- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-392-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40579-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) A. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1681-888/2021 perduoda prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje D. R. (toliau – D. R.) yra kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne anksčiau 2015 m. gegužės 1 d. ir ne vėliau 2015 m. gegužės 26 d. įgijo nukentėjusiojo T. S. AB DNB banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos neteisėtai naudojo, valdydamas T. S. DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėtais elektroniniais duomenimis, apgaulingai veikė T. S. vardu:
1) būdamas ties butu (duomenys neskelbtini), atliko šias neteisėtas finansines operacijas: 2015 m. gegužės 26 d. 15:41:15 val., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. gegužės 26 d. paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 26 d. 16:32 val. pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „N.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „N.“ internetinėje svetainėje ir iš UAB „N.“ paėmė 800 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas (750+800=1550 eurų) naudojo – 2015 m. gegužės 26 d. pervedė 1545 eurus (745+800) iš T. S. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pinigus užvaldė, vėliau 2015 m. gegužės 26 d. pinigus paėmė grynaisiais (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate: 16:42 val. – 600 eurų; 16:44 val. – 140 eurų; 17:29 val. – 600 eurų (iš viso 1340 (600+140+600) eurų), o 205 (1545-1340) eurai liko jo banko sąskaitoje.
Tokiais savo veiksmais D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
2) būdamas ties butu (duomenys neskelbtini), atliko šias neteisėtas finansines operacijas:
2015 m. gegužės 26 d. 17:32 val., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „L. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „L. L.“ internetinėje svetainėje ir iš UAB „L. L.“ paėmė 150 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 26 d. 18:19 val. pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „M.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „M.“ internetinėje svetainėje ir iš UAB „M.“ paėmė 600 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 26 d. 18:32 val., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitą, prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 18:55 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 1500 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2015 m. gegužės 26 d. pervedė 2250 eurų (150+600+1500) iš T. S. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pinigus užvaldė, vėliau 2015 m. gegužės 26 d. 2435 eurus paėmė grynaisiais (duomenys neskelbtini), esančiame DNB banko padalinyje.
Tokiais savo veiksmais D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
3) būdamas (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia naudojimosi internetu paslaugas, atliko šias neteisėtas finansines operacijas:
2015 m. birželio 1 d. 09:19 val., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. birželio 1 d. paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 31 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. birželio 1 d. 09:26 val. paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 150 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 1 d. 10:20 val. pervesdamas 0,29 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 300 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2015 m. birželio 1 d. pervedė 750 eurų (300+150+300) iš T. S. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pinigus užvaldė, vėliau 2015 m. birželio 1 d. 10:28 val. 450 eurų išėmė grynaisiais bankomate (duomenys neskelbtini), 10:54 val. – 300 eurų išėmė grynaisiais bankomate (duomenys neskelbtini).
Tokiais savo veiksmais D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
4) būdamas (duomenys neskelbtini), įmonėje „Baitukas ir partneriai“, kuri teikia naudojimosi internetu paslaugas, atliko šias neteisėtas finansines operacijas:
2015 m. birželio 1 d. 11:35 val., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. birželio 1 d. 11:35 val. paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 1 d. 11:45 val., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „F.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „F.“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. birželio 1 d. 11:45 val. paėmė iš UAB „F.“ 60 eurų paskolą, kuri buvo išmokėta į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas naudojo – 2015 m. birželio 1 d. pervedė 60 eurų, o 2015 m. birželio 2 d. 55 eurus iš T. S. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pinigus užvaldė, kuriuos 2015 m. birželio 2 d. išėmė grynaisiais bankomate Pramonės pr. 29, Kaune.
Tokiais savo veiksmais D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Nurodytais D. R. veiksmais buvo sukurtos neteisėtos iš viso 4670 eurų turtinės prievolės nukentėjusiajam T. S. ir įgyta galimybė valdyti 750 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, 800 eurų UAB „N.“ lėšas, 150 eurų UAB „L. L.“ lėšas, 600 eurų UAB „M. B.“ lėšas, 1500 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, 300 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, 150 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, 300 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, 60 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir 60 eurų UAB „F.“ lėšas. Iš jų 4640 eurų pervedė iš T. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos užvaldė bei naudojo išėmęs iš sąskaitos grynaisiais. Be to 12,53 eurų buvo panaudoti banko komisiniams mokesčiams už neteisėtas minėtas finansines operacijas apmokėti.
