- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1906-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45217-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- M. P., L. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. B. 2021-12-26 apie 21.00 val. būdamas prie savo Nr. (duomenys neskelbtini) buto laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaimynui M. P. dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, nuo smūgio M. P. atbulas trenkėsi į sieną ir krito ant grindų, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas viršugalvyje. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
S. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,93 promilių girtumas), prie (duomenys neskelbtini), tyčia spardydamas kojomis ir daužydamas rankomis, išdaužė L. B. priklausančio automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių bei galinių durelių šoninius stiklus, tokiu būdu sugadino 252.60 eurų vertės turtą priklausantį L. B. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugu šventė gimtadienį, leido muziką, tada buvo apie 19 val. Atėjo kaimynas ir paskambino, mama nuėjo ir su juo šnekėjo, kažką ginčijosi, kažkaip ant mamos prasivardžiavo. Jis tada sėdėjo virtuvėje. Kažką išgirdo ne taip, todėl iš virtuvės išbėgo į laiptinę ir jam sudavė delnu į veidą, jis nukrito ir trenkėsi galva į sieną. Kumščiu jam netrenkė, akte neteisingai parašyta. Kai trenkė į veidą, mama su draugu pakėlė ir nuvedė namo, o jis pats atgal namo nuėjo. Kaimynas stovėjo laiptinėje. Smūgio metu stovėjo laiptinėje ir sudavė jam su delnu per veidą. Sudavė kaimynui dešinės rankos delnu į kairį žandą. Išgirdo, kaip kaimynas pavadino jo mamą „kale“, „žertva“. Jie tada ginčijosi dėl muzikos. Jam nepatiko kaip mamą pavadino, nervai neišlaikė. Nukentėjusysis krisdamas galvą susimušė į sieną. Gailisi dėl savo veiksmų, kaimyno atsiprašė. Iš ligonių kasos negavo pranešimo dėl ieškinio, todėl neatlygino žalos. Kaimynas nugriuvo, jis kaimynui trenkė su delnu į skruostą. Švenčiant draugo gimtadienį gėrė alkoholinius gėrimus, bet jis nedaug išgėrė, gėrė alų. Kai apvadino mamą, jis tuo metu buvo virtuvėje, o mama su kaimynu buvo laiptinėje.
Nukentėjusysis M. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-12-26 apie 19 val. buvo leidžiama muzika normaliu tonu, tačiau po 20 val. jau muzika pradėjo groti labai garsiai, kad net negalėjo žiūrėti televizoriaus, negirdėjo jo. Todėl nulipo į pirmą aukštą pas kaimyną (kaltinamąjį) paprašyti sumažinti garsą, kaip būdavo ankščiau. Paskambino į duris, atidarė duris ir buvo dviese, jis ir motina, o draugas buvo toliau. Aiškinosi ir paprašė, kad sumažintų muzikos garsą. Atrodo, kad tada ir motina pasakė, ko mes čia vaikščiojame kiekvieną kartą, kiek norėsime, tiek klausysime. Tada kaltinamasis išbėgo į laiptinę, trenkė jam, bet su kuo, ar kumščiu, ar delnu, nepasakys, bet tiesiai į veido dešinę pusę ir griūdamas į sieną sudaužė galvą. Buto durys buvo praviros ir žmona išgirdo triukšmą, išbėgo į koridorių ir pamatė jį prie sienos. Kiek pamena, kaltinamojo motina pradėjo tvardyti jį ir jis tada nuėjo į savo butą. Sužeidė kairį veido skruostą. Civilinį ieškinį palaiko. Po smūgio buvo sutrikęs spaudimas, skaudėjo galvą. Kažkur mėnesį jautė galvos skausmus. Po įvykio buvo nuvežtas į Greitosios pagalbos ligoninę ir ten tikrino galvą magnetiniu rezonansu, bet nebuvo kokių sutrikimų. Ar šiuo metu jaučia įvykio padarinius nežino, nes gali būti ir senatvės padariniai. Ieškinio dydį 1500 eurų palaiko dėl visų suteiktų nemalonumų. Svaigo galva, reikėjo į ligoninę važiuoti, reikėjo vaistus gerti nuo spaudimo. Kaltinamasis neatsiprašė. Po įvykio su kaltinamuoju nesikalbėjo. Motinos neįžeidinėjo, nes gyvenime tokių žodžių nevartoja, taip negalėjo būti. Po įvykio vartojo vaistus tik spaudimą reguliuojančius. Gydytojai nerekomendavo gerti vaistų nuo skausmo, nes buvo padarytas magnetinis rezonansas, viskas tvarkoje, pamatavo spaudimą, tai tik nuo spaudimo gėrė vaistus. Žaizdos, esančios galvoje, sugijo po 2-3 savaičių. Buvo pageltęs veidas nuo smūgio, bet kaip pensininkas labai niekur ir nėjo, po kelių savaičių viskas praėjo. Pirmą savaitę ant galvos buvo uždėtas tvarstis, nubrozdinimai praėjo, namuose buvo ir niekur nevaikščiojo.
Valstybinės teismo medicibos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. M. P. padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku (2021-12-26).Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, tai nurodo jų panašus morfologinis vaizdas. Todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau nėra galimybės.
3. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi galimai užduoties nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti jėga, viršijančia audinių atsparumą.
4. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviems traukiniais poveikiais.
5. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam griūnant ir aukščiau nurodytomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, tiek ir suduodant smūgius į šias sritis (t. 1, b. l. 47-48).
Apklausta liudytoja M. V. P. parodė, kad 2021-12-26 vakare ji su vyru buvo namie ir išgirdo, kad pas kaimynus (duomenys neskelbtini) (jie gyvena virš jų) garsiai groja muzika. Šiaip ji negirdėjo muzikos. Apie 21.00 val. ji pamatė, kad jų buto durys atidarytos, o apačioje ((duomenys neskelbtini) vyksta triukšmas). Ji nusileido į (duomenys neskelbtini) aukštą ir pamatė, kad jos vyro viršugalvis kruvinas, stovi laiptinėje ir jį laiko už pečių iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto vaikinas ir jo draugas. Jos vyro kairės pusės veidas buvo raudonas, matėsi, kad su delnu trenkė (lyg antspaudas būtų). Ji labai išsigando, nes jos vyras anksčiau yra pernešęs insultą ir neturi vieno inksto. Buvo apspangęs. Iš Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išėjusi dar vaikino mama, kuri iš karto ant jos pradėjo šaukti, ko ji čia lenda, bet ji į ją nekreipė dėmesio, nesakė nė žodžio, tik savo vyrui pasakė, kad einam namo. Paėmė M. P. už parankės ir iš lėto nuvedė namo. Pasodino koridoriuje, jos vyras net negalėjo pasakyti kaip jam tiksliai trenkė. Tada ji iš karto paskambino 112 ir ten jai pasakė, kad atsiųs medikus ir iškvies policiją. Kai atvažiavo medikai, jos vyrui sutvarstė galvą ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Suteikė pirmąją pagalbą ligoninėje ir paleido namo. Daugiau dėl įvykio ji nieko pasakyti negali, tik tiek, kad iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto gyvenantys asmenys yra problematiški, o būtent tas sūnus, kuris sumušė jos vyrą, labai dažnai geria, triukšmauja, mušasi, garsiai leidžia muziką po 22.00 val. ir vakar, tai yra 25 d. po 23.00 val. paleido garsiai muziką, miegoti buvo neįmanoma, visa šeima problematiška (t. 1, b. l. 65).
Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2021-12-26 vakare buvo namuose. Taip pat namuose buvo sūnus S. B., jo draugas T. K. S. B. savo kambaryje buvo pasileidęs muziką, gal ir truputėlį garsiau, bet tikrai ne taip stipriai. Virš jų gyvena kaimynai, kuriems visą laiką trukdo muzika, ateina vis prašyti, kad patildyt. Kitiems kaimynams muzika nemaišo. Gal apie 21.00 val. buvo skambutis į duris. Nepamena, kas atidarė buto duris, bet kai įvyko visas įvykis buvo prie savo buto durų, S. B. ir jo draugas T. K. Pamatė, kad stovi kaimynas M. P. iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kuris gyvena virš jų. Jis paprašė, kad jie patildytų muziką. Ji pasakė, kad dar galima muzikos klausytis iki 22.00 val. Tikrai jokių barnių nebuvo. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. S. B. pasakė, kad M. P. nesikištų, ką jam gaila, kad muzika groja, bet tikrai negrasino. Jie stovėjo buto koridoriuje, o M. P. laiptinėje prie durų. Tuo metu M. P. susvyravo ir su pakaušiu trenkėsi į priešais esančias laiptinėje duris, kurios visą laiką užrakintos, net spynos nėra, pranešimai kabinami. Atsitrenkęs M. P. iš karto nukrito laiptinėje. Ji priėjo prie jo pažiūrėti, kas yra ir tuo metu nusileido M. P. žmona, kuri iš karto pradėjo rėkti „ką mes padarėm, sūnus sumušė“. S. B. tikrai M. P. nepalietė nė pirštu, niekas jo nemušė, pats susvirduliavo ir nukrito. Ji iš karto M. P. žmonai pasakė, kad kviestu greitąją, nes pakaušyje matėsi kraujas, bet jis stipriai nebėgo. M. P. pats atsistojo nuo grindų ir su žmona nuėjo namo. Vėliau buvo atvažiavę pareigūnai aiškintis visas aplinkybes (t. 1, b. l. 68-73).
Apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad 2021-12-26 jis atėjo pas savo draugą S. B., bet kelintą valandą buvo jis pasakyti negali, nepamena. Jie visi trise, dar buvo S. B. mama, sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį, nes buvo Kalėdos. Pas S. B. kambaryje grojo muzika, ne tyliai, bet ir ne taip garsiai. Po kiek tai laiko kažkas paskambino į buto duris. Kas nuėjo atidaryti buto durų jis nepamena, bet tikrai ne S. B., nes jis su juo virtuvėje sėdėjo. Jis tikrai su S. B. nebuvo išėjęs į laiptinę ir S. B. negalėjo kaimynui trenkti. Po kiek tai laiko pas S. B. į namus atėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad S. B. trenkė kaimynui, kuris nukrito ir susižalojo galvą. Jis pareigūnams iš karto pasakė, kad tikrai taip nebuvo, nes S. B. nebuvo išėjęs į laiptinę. Policijos pareigūnai aiškinosi, o po to išvažiavo. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 74).
Apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2021_12_26_21-31. Atidarius įrašą girdisi:
BPC darbuotoja: 112 klauso;
Moteris: laba diena, noriu pasakyti, kad mano vyras nuėjo kaimynus tildyti, jis ten daug kartų eina; nutildyti kaimynus, o dabar nuėjęs jam trenkė į veidą, ant žando mėlynė dabar, ir jisai nugriuvo ten pas juos, sakė ir dabar jam praskelta galva-pakaušis, ką mums dabar daryti;
BPC darbuotoja: sakykit koks adresas;
Moteris: (duomenys neskelbtini);
BPC darbuotoja: tai vyras dabar su Jumis ar pas kaimynus;
Moteris: su manim, mane ten puolė dabar;
BPC darbuotoja: Jus puolė?
Moteris: tai manęs nemušė, tiesiog koliojo.
BPC darbuotoja: kelintas aukštas pas Jus?
Moteris: pas mus (duomenys neskelbtini).
BPC darbuotoja: kodas laiptinės koks?
Moteris: (duomenys neskelbtini) aš įleisiu.
BPC darbuotoja: prieš kiek sumušė?
Moteris: tuoj pažiūrėsiu, prieš 20 min.
BPC darbuotoja: kaimynas iš kelinto buto?
Moteris: (duomenys neskelbtini).
BPC darbuotoja: Jūsų vyrui reikia greitosios?
Moteris: nežinau, bėga kraujas, jam praskeltas viršugalvis?
BPC darbuotoja: iš galvos kraujuoja, klausiu.
Moteris: iš galvos.
BPC darbuotoja: Jūsų vyrui metų?
Moteris: (duomenys neskelbtini) m. gim.
BPC darbuotoja: kas pranešė, Jūsų vardas pavardė?
Moteris: M. V. P., žmona.
BPC darbuotoja: tai čia viskas laiptinėje įvyko?
Moteris: jų bute.
BPC darbuotoja: jis buvo įėjęs į butą?
Moteris: taip buvo, girdisi vyriškas balsas kažką sako, ne įėjęs nebuvo.
BPC darbuotoja: laukite policijos, greitosios, adresu (duomenys neskelbtini)
Moteris: taip (t.1, b. l. 86).
Apžiūrėti BODY kameros vaizdo įrašai. Atidarius failą, kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ yra keturi vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_1226_215110_007 matosi, kad pareigūnai atvažiuoja su tarnybiniu automobiliu į kiemą. Ekrano kairėje pusėje apačioje parašyta VLN_MK_5F6F36, žemiau 2021/12/26 21:51:10. Pareigūnai išlipa, eina į namo laiptinę ir pakyla į (duomenys neskelbtini) aukštą. Atsidaro buto durys, moteris įleidžia. Pareigūnai užeina ir klausia kas atsitiko. Moteris sako, kad vyras nusileido žemyn pas kaimynus ir buvo sumuštas, ji nematė. Kambaryje ant sofos sėdi nukentėjusysis M. P. ir greitosios pagalbos darbuotojai suteikia pirmąją pagalbą. Ant galvos pakaušio uždėtas įtvaras ir ant galvos uždėtas tinklelis, kad laikytų įtvarą. Medikė sako, kad reiks vežti į ligoninę, kad pažiūrėtų. Pareigūnas klausia ar reik siūti. Nukentėjęs pradėjo aiškinti kaip viskas buvo, kad policijai butas labai gerai žinomas, ne vieną kartą pas juos atvažiuoja. Pas kaimynus labai garsiai grojo muzika, jis nuėjo paprašyti, kad nutildytų trečdaliu, nes viskas dreba, sienos. Iš pradžių nieko nesakė, buvo visi girti pas kaimynus. Man pradėjo sakyti, kad tuoj užvers, motina jų pradėjo rėkauti. Aš pasakiau, kad ramiai, tyliau padarykit muziką ir viskas, policijos jokios kviesti nenoriu, kaimynai esam. Ne čia Jūs tokie, tokie...Po to išbėga ir man sako, aš tuoj tave užversiu. Aš į tai nekreipiau dėmesio, vis tiek amžius, aš po insulto. Ir man tik babach į akį ir aš galva į sieną, dabar skauda. Pareigūnai prašo nukentėjusiojo numerio ir sako, kad eis į pirmą aukštą pabendrauti. Pareigūnai išeina iš buto, nusileidžia į pirmą aukštą, skambina į buto duri, atsidaro, užeina į vidų ir klausia ar žinot kas atsitiko. Vyras, kuris sako, kad yra S. B. tėvas aiškina, kad kaimynas žmoną pavadino „suka“ ir sūnus trenkė per veidą. Garsiai groja muzika ir negalima suprasti kas ką šneka. Tėvas tik sako, kad žmona su vaikais geria trečią dieną. Pareigūnai eina į kitą kambarį, kur ateina žmona. Vaizdo įrašas baigiasi.
Atidarius antrą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_1226_215610_008 yra vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnai nueina į virtuvę, apžiūri, ateina S. B. mama, kuri matosi, kad yra neblaivi. Ateina į virtuvę S. B. ir jo draugas, kurie taip pat yra neblaivūs. Pareigūnas prašo S. B. dokumento, tačiau jis sako, kad neturi. Mama sako, kad gali viską paaiškinti. Vaikai klausėsi muzikos. Atėjo kaimynas, kuris vaikšto ir vaikšto pas mane su ta žmona, zvimbia ir zvimbia. Mes gal esame jaunesni, garsiau klausom muzikos, bet iki 22.00 val. aš turiu teisę daryti ką noriu. Pareigūnai sako, kad garsiai muzikos galima klausytis iki 19.00 val. Atėjo tas kaimynas ir jo žmona ant manęs pasakė „suka“. Ir gavosi taip, kad mano vaikas jam trinktelėjo. S. B. sako, kad iš delno. mama sako, kad visa tokia esmė. Pareigūnas sako, kad galimai Jūsų vaikas bus sulaikytas už sunkų kūno sužalojimą. Pareigūnai liepė S. B. apsirengti. Virtuvėje toliau mama bendrauja su pareigūnais ir S. B. draugas T. K.
Atidarius trečią vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_1226_220109_009 yra tęsinys. Pareigūnai toliau bendrauja su motina, T. K. ir laukia, kol S. B. apsirengs. Nieko reikšmingo bylai nėra.
Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2021_1226_220608_010 ir peržiūrėjus nieko reikšmingo bylai nėra, nes pareigūnai vis bendrauja su motina ir draugu, laukia kol S. B. apsirengs (t.1, b. l. 92).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta kaltę. Buvo lauke ir gėrė alų su draugais. Grįžo namo, bet susiginčijo su tėčiu, neįleido jo namo, nes buvo girtas. Iš tų nervų išdaužė tėčio automobilio dešinės pusės durelių du šoninius stiklus. Tuo metu turėjo mašinos raktus. Tai galėjo būti 2022-02-02, buvo vakaras. Tada buvo išgėręs apie 3 litrus alaus. Jautėsi šiek tiek apgirtęs. Stiklo vertė 260 eurų, draudimas tiek įvertino, bet draudimui dar nespėjo atlyginti žalos. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini) specialybę. Ieškojo darbo, planavo važiuoti į užsienį, bet reikėjo tinkamai sutvarkyti reikalus, nesusitvarkė. Dirba neoficialiai.
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta ir padarytos nuotraukos (t.1, b. l. 117-125).
Apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Atidarius pirmą garso įrašą, kuris pavadintas 2022_02_02_17-07-2.
Vyras: sveiki, norėčiau policiją išsikviesti
BPC darbuotojas: adresą sakykit
BPC darbuotojas: Vilniaus miestas
Vyras: taip
BPC darbuotojas: kas nutiko
Vyras: sūnus atėjo visiškai girtas iš darbo, šoko ir mušasi
BPC darbuotojas: sūnaus vardas
Vyras: S. B.
BPC darbuotojas: pavardė
Vyras: B.
BPC darbuotojas: blaivus
Vyras: neblaivus
BPC darbuotojas: agresyvus
Vyras: jo, jau žinokite šimtas kartų kvietėm policiją
BPC darbuotojas: jis puola muštis rankomis
Vyras: taip, taip, jis puolė muštis iš karto
BPC darbuotojas: nesužalotas, medikai nereikalingi
Vyras: ne
BPC darbuotojas: kelintas aukštas
Vyras: L. B.
BPC darbuotojas: perduodu informaciją, laukite
Atidarius antrą garso įrašą, kuris pavadintas 2022_02_02_19-40_0... girdisi
BPC darbuotojas:112 klauso
Vyras: norėčiau išsikviesti policiją
BPC darbuotojas: kokiu adresu
Vyras: (duomenys neskelbtini)
BPC darbuotojas: koks miestas
Vyras: Vilnius
BPC darbuotojas: kas vyksta
Vyras: girtas sūnus daužo į duris (girdisi, kad kažkas daužo į duris), nori sulaužti, aš jau kviečiau policiją
BPC darbuotojas: į Jūsų butą bando patekti ar jau pateko
Vyras: bando
BPC darbuotojas: durų kodas yra
Vyras: ne
BPC darbuotojas: kelintam aukšte butas
Vyras: (duomenys neskelbtini)
BPC darbuotojas: mažamečių yra
Vyras: nėra
BPC darbuotojas: Covid sergate
Vyras: ne
BPC darbuotojas: supratau, Jūsų pavardė
Vyras: L. B.
Atidarius trečią garso įrašą, kuris pavadintas 2022_02_02_19-53-5...
BPC darbuotojas:112 klauso
Vyras: atsiprašau, aš iškviečiau policiją, laukiam nesulaukiam, galima būtų greičiau
BPC darbuotojas: čia dėl (duomenys neskelbtini)
Vyras: jo, jo, iš čia ardosi, lauke daužo mašinas
BPC darbuotojas: ten Jūsų sūnus kiek supratau
Vyras: jo
BPC darbuotojas: vyksta jau policija
Vyras: suprantu, ačiū (t.1, b. l.164-167).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 187 straipsnio 3 dalis nurodo, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
BK 190 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis S. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kažką išgirdo ne taip, todėl sudavė kaimynui M. P. delnu į veidą, po ko M. P. nugriuvo ir galva trenkėsi į sieną. Kaltinamojo parodymus patvirtina protokolas-pareiškimas, ROIK informacija, nukentėjusiojo M. P. parodymai, liudytojų M. V. P., Š. Ž. parodymai, BPC garso įrašai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo nustatyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad S. B. 2021-12-26 apie 21.00 val. laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), dešinės rankos delnu sudavė M. P. į veido sritį, po ko M. P. nugriuvo ant grindų, taip padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimas viršugalvyje. Šiuo atveju nėra abejonių, kad S. B. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spardydamas kojomis ir trankydamas rankomis išdaužė L. B. priklausančio automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių ir galinių durelių šoninius stiklus, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, priklausantį L. B.. Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susiginčijo su tėčiu, todėl jis išdaužė tėčio automobilio dešinės pusės durelių du šoninius stiklus. Kaltinamojo parodymus patvirtina fotolentelės, PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią automobilio stiklų vertė yra 148,76 Eur be PVM ir 180 Eur su PVM.
S. B. pareikštame kaltinime jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau teismo posėdžio metu prokurorė prašė perkvalifikuoti S. B. nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog automobilio Toyota sugadintų stiklų vertė yra 180 Eur su PVM.
Teismas, atsižvelgdamas į PVM sąskaitoje-faktūroje dėl automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stiklų vertę, t. y. 180 Eur su PVM, perkvalifikuoja kaltinimą S. B. iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį.
Teismo nustatytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spardydamas kojomis ir trankydamas rankomis išdaužė L. B. priklausančio automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių ir galinių durelių šoninius stiklus, 180 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, priklausantį L. B. bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Vadovaujantis BK 187 straipsnio 3 dalimi, tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas pažymi, kad S. B. padarė vieną nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. S. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarytos S. B. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Vertinant S. B. asmenybę pažymėtina, kad jis jauno amžiaus, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, daug kartų baustas administracine tvarka, neteistas. Byloje yra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, tačiau skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos iš esmės padarytos dėl alkoholio vartojimo, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskiriant S. B. tam tikrus įpareigojimus. Pagal nustatytas S. B. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Nustatydamas bausmės dydį už kiekvieną veiką, teismas atsižvelgia ir į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
Byloje pateiktas nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 1 500 Eur sumai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų jis gydytas gydymo įstaigoje, kentėjo fizinius skausmus, turėjo vartoti skausmą mažinančius veiksmus, išgyveno psichologines kančias dėl S. B. smurtinių veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui pablogėjo jo gyvenimo kokybė, sumažėjo judėjimo ir bendravimo galimybės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. P. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, po smūgio buvo sutrikęs spaudimas, skaudėjo galvą, apie mėnesį jautė galvos skausmus. Po įvykio buvo nuvežtas į Greitosios pagalbos ligoninę, ten tikrino galvą magnetiniu rezonansu, bet nebuvo jokių sutrikimų. Ieškinio dydį palaiko dėl visų suteiktų nemalonumų. Svaigo galva, reikėjo į ligoninę važiuoti, reikėjo vaistus gerti nuo spaudimo. Žaizdos, esančios galvoje, sugijo po 2-3 savaičių. Buvo pageltęs veidas nuo smūgio, bet kaip pensininkas labai niekur ir nėjo, po kelių savaičių viskas praėjo. Pirmą savaitę ant galvos buvo uždėtas tvarstis, nubrozdinimai praėjo, namuose buvo ir niekur nevaikščiojo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis jautė skausmą, jam buvo daromos medicininės procedūros, jis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas 1 500 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 1 000 Eur.
Tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 113,29 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų S. B. veiksmų, tarp žalos ir kaltos asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį iš kaltinamojo.
Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byloje pareikštas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje 252,60 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. 2022-07-05 draudimo bendrovės pranešime nurodoma, kad nors tarp draudimo bendrovės ir S. B. buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos – 252,60 Eur mokėjimo dalimis, tačiau S. B. susitarimo nevykdo ir nemoka įmokų, todėl prašoma tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš S. B. 252,60 Eur draudimo bendrovės naudai kaltinamojo padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad nurodyta žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika, jos dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl civilinis ieškinys yra tenkinamas pilna apimtimi.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas J. B. prašo priteisti iš kaltinamojo S. B. nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas – 300 Eur. Kaip matyti iš advokato pateiktų dokumentų, nukentėjusysis patyrė 300 eurų išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu ir jo atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlygintos.
Ikiteisminio tyrimo metu S. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
S. B. buvo sulaikytas nuo 2022-02-02 20.25 iki 2022-02-03 15.09 val., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytina į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, voke esantį CD diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirti S. B. subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, S. B. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. B. laikinajame sulaikyme nuo 2022-02-02 20.25 val. iki 2022-02-03 15.09 val. išbūtą laiką.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
M. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. P. naudai iš S. B. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš S. B. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje naudai 252,60 (du šimtus penkiasdešimt du eurus ir 60 ct) Eur turtinės žalos atlyginimui.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš S. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 113,29 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 29 ct) turtinės žalos atlyginimui bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš S. B. nukentėjusiajam M. P. 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, voke esantį CD diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.