- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- A6.-2295-923/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01701-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- L. R.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, nuo 2019-05-13 iki 2019-06-12 atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) kodas 300583100, operatyvus patikrinimas pagal operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-2392, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2018-12-01 iki 2019-04-30. Patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė visą tikrinamąjį laikotarpį turėjo mokestinę nepriemoką biudžetui iki 2018-12-01 – 10611,82 Eur, iki 2019-04-30 – 13302,10 Eur, iki 2019-09-11 – 10649,29, tačiau nepadengus šio įsiskolinimo, bendrovės direktorius L. R. vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams: tiekėjams (duomenys neskelbtini), AB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), V. T.. Tokiu būdu tikrintu laikotarpiu, L. R., žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės direktorius pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
L. R. teismo posėdyje pateikė rašytinį paaiškinimą ir paaiškino, kad nesutinka su pareiškimo reikalavimu ir taip kaip pareiškime pareiškėjas interpretuoja, susiklosčiusias aplinkybes. Jis veikdamas kaip Bendrovės direktorius bei siekdamas stabilizuoti Bendrovės padėtį, atliko ir kitus, būtinus Bendrovės veiklai, mokėjimus, taip siekiant išlaikyti darbuotojus ir Bendrovės tiekėjus tam, kad Bendrovė veiklą tęstus be trikdžių. Paminėtina tai, kad pats Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog didžioji dalis, Bendrovės išleistų piniginių lėšų buvo panaudotos nedengiant turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui, kita, taip pat didelė dalis piniginių lėšų, buvo skirta darbo užmokesčio sumokėjimui, likusios piniginės lėšos buvo skirtos medžiagų ir paslaugų tiekėjams. Neneigia, jog pareiškime nurodytų laikotarpiu Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau jis nevengė atsiskaityti su pareiškėju, o siekė susidariusią mokestinę nepriemoką išsidėstyti, kadangi tuo metu įmonė neturėjo finansinių bei strateginių galimybių sumokėti susidariusios mokestinės nepriemokos. Pažymėjo, kad tuo atveju jei įmonė nebūtų atsiskaičius su tiekėjais ir darbuotojais, tokiu atveju įmonė nebūtų buvusi pajėgi tęsti savo veiklos. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis pripažįsta nusižengimo padarymą, nusižengimą padarė pirmą kartą, atsiskaitant su tiekėjais bei darbuotojais siekė suvaldyti įmonės piniginius srautus ir toliau tęsti sėkmingai įmonės veiklą, visą pažeidimo laikotarpį buvo atliekami mokėjimai pareiškėjui, taip mažinant turimą įsiskolinimą, jis yra dirbantis, nebaustas administracine tvarka ir skiriant bausmę atsižvelgti į tai. Ir vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. prašo jam paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu yra numatyta ANK 120 str. 1 d. – įspėjimą arba paskiriant mažesnę baudą negu yra numatyta minimali bauda ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant institucijos atstovui (ANK 629 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimo faktą ir L. R. kaltę įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-5); VMI 2019-06-13 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-2392 (b. l. 6-11); L. R. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad įmonės veikla buvo nuostolinga, todėl 2018 m. rugsėjo mėn. nuspręsta sumažinti kaštus atleidžiant daugumą darbuotojų. O tuo metu įmonė turėjo daugiau nei 150 vnt. užsakymų iš privačių asmenų, kuriuos įvykdžius tikėtasi išmokėti skolas ar jų dalį, tačiau buvo piktybiškų klientų, kurie nemokėjo ir dėl to dar labiau pasunkėjo įmonės finansinė būklė. 2019 m. vasario mėn. įmonė įvykdė daugumą įsipareigojimų klientams, tačiau įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir negalėjo disponuoti įplaukomis, todėl negali tęsti veiklos. Kasos įmonė neturi, tačiau kartai priima iš klientų pinigus grynaisiais, išrašant kvitus, ir iš šių pinigų buvo išmokami atlyginimai darbuotojams. Apie skolas biudžetui ir socialiniam draudimui žinojau, tačiau neturėdamas teisės disponuoti lėšomis, negali paskirstyti lėšų savo nuožiūra ir padengti įsiskolinimą biudžetui. Kai kurie klientai vis dar vykdo mokėjimu į įmonės sąskaitą, o gauti mokėjimai paskirstomi pagal vykdomuosius raštus. Tikėtina, jog dalis įsiskolinimo biudžetui bus padengta būtent tokiu būdu. Įmonės vadovas svarsto bankroto bylos iškėlimo galimybę. Atsižvelgiant į nustatytą mokėjimų eiliškumą, pirmiausiai dengiami įsiskolinimai susiję su darbo santykiais, kurie išieškomi antstolių kontorų pagal darbo ginčų komisijų sprendimus (b. l. 12-13); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 14-15); integruota kliento informacija – bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 16-27).