- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e1-3411-753/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorių) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-38127-21, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas 2019 m. balandžio 19 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2021 m. spalio 31 d. apie 23.53 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieangyje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą T. J. atžvilgiu, tai yra sudavė jam kumščiu smūgį į lūpą, padarydamas odos nubrozdinimą lūpoje, bei trenkė vieną kartą iš galvos į nosį, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą.
Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, pas psichologus, psichiatrus nesilanko, narkologo įskaitoje nėra įrašytas, galvos traumų nėra turėjęs, kuo yra įtariamas supranta ir su jam pateiktu įtarimu sutinka, tačiau kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad 2021 m. spalio 31 d. jis būdamas pas draugus, kurių neįvardins, Onuškio miestelyje, Trakų r. sav., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis asmeniškai gėrė alų „Švyturys“, 5 laipsnių stiprumo. Kiek pamena, išgėrė 5 butelius 0,5 l talpos. Kažkuriuo metu jis K. L. parašė žinutę, o vėliau ir jai paskambino. K. sakė, kad atvažiuoja pas ją į namus. Su K. bendrauja (draugauja) apie du metus, tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Telefoninio pokalbio metu K. jam sakė palaukti ir kol kas nevažiuoti. Kuri tai buvo tiksliai valanda, negali pasakyti, tai galėjo būti apie 21.00 val. Jis paprašė draugo, kad jis pavairuotų jam priklausantį automobilį, nes jis tą vakarą buvo blaivus, ir jį nuvežtų pas K. L. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Jam nuvykus pas draugę K. į namus, jis į namo vidų pateko atkabindamas durų kabliuką. Kadangi pas K. buvo ne pirmą kartą, tad žinojo, kad durys yra taip rakinamos. Užėjęs į namo vidų pamatė, kad jo draugė K. lovoje miega su kažkokiu vaikinu. Vaikinas buvo jam nepažįstamas. Jo draugas iš automobilio nebuvo išlipęs, jis jį išleido ir nuvažiavo namo, nes jis planavo pas K. pasilikti. Jis vaikiną pasikvietė į lauką parūkyti ir pasikalbėti. Jiems išėjus į prieangį pasikalbėti, vaikinas jam davė cigaretę ir ten įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė, susistumdymo metu galėjo suduoti vieną smūgį vaikinui į lūpą. Vaikinas kumščiu taip pat susistumdymo metu jam sudavė vieną smūgį į nosį. Kadangi buvo neblaivus, jis nepamena to momento, kad vaikinui būtų sudavęs iš galvos smūgį į nosį, gal taip ir galėjo nutikti grumtynių metu. Nepamena, ar juos skyrė K., ar ne. Po jam suduoto smūgio į nosį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis išėjo į lauką. Tokiu būdu konfliktas užsibaigė. Kur tuo metu nuėjo tas vaikinas, jis nematė. Vėliau sužinojo, kad to vaikino vardas buvo T. Dėl jam suduoto vieno smūgio į nosį jis T. neturi jokių pretenzijų ir pareiškimo nerašys. Po viso to konflikto jis vėl paskambino draugui, kuris jį parvežė namo. Sekančią dieną jis paskambino K. K. jam minėjo, kad T. tą naktį buvo išsikvietęs policiją ir parašė pareiškimą. Tada jis K. paprašė T. telefono numerio, kad su juo pasikalbėti. Paskambinus T. ir pasikalbėjus nusprendė, kad abu nukentėjo, todėl vienas kito atsiprašė ir jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Dėl šio įvykusio konflikto nuoširdžiai gailisi, tikslo sužaloti asmens, t. y. T. neturėjo, kadangi buvo neblaivus ir pamatęs, jog jo mergina K. guli lovoje su kitu vaikinu, jam kilo pavydas, todėl nesukontroliavo savo emocijų, dėl ko ir kilo šis konfliktas. Nuo akistatų su T. ir K. atsisako, kadangi yra dirbantis, mano, kad šis konfliktas jau yra išsiaiškintas, todėl akistatos nėra tikslingos (b. l. 66-69).
Ikiteisminiame tyrime papildomai įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta iš dalies, tai yra tai, kad nepamena to momento, kad jis T. J. iš galvos būtų trenkęs smūgį į nosį, galėjo tai nutikti jiems besigrumiant. Toliau laikosi visų duotų parodymų pirminės apklausos metu. T. J. telefoninio pokalbio metu yra atsiprašęs, pretenzijų vienas kitam neturi. Nuoširdžiai gailisi už savo elgesį (b. l. 72-73).
