- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eA-1527-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04205-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- D. K. K. K., S. Z. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. K. K., S. Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. K. K., S. Z. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai D. K. K. K., S. Z. S. kreipėsi į teismą su skundais (bylos sujungtos), prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32378 ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33971 (toliau – ir Sprendimai), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1359 ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1423 (toliau – ir Komisijos sprendimai) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nesaugu gyventi kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini) grupuotės. (duomenys neskelbtini) gyvena nuolatinėje baimėje, prieš juos vykdomas genocidas, pareiškėjas pats matė žiaurumus ir nužudymus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vykdė žiaurius nusikaltimus prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) persekioja ir kitos grupuotės, o vyriausybės pajėgos neapsaugo jų nuo patiriamo priekabiavimo, vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) grupuotės įtaka kilmės valstybėje sumažėjo, bet neišnyko, todėl negalima atmesti jos keliamos mirtinos grėsmės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, atsakovas netinkamai įvertino surinktą informaciją ir pareiškėjo situaciją. Be to, pareiškėjai teigė, kad, nagrinėjant skundą Komisijoje, jiems nepagrįstai neužtikrinta teisė būti išklausytiems, Komisija nepasisakė dėl dalies pareiškėjų argumentų (pvz., nesutikimo su išsiuntimu ir draudimu atvykti į Lietuvą).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundus.
4. Atsakovas manė, kad skundų nagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas apžvelgė Sprendime išdėstytus argumentus ir pažymėjo, jog pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį neįrodinėjo tuo, kad prieš juos kilmės šalyje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjai yra persekiojami, diskriminuojami, kad dėl jų individualių savybių neleidžiama įsidarbinti. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 metų (duomenys neskelbtini) grupuotės aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, ji nevaldo tos teritorijos, kurioje gyvena pareiškėjai. Pareiškėjų nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir jiems nekyla grėsmė dėl jų individualių savybių, nėra pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Atsakovas palaikė savo sprendimą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos ir akcentavo tikimybę, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti (tai pagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjai į Lietuvą atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjams pritaikytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas taip pat laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Atsakovas tvirtino, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį buvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjų situacijos tyrimas, teisės normos pritaikytos tinkamai.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų D. K. K. K., S. Z. S. skundus, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32378 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33971 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; bei atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1359 ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 6K-1423 dalis.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirminėje apklausoje nurodė, kad jie negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jiems sunku susirasti darbą. (duomenys neskelbtini) gyvena nuolatinėje baimėje, prieš juos vykdomas genocidas.
8. Pareiškėjas 2021 spalio 15 d. apklausoje nurodė, kad jam asmeniškai niekas negrasino, jis baigė mokyklą, yra virėjas, tačiau jaučiasi nesaugus dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, baigė matematikos studijas (duomenys neskelbtini) universitete. Pareiškėja išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, bet gyventi kilmės šalyje nesaugu, nes ten (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) nebuvo susidūrusi su realia fizine grėsme, pavojumi gyvybei. Pareiškėja, pasakodama apie patirtas grėsmes, jas siejo su bendra (duomenys neskelbtini) padėtimi (duomenys neskelbtini).
9. Atsakovas ginčijamais 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 21S32378 ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 21S33971 nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija ginčijamais 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6K-1359 ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 6K-1423 atmetė pareiškėjų skundus dėl Departamento sprendimų.
10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėjo, kad pareiškėjai tiek Departamento apklausoje, tiek teismo posėdyje nenurodė, kokiu būdu jie patys asmeniškai patyrė grasinimus kilmės valstybėje. Pareiškėjas, paklaustas su kokiomis asmeninėmis problemomis buvo susidūręs, nurodė, jog yra geras (duomenys neskelbtini), gamina maistą, tačiau (duomenys neskelbtini) labai sunku susirasti darbą; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra ateities, jie bijo, kad juos nužudys. Pareiškėjas dar kelis kartus Departamento darbuotojo buvo paprašytas įvardyti, su kokiomis asmeniškai grėsmėmis jis susidūrė dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau jo atsakymai buvo susiję su bendra (duomenys neskelbtini) padėtimi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Departamento apklausoje paklausta, su kokiomis asmeninėmis problemomis buvo susidūrusi, nurodė, kad kalba eina ne apie ją, o apie (duomenys neskelbtini) ir kaip jiems yra sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad kilmės valstybėje neteko susidurti su realia fizine grėsme, pavojumi gyvybei. Taigi kaip matyti, pareiškėjos nurodoma grėsmė ir / ar pavojai taip pat sietini su bendra (duomenys neskelbtini) padėtimi kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjas apklausoje kaip pagrindinę išvykimo priežastį iš kilmės šalies nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neturi ateities ir gali būti, kad vėl (duomenys neskelbtini) grupuotė atvyks ir juos nužudys. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negali kurti šeimos, kadangi vaikams taip pat nebūtų ateities. Pareiškėja apklausoje teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko ieškodami vietos, kurioje galėtų normaliai gyventi, dirbti ir save išlaikyti. Minėti pareiškėjų teiginiai patvirtina, jog galbūt jų išvykimo iš kilmės valstybės tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio – geresnio gyvenimo ieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei jų pasakojime nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) gairėmis, kuriose nurodyta, jog nuo 2017 metų (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. 2021 metų EPPB gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Akcentuota, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) gubernija, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Tą patvirtino ir patys pareiškėjai, teigdami, jog (duomenys neskelbtini) asmeniškai nesusidūrė su jokia grėsme. Byloje nėra duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, jų nenurodė ir pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlių statuso pareiškėjams nesuteikimo. Pažymėta, kad pareiškėjai nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, prašymą iš esmės grindė ekonominėmis ir socialinėmis priežastimis, kurios nėra pakankamas pagrindas prieglobsčiui suteikti.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) įvairios tarptautinės organizacijos bei (duomenys neskelbtini) vyriausybė teikia pagalbą (duomenys neskelbtini), padeda nukentėjusiems nuo (duomenys neskelbtini) grįžti ir įsikurti prieš tai gyventose vietovėse, teikia humanitarinę bei psichologinę pagalbą, (duomenys neskelbtini) vyriausybė yra priėmusi įstatymus siekiant integruoti nukentėjusius (duomenys neskelbtini) į visuomenę. Duomenų, kad kilmės valstybėje pareiškėjams nebūtų prieinama pagalba, nėra, be to, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjams pagalba kilmės valstybėje nebuvo suteikta. Be to, teismas akcentavo, jog nenustatyta, kad pareiškėjai siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, jie prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai sutiko pareigūnus ir buvo pristatyti į užkardą, todėl nelaikytina, jog pareiškėjai elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.
13. Teismas laikė, jog nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Departamentas pagrįstai rėmėsi naujausia EPPB pateikiama informacija, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenys gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjų skundo argumentai nesukėlė teismui abejonių dėl ginčijamuose sprendimuose padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
14. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jų teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio. Teisės aktai (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 p.) numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Šiuo atveju pareiškėjai neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Be to, pareiškėjai žodžiu buvo išklausyti pirminėje apklausoje, apklausoje Departamente ir teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjų pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi, pareiškėjams buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, juos jie pateikė tris kartus, iš jų vieną kartą – teismui. Taigi pareiškėjų teisė būti išklausytiems (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.
15. Teismas sutiko su Sprendimų dalimi dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžė, kad iš Sprendimų matyti, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai, prašymą pateikė sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą bei yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai gali pasislėpti). Nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
16. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjų keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjams maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks maksimalus draudimas nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjų padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl, siekiant nurodyto tikslo (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą arba Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai išsiunčiami jau ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Be to, pareiškėjų asmens tapatybė nustatyta remiantis jo pateiktu asmens dokumentu –pasu. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė pakeisti minėtą Sprendimų dalį, t. y. nustatyti, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nutarė atitinkamai pakeisti ir Sprendimų dalį dėl perspėjimo apie draudimą pareiškėjams atvykti ir apsigyventi, t. y. sutrumpino šio perspėjimo laikotarpį iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
17. Teismo vidiniu įsitikinimu, kitoje dalyje pareiškėjų skundas atmestinas, kadangi nenustatyta pagrindų panaikinti Sprendimus ir Komisijos sprendimus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
18. Pareiškėjai D. K. K. K., S. Z. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjai akcentuoja EPPB paskelbtą informaciją apie (duomenys neskelbtini) kylančią grėsmę ir (duomenys neskelbtini) grupuotės veiklą kilmės valstybėje (pvz., kad (duomenys neskelbtini) veikla suaktyvėjo 2020 m.). Pažymi, kad priešiškumą prieš religines mažumas (duomenys neskelbtini) patvirtina ir „Pew Research Center“ įvykdyto pasaulinių religijos apribojimų tyrimo rezultatai. Tvirtina, kad informacija iš publikacijų apie kilmės valstybę patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė realiai nevykdo susitarimų dėl saugumo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į surinktą informaciją, laikytina, kad dėl priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti pareiškėjams prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginti kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, tai sąlygoja papildomos apsaugos poreikį. Pareiškėjai teigia, kad 2021 metų EPPB ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, joje pateikta apibendrinta informacija iki 2020 metų spalio mėn. Atsakovas, remdamasis šia informacija, pažeidė pareigą surinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, individualiai įvertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Pareiškėjai atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad jų gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) vyksta karo veiksmai dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja šią teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis laikytinas aukštesniu, sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos. Pareiškėjai pabrėžia, kad jų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus: religiją ((duomenys neskelbtini)) ir lytį (vienas iš jų yra moteris), tačiau nei atsakovas, nei teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Be to, pareiškėjai nurodo, kad dėl atsakovo sprendimų išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti pareiškėjams neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.
21. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai nurodo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), taip pat matyti, jog (duomenys neskelbtini) grupuotė, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta, kad jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjų kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Departamentas nesurinko visos aktualios informacijos, nepagrįsti. Atsakovo nuomone EPPB gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek teismas. Departamentas, priimdamas Sprendimus, rėmėsi duomenimis ir kitų patikimų šaltinių duomenimis, kurie tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad Sprendimai buvo priimti remiantis neaktualia informacija, laikytini pareiškėjų pasirinkta gynybine pozicija. Be to, atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja priklauso dviem padidintos rizikos grupėms, t. y. išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją ir yra moteris. Nors pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau EPPB yra pažymėjęs, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), ir pan. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymo (duomenys neskelbtini) religiniai bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32378 ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33971, Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1359 ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 6K-1423 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimų įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
23. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdami reikalavimus, teigia teismą netinkamai įvertinusį jų pasakojimą ir kilmės valstybės informaciją, padarius nepagrįstas išvadas dėl jų neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti, taip pat papildomai apsaugai gauti.
24. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1–3 d.).
25. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad Įstatymo 83 straipsnyje, kuriame įtvirtinti vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nurodoma: prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (1 d.); kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (2 d.); tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą (3 d.); prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas (4 d.); Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 d.). Taigi tokios įrodinėjimo priemonės – prieglobsčio prašytojo paaiškinimų – reikšmė bylose dėl ginčų, susijusių su sprendimų dėl prieglobsčio (ne)suteikimu, teisėtumo ir pagrįstumo yra itin didelė, todėl situacija, kai į bylą nėra pateikiami ir vertinami tokio pobūdžio įrodymai, t. y. pareiškėjų ar vieno iš jų paaiškinimai, duoti Departamento atlikti tyrimo metu, iš esmės negalima, kadangi riboja teismo galimybes tinkamai, t. y. išsamiai ir visapusiškai, išnagrinėti ginčą.
26. Nagrinėjamu atveju, sujungus dvi administracines bylas, Departamento atlikto tyrimo duomenys (apklausų protokolai ir / ar įrašai ir pan.) dėl vieno pareiškėjų – S. Z. S. – teismui nebuvo pateikti, todėl pagrindo manyti, kad teismas, neturėdamas ir nevertinęs dalies įrodymų, kurie privalo būti ištirti ir įvertinti kitų įrodymų – duomenų, gautų Departamentui atliekant tyrimą pagal kito pareiškėjo D. K. K. K. prašymą, ir kilmės valstybės informacijos – kontekste, priėmė sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra.
27. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi tokio pobūdžio pažeidimas, t. y. susijęs su įrodymų, kurių reikšmė tokio pobūdžio byloje yra itin didelė, ištyrimu ir įvertinimu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas yra naikinamas visas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
28. Dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Ginčo atveju, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdyje dalyvavo abu pareiškėjai ir jų atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, toks prašymas netenkintas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. K. K. K., S. Z. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.