Nurodytuose D. R. veiksmuose, kuriais jis be T. S. leidimo, t. y. neteisėtai, įgijo, naudojo ir disponavo svetimais T. S. duomenimis, skirtais AB DNB banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) valdyti, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme, nes šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skundo autoriaus teigimu, kaltinamajame akte aiškiai ir pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra atskleista ir nurodyta kuo reiškėsi D. R. inkriminuotos veikos, kokios konkrečios vertės su konkrečiais veiksmais yra susiję priežastiniu ryšiu, kaltinimo gale pateikta atskirų nukentėjusių asmenų patirtos žalos suma, siejant ją su reiškiamais civiliniais ieškiniais. Be to, prie konkrečių kaltininko veiksmų nurodyti tokiais veiksmais sąlygoti konkrečios turtinės reikšmės padariniai, kas atitinka ir teismų praktiką.
3.2. Be to, skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu D. R. nurodė suvokęs ir supratęs savo savanaudiškų veiksmų turinį ir jų esmę, kuri atitinka baudžiamuosius įstatymus, o baigus ikiteisminį tyrimą, jokių pastabų dėl pabaigto ikiteisminio tyrimo D. R. neturėjo, todėl sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui užtikrins kaltinamojo teises, pasak prokuroro, nėra pagrindo.
3.3. Nesutinkant su skundžiamos nutarties motyvais pabrėžiama ir tai, kad D. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį yra aiškus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada D. R. įgijo svetimą mokėjimo instrumentą, nenustatyta, kur jis dingo, tačiau žinoma ir neginčijama, kad be T. S. leidimo D. R. įgijo, naudojo ir disponavo svetimais T. S. duomenimis, skirtais jo DNB banko sąskaitos valdymui.
Atsiliepimas
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, kuriuo prašo įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotuoju asmeniu baudžiamojoje byloje, dėl skundo tenkinimo kitais klausimais spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas.
5. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. BPK 232 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje gali būti priimamas teismui nustačius, jog nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, teismas gali bylą perduoti prokurorui.
6. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2021 m. gegužės 3 d. Teismas, įvertinęs kaltinamajame akte suformuotą kaltinimą D. R. bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų turinį konstatavo, kad D. R. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurie pašalinti bus operatyviau grąžinus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui. Tačiau, aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinama kaip nepagrįsta.
4. Priimant tokį procesinį sprendimą visų pirma pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Iš aptarto seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme.
5. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad D. R. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus visų pirma dėl to, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymuose, kiek jie susiję su BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų inkriminavimu, prie kiekvienos aprašytos ir D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nenurodyti konkretūs padariniai, t. y. neteisėtai įgyto turto bendra vertė. Tačiau, kaip matyti iš D. R. pareikšto kaltinimo, šie duomenys kaltinamajame akte yra pateikti tiek aprašant konkrečius asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizodus, tiek ir kaltinimo pabaigoje, nurodant bendrą D. R. neteisėtais veiksmais galimai pasisavintą pinigų sumą – 4670 eurų su 12,53 eurų siekiančiais banko komisiniais mokesčiais. Toje pačioje vietoje, be kita ko, išskirtos ir konkrečios įmonės bei iš jų galimai D. R. veiksmais, pasinaudojant T. S. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, užvaldytos pinigų sumos, tokiu būdu tik konkretizuojant D. R. pareikštą kaltinimą, todėl tvirtinti, kad D. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį yra neaiškus, ar kad pirmosios instancijos teismo nustatytų neaiškumų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindo.
