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nekėlė, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji nedraudė įkeičiamo buto, o tai padarė G. D., laikė nepagrįsta, nes notarų kontoroje 2011-11-09 ieškovė pasirašė ir sutartinės hipotekos lakštą, kuriame nurodyta, kad įkeičiamas daiktas apdraustas, be to, ieškovė šio klausimo nekėlė iki priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovė pasirašydama paskolos sutartį ir sutartinės hipotekos lakštą notarų biure, būdama asmeniu, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, suvokė savo veiksmus, jų pasekmes. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Ž. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės atstovas buvo pateikęs prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuriame G. D. pripažinus kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus, jam pereitų teisės ir pareigos pagal 2011-11-09 paskolos sutartį, todėl patikslinus ieškinį jis būtų patrauktas atsakovu. Tačiau teismas formaliai vertino ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, nepagrįstai jį atmetė ir priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti atsakovą žinojus apie apgaulės panaudojimą, be teisėto pagrindo atmetė ieškovės prašymus apklausti draudimo bendrovės darbuotoją V. M. ir vadybininkę V. S., iš notaro išreikalauti sandorių registro žurnalą ir kt. Nurodo, kad G. D. neturėjo įgaliojimo ieškovės vardu tartis su tarpininkavimo bendrove ir atsakovu. Pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo apsvaiginta ir elgėsi neadekvačiai, jos valia buvo sutrikdyta, sandoris sudarytas dėl apgaulės. Dėl nurodytų aplinkybių prašė sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo stabdyti šią bylą, nes faktinės aplinkybės buvo aiškios ir nustatinėjamos šios bylos nagrinėjimo metu. Apie buvusį ieškovės ir trečiojo asmens susitarimą nei prieš paskolos sutarties sudarymą, nei jos sudarymo metu atsakovas informuotas nebuvo. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti trečiąjį asmenį atsiskaityti pagal paskolos sutartį, nes jis nebuvo paskolos sutarties šalimi, atsakovas paskolos sutartį sudarė su ieškove, pinigus perdavė ieškovei, todėl jai tenka pareiga atsiskaityti su atsakovu. Mano, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kas galėjo pasirašyti draudimo sutartyje, neturi esminės reikšmės šioje byloje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas tyčiniais ar aktyviais veiksmais siekė ją suklaidinti, apgauti sandorio sudarymo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl paskolos sutarties ir sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2011-11-09 buvo sudaryta paslaugų sutartis tarp UAB „Agmindis“ ir Ž. D. ir paslaugų sutartis tarp UAB „Agmindis“ ir S. V.. 2011-11-09 notarų biure ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį (t. 1, b. l. 14) ir sutartinės hipotekos lakštą (t. 1, b. l. 15). Antstolis M. P. 2012-12-12 išsiuntė raginimą ieškovei sumokėti 96 216,70 Lt skolą, 0,2 proc. metinių palūkanų (iki 2012-12-12 priskaičiuota 6 528 Lt delspinigių) ir 855,43 Lt vykdymo išlaidų (t. 1, b. l. 18–21). 2013-01-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos G. D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal Ž. D. pareiškimą. 2013-10-28 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00104-13 nutrauktas, 2013-11-26 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu panaikintas 2013-10-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimas atnaujintas (t. 2, b. l. 52–53).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Apeliantė nurodo, kad teismas formaliai vertino ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, nepagrįstai jį atmetė ir priėmė neteisingą sprendimą. Nustatyta, kad 2013-07-04 teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo klausimas, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, nes nėra tiesioginio ryšio tarp bylos ir ikiteisminio tyrimo, taip pat reikšmingų faktų, kurių negalima nustatyti šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė 2013-11-26 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo panaikintas 2013-10-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl G. D. galimos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir tyrimas atnaujintas.

Ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą. Teismas, stabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, turi atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir nustatyti, kokias teisines pasekmes atliekamas ikiteisminis tyrimas turės nagrinėjamai civilinei bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą sustabdyti civilinę bylą, nes sandorio sudarymo metu egzistavusios faktinės aplinkybės buvo aiškios ir buvo nustatinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė pinigus – 96 000 Lt gavo, pinigų gavimo faktą ieškovė patvirtino savo parašu šalių sudarytoje ir notarės patvirtintoje paskolos sutartyje (CPK 185 str.). Ieškovė gavusi pinigines sumas pagal paskolos sutartį tapo jų savininke ir įgijo teisę savo nuožiūra disponuoti jai perduotomis lėšomis, taip pat gautus pinigus perleisti tretiesiems asmenims (CK 4.47 str. 1 p., CK 6.870 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovės ir trečiojo asmens G. D. susitarimą perduoti pinigines sumas G. D., kaip tai numato paskolos sutarties 4.1 p. Ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti G. D., kuris nebuvo sudarytos paskolos sutarties šalimi, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti trečiąjį asmenį įvykdyti paskolos sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad byloje nebuvo pagrindo stabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad iškėlus baudžiamąją bylą ar priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje ieškovė turės teisę pasirinkti kitą civilinių teisių gynimo būdą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto dėl apgaulės

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo. Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. CK 1.91 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad paskolos sutarties derinimas vyko per tarpininkus, todėl atsakovui nebuvo būtina tiesiogiai bendrauti su paskolos gavėju – ieškove, ieškovė asmeniškai atvyko į notarų biurą ir pasirašė paskolos sutartį, ieškovė nesikreipė į trečiąjį asmenį, atsakovą ar teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kol nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, todėl pagrįstai nenustatė pagrindų pripažinti, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

Paskolos gavėjos elgesį šiuo atveju būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Konstatuotina, kad ieškovė pati prisiėmė riziką dėl sudaromo sandorio, nes turėjo numatyti, kokias teisines pasekmes sudaromas sandoris gali sukelti. Iš S. V. ir Ž. D. sudarytos paskolos sutarties 4.1 p. matyti, kad šalys patvirtino, jog sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, laisva abiejų šalių valia, nenaudojant apgaulės ir spaudimo; šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią reikšmės sutarties sudarymui ir jos vykdymui (t. 1, b. l. 14).

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas be teisėto pagrindo atmetė ieškovės prašymus apklausti draudimo bendrovės darbuotoją V. M. ir vadybininkę V. S., iš notaro išreikalauti sandorių registro žurnalą ir kt. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kas galėjo pasirašyti draudimo sutartį, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes draudimo sutarties sudarymo aplinkybės negali paneigti ieškovės ir atsakovo 2011-11-09 paskolos sutarties sudarymo fakto, iš kurios kyla ieškovės pareiga grąžinti paskolą. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ją ir trečiąjį asmenį siejo artimi ryšiai, todėl net ir galimai dalį sandoriui sudaryti reikalingų veiksmų atlikus trečiajam asmeniui, nėra pagrindo išvadai, kad sutartis sudaryta dėl apgaulės. Be to, notarų kontoroje 2011-11-09 ieškovė taip pat pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, kuriame nurodyta, kad įkeičiamas daiktas apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (pagrindas 2011-11-08 gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. IS 045190) (t. 1, b. l. 15). Apeliantė taip pat neįrodė aplinkybės, kad sandorio sudarymo dieną ji buvo apsvaiginta ir elgėsi neadekvačiai, o jos valia buvo sutrikdyta, t. y. byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovė iš karto po sandorio sudarymo būtų kreipusis į medicinos ar teisėsaugos įstaigą dėl sveikatos sutrikdymo ar pan. (CPK 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad sudarytas sandoris turi valios trūkumų, o sandorio šalių valia neatitiko tikrųjų sandorio šalių ketinimų sandorio sudarymo metu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas