Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-03-14, apie 9 val. 22 min., Šilutės r. ir sen., Laučių k., Plento g., kelyje Nr. 165, D. P., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, ir vairuodamas nuosavą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <…>“, KET 14 punkto reikalavimą, nustatantį, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <…>“, bei KET 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę <...>, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...> sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>“, nes neatsižvelgė į kelio būklę - slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. K.. Eismo įvykio metu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiems keleiviams N. K. ir V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 115-118, 121-127 b. l.), parodė, kad 2020-03-13, apie 23 val. jis nuosavu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio civilinės atsakomybės privalomasis draudimas buvo pasibaigęs, kartu su broliu E. B. iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į Šilutę pas draugą L., pas kurį trise gėrė atsivežtą degtinę. Išgėrę litrą degtinės miegoti nuėjo 2020-03-14, gal apie 1 val., tikslaus laiko neprisimena. Ryte, 2020-03-14, apie 9 val., nors ir jautėsi pagiringas, sėdo prie savo automobilio vairo ir kartu su broliu E. B., kuris atsisėdo ant galinės sėdynės už vairuotojo, išvažiavo iš Šilutės namo į (duomenys neskelbtini). Tą rytą buvo pašalę. Važiuojant 55 km/h greičiu per Laučių k. asfaltuotu keliu, kuriame vyko kelio remontas, prieš tiltą pastebėjo ant kelio rampą, todėl, saugodamas savo automobilį, staiga nuspaudė stabdį, dėl ko jo vairuojamas automobilis su universaliomis padangomis, esant išjungtai automobilio slydimo sistemai, pradėjo slysti šonu ir taip slysdamas apie 50 ar 100 metrų išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei už tilto priekiais susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Sharan“, kuriame be vairuotojo dar buvo trys keleiviai. Pastarojo automobilio vairuotojas iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris tris automobilio „VW Sharan“ keleivius išvežė į ligoninę. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Po eismo įvykio nukentėjusiųjų nebuvo susitikęs, todėl neturėjo galimybės jų atsiprašyti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo D. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2020-03-14, apie 9 val. 22 min., Šilutės r. ir sen., Laučių k., Plento g., kelyje Nr. 165, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, ir vairuodamas nuosavą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <…>“, KET 14 punkto reikalavimą, nustatantį, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <…>“, bei KET 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę <...>, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...> sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>“, nes neatsižvelgė į kelio būklę - slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu R. K. vairuojamu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiems keleiviams N. K. ir V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis D. P. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

D. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, vairuodamas kelių transporto priemonę – nuosavą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes neatsižvelgė į kelio būklę - slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko įvyko eismo įvykis - nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu R. K. vairuojamu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiems keleiviams N. K. ir V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Konstatuotina, kad neginčytinai įrodyta, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 9, 14 ir 127 punktų reikalavimams. Kiekvienas šių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

Be to, D. P. yra kaltinamas dar ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020-03-14, apie 09 val. 22 min., Šilutės r., Šilutės sen., Laučių k., Plento g., jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,79 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią neblaivumo promilėmis ribą, BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko neblaivumas – konstatuotinas ir tuomet, kai asmeniui nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, t. y. nagrinėjamoje situacijoje veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą asmeniui esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą asmeniui esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytus KET pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi tas pats požymis (požymiai) - kelių transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, yra įtrauktas į abiejų nusikaltimų sudėtis.

Tokia pati išvada išplaukia iš kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų, formuojant vieningą praktiką, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kai kaltininkui yra nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su BK 281 straipsnyje nustatytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (iki 2019-04-01 buvusi BK 281 straipsnio 7 dalimi) įtvirtintos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, kaltininko veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo esant neblaiviam požymis nėra įtrauktas į BK 281 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Todėl kvalifikuojant kaltininko veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalis teismų praktikoje atsižvelgiama ir į neblaivumo laipsnį, todėl veikų (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies) kvalifikavimas pagal sutaptį praktikoje realiai sukeltų dvigubo nubaudimo padarinius (kasacinės nutartys Nr.2K-320-693/2018 ir Nr. 2K-291-697/2019).

