Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu R. L. paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Apylinkės teismas, įvertinęs teikimo medžiagoje esančius duomenis, nurodė, kad nuteistasis R. L. nesilaiko teismo jam skirtų įsipareigojimų, dėl to jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas –keistina į areštą. Nutartyje iš esmės pakartojami teikime nurodyti R. L. padaryti pažeidimai ir įpareigojimų nevykdymas.

6. Skunde sutinkama su nustatytais pažeidimais, tačiau pažymima, kad jis šiuos pažeidimus padarė, kadangi yra priklausomas nuo alkoholio, bet tai dar nereiškia, kad nekovoja su šia liga ir tyčia nesigydo. Savo iniciatyva dar iki teismo posėdžio (t.y. 2019-10-25) buvo išklausęs mokymus dėl alkoholio žalos (pažymos kopija pridedama), įsigijo ir vartoja priklausomybę nuo alkoholio mažinančius papildus „Alco Barrier“ (nuotrauka pridedama).

7. Skunde argumentuojama, kad jis nėra piktybiškas teismo paskirtų įpareigojimų nevykdytojas ir pažeidėjas. Supranta, kad vartodamas alkoholį elgiasi neatsakingai, suvokia galimas pasekmes.

8. Skunde teigiama, kad jis nuo gyvenimo pradžios yra neįgalus dėl kurtumo, todėl darbą surasti jam niekada nebuvo lengva. Pagal individualios veiklos liudijimą vykdydavo statybos darbus. Šiuo metu Lietuvoje tokiam kaip jis sunku susirasti darbą, tad buvo priverstas nutraukti šią darbinę veiklą ir ieškotis darbo svetur. Yra dviejų vaikų tėvas, kurių vienas dar nėra sulaukęs pilnametystės, todėl teikia materialinę pagalbą savo nepilnamečiui sūnui, o tam, kad būtų finansiškai stiprus, buvo susiradęs darbą Švedijoje. Darbas Švedijos bendrovėje yra skirtas būtent tokiems neįgaliems dėl kurtumo žmonėms kaip jis, yra pritaikytas pagal jų poreikius, tokį darbą Lietuvoje susirasti yra ypatingai sunku. Uždarius nuteistąjį 90 parų į areštinę praras galimybę dirbti šioje užsienio bendrovėje ir neaišku, ar susiras darbą čia, Lietuvoje.

9. Skunde pažymėjo, kad įkalinimas perauklėjimo prasme atneš jam daugiau žalos nei naudos, nes trims mėnesiams su itin neigiamais padariniais bus „ištrauktas“ iš savo socialinės aplinkos. Mano, kad tokia bausmė už jo padarytus įpareigojimų nevykdymus, o taip pat už nusikalstamą veiką tikrai nepasieks savo tikslų, o gali tik pakenkti tiek jam, tiek jo artimųjų ratui, ji nebus naudinga nei valstybei, nei visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. skundas atmetamas

11. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su R. L. asmens bylos bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi iš esmės teisingai vertino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikime nurodytus argumentus ir pagrįstai tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl R. L. bausmės pakeitimo.

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. BK 48 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismas pažymi, jog vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikoma teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų, objektyvių priežasčių.

13. Iš teismui pateiktos teikimo medžiagos, R. L. asmens bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu R. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmę buvo paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.).

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nevykdo nei vieno iš paskirtų įpareigojimų, taip pat, apygardos teismo vertinimu, nerodo jokių pastangų keisti savo elgesį. BK 48 straipsnio kontekste R. L. buvo paskirtas tik vienas įpareigojimas ir viena baudžiamojo poveikio priemonė, kai buvo teisinė galimybė jų skirti žymiai daugiau. Taigi R. L. vykdyti paskirtus įpareigojimus neturėjo būti labai sudėtinga, tačiau nuteistojo elgesys ir padarytų pažeidimų pobūdis rodo, kad R. L. iš esmės ignoravo jam skirtą bausmę bei jos nevykdė.

15. Nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmę R. L. pradėjo vykdyti 2019 m. rugpjūčio 7 d., o 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis bei tvarka, išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę. Tai reiškia, kad R. L. žinojo, kaip turi elgtis bausmės vykdymo metu ir kokios galimos netinkamo jo elgesio pasekmės. Vis tik, net ir žinodamas kaip turi elgtis, R. L. 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo užfiksuotas neblaivus priklausomybės ligų centre, po to, 2019 m. spalio 2 d., vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,52 promilių). Sekančią dieną (2019 m. spalio 3 d.) nuvyko į priklausomybės ligų centrą vėl būdamas neblaivus – nustatyta 0,75 promilių. Medžiagoje yra duomenys, kad nuteistasis dar du kartus – 2019 m. spalio 14 ir 17 dienomis – atvyko į probacijos tarnybą būdamas neblaivus. Taigi nuteistajam vos per pusantro mėnesio penkis kartus buvo nustatytas neblaivumas, kai jis buvo įpareigotas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad R. L. elgesys vartojant alkoholį yra itin pavojingas: dalis nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas aukščiau minėtu nuosprendžiu, buvo padaryti R. L. esant neblaiviam. O paskyrus bausmę ir parinkus įpareigojimą gydytis nuo alkoholio, nuteistasis ne tik viešose įstaigose būdavo neblaivus, bet ir padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą, tokiu būdu keldamas pavojų savo ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo, kad parinkta bausmės rūšis ir įpareigojimai jokio poveikio R. L. nedaro, jo neteisėto elgesio nekeičia, todėl yra neefektyvi.

16. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat nustatyta, jog R. L. nevykdo ir baudžiamojo poveikio priemonės – nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į R. L. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, tokios programos baigimas galėtų turėti teigiamos įtakos nuteistojo neteisėtam elgesiui ir veiksmams, tačiau paties R. L. požiūris į šią poveikio priemonę ir jos vykdymą yra aplaidus.

17. Skunde pažymima, taip pat ir iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad visi nustatyti pažeidimai ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas yra susijęs su alkoholio vartojimu ar galima priklausomybe nuo jo. Todėl šiuo atveju svarbu įvertinti nuteistojo pastangas šalinti tokias savo elgesio priežastis. R. L. su skundu pateikė pažymėjimą, kuris patvirtina, kad jis buvo atestuotas pagal 4 akad. val. programą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, taip pat, kad vartoja vaistus, skirtus asmenims, priklausomiems nuo alkoholio. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste, tai, kad nuteistasis baigė vos keturių valandų programą apie alkoholio žalą ar kad galimai vartoja vaistus, nesudaro pagrindo manyti, jog jis tinkamai tęs gydymą bei panaikinti skundžiamą nutartį. Šiuo atveju nuteistojo elgesys turi būti ypač nuoseklus ir sistemingas, nes tik pastovus ir reguliarus gydymas galėtų turėti realios įtakos R. L. elgesiui. Vis tik aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog R. L. bausmės vykdymo laikotarpiu nepakankamai siekė gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, nedalyvavo smurtinio elgesio pataisos programoje, todėl tai nesudaro pagrindo tikėtis, kad nepakeitus laisvės apribojimo bausmės jis tinkamai gydysis ir tęs dalyvavimą elgesio pataisos programoje bei dėl to nebevartos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

18. Minėta, kad nuteistasis buvo aiškiai informuotas apie jam paskirtą pareigą gydytis. Vis dėlto asmens bylos duomenys rodo, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis šios pareigos tinkamai nevykdė, o jos nevykdymą pateisinančių priežasčių apygardos teismas nenustatė.

19. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo požiūris į priklausomybės ligą yra atsainus, jis iš esmės nesistengia ją gydyti, o priešingai, savo elgesį bando pateisinti alkoholio vartojimu ir priklausomybe nuo jos. Todėl šiuo atveju yra itin didelė tikimybė, jog R. L. ir toliau vykdant laisvės apribojimo bausmę bausmės vykdymo sąlygos nebus vykdomos, R. L. iš esmės nesigydys, o naujus probacijos sąlygų pažeidimus vėl pateisins savo liga. Toks jau pakankamai intensyvus bausmės nevykdymas negali būti toleruojamas, nes taip sudaromos sąlygos nevykdyti paskirtos bausmės ir nepasiekti bausmės tikslų, kas taip pat sąlygoja naujų pavojingų pažeidimų (administracinių ir kitų) darymą.

20. Nors nuteistasis skunde argumentuoja, kad nori dirbti pagal sutartį Švedijoje, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės dar nerodo, jog nuteistasis realiai ruošiasi išvykti dirbti, kadangi jau praėjo beveik du mėnesiai nuo darbo sutartyje nurodyto bandomojo laikotarpio pradžios. Medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistajam laiku nepradėjus darbo darbdavys ketina ateityje su juo tęsti darbo santykius.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog, priešingai nei nurodoma skunde, probacijos sąlygų pažeidimus nuteistasis darė piktybiškai, nuosekliai ir sistemingai, o kritinio požiūrio dėl savo elgesio nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei teismo posėdžio metu apylinkės teisme neišsakė. Apygardos teismas sprendžia, jog toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis savo valios pastangomis nebegali keisti savo priešingo teisei elgesio, kartu rodo jo atsainų požiūrį į nuosprendžiu jam nustatytus įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę, o kartu ir į įstatymų keliamus reikalavimus.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.