6. Analogiškais motyvais nesutiktina ir su skundžiamos nutarties motyvais dėl D. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamos nutarties turinio seka, kad, teismo vertinimu, kaltinamajame akte nepateikta aiški informacija apie BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, faktines aplinkybes, jas aprašant abstrakčiai; aprašant BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą ir D. R. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prokuroras nevertino aplinkybės, ar D. R. veiksmai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nesudaro idealiosios sutapties su kitomis kaltinamajame akte D. R. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis; kaltinamajame akte nenurodyta BK 214 straipsnio 1 dalies redakcija. Nesutinkant su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais visų pirma pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra vientisas ir nedalomas procesinis dokumentas, todėl jame užfiksuotos faktinės aplinkybės, kaip beje ir asmeniui pareikšti kaltinimai jam inkriminuotų skirtingų nusikalstamų veikų padaryme, neturėtų būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad aprašant D. R. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, apsiribota tik ankščiau išdėstytų D. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, apibendrinimu, nurodant, kad „Nurodytuose D. R. veiksmuose, kuriais jis be T. S. leidimo, t. y. neteisėtai įgijo, naudojo ir disponavo svetimais T. S. duomenimis, skirtais AB DNB banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) valdyti, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymiai“, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog šis kaltinimas yra neaiškus ir jo sukonkretinti negalima bylos nagrinėjimo metu. Juo labiau, jog, sprendžiant iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada D. R. įgijo svetimą mokėjimo instrumentą, nenustatyta, kur jis dingo, tačiau žinoma ir neginčijama, kad be T. S. leidimo D. R. įgijo, naudojo ir disponavo svetimais T. S. duomenimis, skirtais jo DNB banko sąskaitos valdymui.
7. Tuo tarpu aplinkybė, ar D. R. inkriminuojami veiksmai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį sudaro idealią sutaptį su kitomis jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, gali ir turi būti nustatinėjama baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Juo labiau, kad idealios sutapties nustatymas iš esmės yra reikšmingas tik sprendžiant asmeniui skirtinų bausmių subendrinimo klausimą, kas iš esmės priskiriama pirmosios instancijos teismo, bet ne prokuroro, kompetencijai.
8. Nesutiktina ir su apylinkės teismo motyvu, kad BK 214 straipsnio 1 dalies redakcijos neįvardijamas kaltinamajame akte yra kliūtis baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Neabejotina, kad ši aplinkybė gali būti patikslinama baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl vien tik jos kaltinamojo akto grąžinimui prokurorui nepakanka. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis aktas D. R. atžvilgiu buvo surašytas dar 2016 m. balandžio 14 d., kai tuo tarpu BK 214 straipsnio 1 dalies redakcija buvo pakeista 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymu Nr. XIII-3350 ir įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 19 d. Bylos perdavimas teismui užtruko, nes D. R. pasislėpė nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, dėl ko, nebuvo jokios objektyvios galimybės jam įteikti kaltinamojo akto nuorašo. Šie veiksmai buvo atlikti D. R. grįžus į Lietuvą, t. y. 2021 m. balandžio 14 d. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, įvertinus tai, kad iki to laiko jokie nauji ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, spręstina, kad dar 2016 m. balandžio 14 d. D. R. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas nebuvo patikslintas dėl objektyvių priežasčių, kurios nesudaro pagrindo baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu grąžinimui prokurorui.
9. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, tai yra neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus pats tirti naujus įrodymus. BPK 256 straipsnyje prokurorui ir nukentėjusiajam nustatyta teisė prašyti pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl nustačius, jog kaltinimas byloje netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu BPK 234 straipsnyje nurodytų aplinkybių pagrindu teismas bylą gali perduoti prokurorui tik tais atvejais, kai nustatomos esminės kliūtys jos nagrinėjimui teisme. Apygardos teismo vertinimu, proceso trukdymas šiuo atveju būtų reikšmingai didesnis, jeigu byla būtų perduota į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes iškiltų būtinybė pareikšti naujus įtarimus, apklausti įtariamą asmenį (kaltinamąjį), atlikti baigiamuosius tyrimo veiksmus, supažindinti su byla, surašyti naują kaltinamąjį aktą.
10. Priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, bylos nagrinėjimas teisme šiuo atveju nepažeidžia kaltinamojo teisinių ir nesudaro kliūčių tinkamai jo gynybai. Kaltinamasis aktas jam buvo įteiktas, jokių pastabų dėl jam pareikštų kaltinimų ikiteisminio tyrimo metu D. R. neturėjo, kaltinimas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, yra pakankamai aiškus, todėl sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui užtikrins kaltinamojo teises, nėra pagrindo.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų būtų negalima pašalinti teisme.
12. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 234 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro (A. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.