Taigi konstatuotina, kad D. P. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vairavo neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, yra perteklinis, dėl ko D. P. veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, kaip sutaptis, perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo D. P. patėvis A. B. raštu prašo atleisti jo posūnį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t., 195, 196 b. l.). Gynėjas ir kaltinamasis palaiko tokį laiduotojo prašymą. Prokurorė šiam prašymui nepritaria.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 16 straipsnį laikytinas neatsargiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas A. B. prašymas, kad jis sutinka būti kaltinamojo D. P. laiduotojas, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). D. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškia (1 t., 95, 117 b. l.) (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

D. P. yra neteistas, tik baustas administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka, nuo 2020-03-24 dirba (duomenys neskelbtini), kurios vadovas jį charakterizuoja itin teigiamai, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus (2 t., 100-104, 198 b. l.; 3 t., 18, 19 b. l.). Teisiamajame posėdyje D. P. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neatsargų elgesį, vairuojant transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juolab, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo patėvis A. B., kuris yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nuo 2019-03-12 dirba (duomenys neskelbtini), kurios vadovas jį charakterizuoja itin teigiamai (2 t., 197 b. l.; 3 t., 8, 16 b. l.). Be to, A. B. nurodė, kad posūniui D. P. galės daryti teigiamą poveikį, nes jis pastarajam yra autoritetas. Tą patį patvirtino ir D. P. teisiamajame posėdyje. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti posūniui D. P. teigiamą įtaką, nes su juo kartu dirba toje pačioje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), tarpusavyje palaiko gerus šeiminius santykius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dJemelalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką D. P. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. neatsargų nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, baustas administracine tvarka, jam nustatytinas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinga BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė byla Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2020-03-25 nutarimu D. P. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir apie tai pranešta VĮ „Regitra“. Taigi, būtent nuo 2020-03-25 D. P. faktiškai realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl ši data ir laikytina baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį – 6 MGL (300 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimas Nr. 707„Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) teismas parenka, įvertinęs D. P. nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatant, jog nurodyta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (2 t., 128-133 b. l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020-03-26 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. P. turtui – automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-03-26 iki 2020-09-26 (2 t., 71-73 b. l.), naikintinas šio nuosprendžio paskelbimo dieną.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam D. P. yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinys dėl 1574,86 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 5-13 b. l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl 1677,67 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 22-37 b. l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl 1181,93 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., 42-62 b. l.).

Kaltinamasis D. P. pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta visiškai.

Kadangi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių dydžiai yra pagrįsti rašytiniais dokumentais apie gydymo paslaugų kainas ir asmenims išmokėtas išmokas, todėl teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinys dėl 1574,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys dėl 1677,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys dėl 1181,93 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 ir 6.283 straipsniai).

Civilinė ieškovė N. K. nuo pareikšto ieškinio dėl 7171,45 Eur žalos, kurią sudarė 7000 Eur neturtinės ir 171,45 Eur turtinės žalos, atlyginimo (1 t., 83-94 b. l.) atsisakė, nurodydama, kad patirtą žalą jai atlygino draudikas (1 t., 95 b.l.). Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto reikalavimo bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi byloje nėra duomenų, jog civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų įstatymams, todėl vadovaujantis dispozityvumo principu yra pagrindas priimti ieškovės N. K. atsisakymą nuo ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. A. proceso metu pateikė 2020-08-10 pinigų priėmimo kvitus Nr. 902724 ir Nr. 902725, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji V. J. ir N. K. turėjo po 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (3 t., 12-15 b. l.). Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo D. P.. Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusiuosius baudžiamajame procese atstovavo advokatas V. A. (1 t., 79, 127 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusieji V. J. ir N. K. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamojo D. P. priteisina nukentėjusiesiems V. J. ir N. K. kiekvienam po 500 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 - 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. P., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Nustatyti, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones D. P. taikoma nuo 2020-03-25.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog D. P. nurodytą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020-03-26 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. P. turtui – automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-03-26 iki 2020-09-26, panaikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, (Europos g. 1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 1574,86 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 86 ct) žalos atlyginimui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (Laisvės pr. 28, LT-0450 Vilnius), įmonės kodas 191683350, 1677,67 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 67 ct) turtinės žalos atlyginimo, sumokant šią sumą į gavėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas – 282, įmokos pavadinimas – žala VSDFV Vilniaus skyriui).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Smiltelės g. 12A, LT-91501 Klaipėda), įmonės kodas 193180814, 1181,93 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 93 ct) turtinės žalos atlyginimo, sumokant šią sumą į gavėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas – 282, įmokos pavadinimas – žalos pagal Klaipėdos skyriaus reikalavimą atlyginimas).

Civilinės ieškovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinio dėl 7171,45 Eur žalos atlyginimo, atsisakymą priimti.

Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo V. J. 500 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiosios N. K. 500 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai N. K., gim. (duomenys neskelbtini).

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti A. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.