Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-11-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ ir 66 straipsnius, – 36 MGL dydžio (1355,76 Eur) bauda. 2024-11-26 nutartimi galutinė bauda, paskirta 2017-11-29 nuosprendžiu, pakeista į viešuosius darbus šešiems mėnesiams, 2025-02-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

2) 2024-07-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2025-01-22 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, galutinės bausmės, paskirtos 2024-07-18 baudžiamuoju įsakymu ir 2024-11-26 nutartimi, subendrintos ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 7 mėnesiams, 2025-02-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-04-04, apie 18 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), J. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, vairavo nuosavą automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. A., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 84-87, 93-95), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, išgėręs alkoholio – brendžio, vairavo nuosavą automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktą 2023-04-13 iš N. K. už 1000 Eur, bet įregistruotą AB „Regitra“ savo vardu, važiuodamas iš namų į ūkininko N. K. pievas pažiūrėti ar jose yra nusekęs vanduo ir grįždamas iš jų namo. Grįžtant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė jam neblaivumą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Tvirtina, kad artimiausiu metu ketina savanoriškai gydytis dėl alkoholio vartojimo, o ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Iš policijos pareigūnų O. N. ir A. Č. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2025-04-04, apie 18 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdyto automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. A. alkoholio kiekio matuokliu 18 val. 41 min. nustatė 2,13 promilių, o 18 val. 57 min. - 2,08 promilių neblaivumą. Po vairuotojo neblaivumo testo atlikimo automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Tauragės m., Paberžių g. 7. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-9, 41, 42).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad 2006 m. automobilio „Kia Sorento 2.5 CRDi“ (kategorija – M1G, kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2497 cm³, variklio galia – 103 kW/140 AG) kaina be PVM yra 2396 Eur, o su 21 procento PVM – 2900 Eur (b. l. 26).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo J. A. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-04-04, apie 18 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, vairavo nuosavą automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis J. A. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

J. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeisdamas KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

J. A. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

J. A., nedirbantis (b. l. 50-52) ir byloje nėra duomenų, kad jis būtų registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išlaikantis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (b. l. 116), tris kartus baustas administracine tvarka (b. l. 44-49), turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nesunkius nusikaltimus transporto eismo saugumui ir žmogaus sveikatai (b. l. 58-73), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko recidyvinę asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. A. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą areštą, kurio dydis būtų didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto arešto, skiriamo už nusikaltimą, vidurkį, nes ankstesniais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

J. A. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esąs kaltu ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Tačiau arešto bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, be intensyvios priežiūros, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. A., kuris supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas J. A. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę įsidarbinti, dirbti, aprūpinti save ir savo išlaikomus nepilnamečius vaikus.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kadangi J. A. nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, t. y. 2025-04-04, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą: už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo – transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam, padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-11-29 nuosprendžiu, kuriuo paskirta 36 MGL dydžio (1355,76 Eur) bauda pakeista Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-11-26 nutartimi į viešuosius darbus šešiems mėnesiams, ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo – nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-07-18 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta to paties teismo tų pačių rūmų 2025-01-22 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, su to paties teismo tų pačių rūmų 2024-11-26 nutartimi, nustatant galutinę septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią atlikus jis 2025-02-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, todėl atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, J. A. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-99) naikintina, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise taikymo

Kadangi J. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės jos vairuoti, turi neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų, tarp jų ir už nusikaltimą transporto eismo saugumui, padarymą, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas didesnis už minimumą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam J. A., todėl minėtas automobilis konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1-3 ir 6 dalys).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-04-14 pažyma Nr. APD-2025-04597 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo J. A. 112,02 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b. l. 119-122).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo J. A. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 112,02 Eur iš kaltinamojo J. A. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti šešiasdešimties parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturiasdešimties parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktu, 7 ir 8 dalimis, J. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, J. A. pripažinti recidyvistu.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, konfiskuoti automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), esantį IĮ „Jomamotors“ žinioje ir saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Tauragės m., Paberžių g. 7.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 112,02 Eur iš kaltinamojo J. A. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.