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis T. J. nurodė, kad jis 2021 m. spalio 31 d. buvo pas savo draugę K. L., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Jiems būnant kartu prieš vienuoliktą valandą vakaro išgirdo, kad kažkas pateko į jo draugės K. gyvenamojo namo prieangį. Tai buvo jo draugės K. buvęs sugyventinis V. V.. Įėjęs į namus ir pamatęs jį, V. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, sakė, kad išeitų iš K. namų. V. K. paklausė, ką jis čia veikia. Tuo metu pamanė, kad sugebės su V. draugiškai pasikalbėti ir joks konfliktas tarp jų neįvyks. Jo draugė K. kelis kartus prašė V., kad jis išeitų iš jos namų. Po kurio laiko V. išėjo iš K. namų. Tuo metu jie užsirakino duris ir manė, kad jis nesugrįš. Tik jiems užsirakinus duris, nepraėjus nei kelioms minutėms, V. vėl pateko į K. namus. Jis dar bandė su juo gražiai kalbėti ir taikiai išspręsti konfliktą, tačiau V. nieko nesakęs užėjo į gyvenamojo namo kambarį ir trenkė jam rankos kumščiu, kurios rankos kumščiu jis jam trenkė, nepamena, į lūpą. Toks V. veiksmas sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu jie kartu su V. apsistumdė. Apsistumdymo metu V. iš galvos trenkė jam į nosį. Toks V. veiksmas sukėlė jam fizinį skausmą. Jo draugė K. bandė juos išskirti. Norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, jis išėjo iš K. namų ir nuėjęs prie kito gyvenamojo namo paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (b. l. 1-5).
Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta K. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais pas ją atvyksta jos draugas T. J.. 2021 m. spalio 31 d. apie 23.53 val. jai kartu su jos draugu T. J. miegant jos namuose, į kambarį atėjo jos buvęs draugas V. V., kuris paklausė jos ką čia jie daro. Ji V. liepė išeiti iš jos namų. Tada V. jos draugui T. pasiūlė eiti parūkyti į verandą. Jie kartu išėjo, ji liko kambaryje. Ji girdėjo, kaip V. sakė, jog cigaretės liko automobilyje ir jie kartu išėjo jų pasiimti. Ji išėjo į verandą ir liepė T. niekur neiti. Tada jie bandė užsidaryti duris, bet V. buvo stipresnis už juos abu ir V. atidarė duris. Tuo metu įvyko žodinis konfliktas tarp T. ir V., o ji nesikišdama į jų konfliktą nuėjo į kambarį. Tada išgirdo, kaip T. šaukė: „K., ateik į verandą“. T. ir V. buvo susikibę vienas į kitą. Ji juos išskyrė. T. išėjo iš namų. Ar T. tuo metu buvo sužalotas, ji nematė, kadangi viskas įvyko labai staigiai. V. surūkęs cigaretę išėjo jai nežinoma kryptimi. Pačių vyrų muštynių nematė. Turtas jai joks nesugadintas, V. ji jokių pretenzijų neturi (b. l. 29-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2210/2021 (02) nustatyta, kad T. J. konstatuotas odos nubrozdinimas lūpoje, padarytas kietu buku daiktu, kurio formos, dydžio bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, vienu ar daugiau trauminių poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. T. J. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti veidu į jį žalojusį asmenį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 50-51).?
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta informacija nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2021 m. spalio 31 d. 23.53 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausyta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmeninio garso įrašo kopija, surašyta stenograma, jog pranešėjas T. J. kvietė pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad buvo sumuštas jam suduodant 3, 4 smūgius, kraujuoja (b. l. 39-40).
Viešosios įstaigos Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta T. J. greitosios medicinos pagalbos kortelės kopija nustatyta, kad preliminari diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nurodyta, kad apžiūrėjus pacientą stebimas dešinio lūpos kampo nubrozdinimas, paraudimas kaktos kairėje pusėje (b. l. 43-45).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje. Apžiūros metu daiktų ir objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta (b. l. 10-16).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamojo V. V. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2021 m. spalio 31 d. apie 23.53 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieangyje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą T. J. atžvilgiu, tai yra sudavė jam kumščiu smūgį į lūpą, padarydamas odos nubrozdinimą lūpoje, bei trenkė vieną kartą iš galvos į nosį, sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltos pasekmės, jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl sudavimo kumščiu į lupą bei galvos trenkimo į nosį gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ir šių padarinių norėjo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 55).
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma prokurorės bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 88-89).
Skirdamas V. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. balandžio 19 d. nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju), baustas administracine tvarka (b. l. 86), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 82), dirba.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis yra tinkama kaltinamajam, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), bausmės dydį paskiriant minimalų. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kaltinamąjį įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 6 dalis).
V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Daiktinis įrodymas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktina bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 3 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 2 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios; tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 2 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios; tęsti darbą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
Daiktinį įrodymą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su garso įrašu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti bylos medžiagoje.
Bausmės pradžią V. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.