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2006-07-14, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja (toliau – PVM) įregistruota nuo 2009-05-26, bendrovės direktorius nuo 2016-09-13 yra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrovės akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), bendrovės apskaitą nuo 2018-12-01 tvarko V. K., (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2019-05-09 bendrovėje dirbo 9 darbuotojai. Taip pat nustatyta, kad bendrovės likutis Swedbank“, AB, atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. LT23 7300 0101 1612 4453, 2018-12-01 buvo 162,01 Eur. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo gauta 80229,05 Eur, išleista 80384,09 Eur. Likutis 2019-04-30 buvo 6,97 Eur. Pajamos gautos: 78060,15 Eur gauti iš veiklos, 2092,44 Eur 2019-02-22 pervedė Sodra, 76,46 Eur pervedė antstolis D. Š..
Lėšos panaudotos: 17066,65 Eur pervesta VMI prie FM pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (2018-12-07 – 661,98, 2018-12-17 – 2520,56 Eur, 2019-02-25 – 1096,80 Eur, 2019-03-06 – 1621,22 Eur ir kt.), 18814,24 Eur pervesta Sodrai pagal nurodymus (2018-12-20 – 1121,65 Eur, 2018-12-27 – 1212,25 Eur, 2019-01-28 – 2844,13 Eur, 2019-01-30 – 3289,18 Eur ir kt.). 5723,39 Eur išmokėta darbo užmokesčio (2018-12-27 – 1118,87 Eur – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 3374,73 Eur. 20019-01-02 – 1170,03 Eur – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 5731,77 Eur. 2019-01-07 – 2234,49 Eur – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 5731,77 Eur, 2019-01-17 – 450,00 Eur – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur, 2019-01-18 – 750,00 Eur – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur). 2472,42 Eur pervesta tiekėjams ir atsiskaityta už paslaugas: 259,85 Eur pervesta 2018-12-27 – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 3374,73 Eur ir 89,86 Eur pervesta 2019-01-17 Telia Lietuva, AB, kodas 121215434 – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur; 1703,40 Eur sumokėta 2018-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini) – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 2336,56 Eur; 222,68 Eur sumokėta 2019-01-02 – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 5731,77 Eur ir 196,63 Eur sumokėta 2019-01-18 – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini); 5707,37 Eur sumokėta už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 303522864 po 300,00 Eur 2019-01-03 – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 5731,77 Eur ir 2019-01-07 – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 5731,77 Eur sumokėta UAB ,, (duomenys neskelbtini); 719,15 Eur sumokėta 2019-01-18 AB „(duomenys neskelbtini) – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur; 2000,00 Eur sumokėta 2019-01-21 (duomenys neskelbtini) – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur ir 2388,22 Eur sumokėta 2019-01-23 V. T. – skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 6713,48 Eur).
Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas, šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Jei Bendrovės vadovas būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų sumažinti. Bendrovės vadovas, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas L. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Kaip matyti iš pateiktų teismui duomenų UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius L. R. suprato, kad turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės direktorius L. R., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl L. R. kaltės padarius šį teisės nusižengimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi, nes tai darė siekdamas stabilizuoti bendrovės padėti, išlaikyti darbuotojus ir tiekėjus, kad bendrovės veikla tęstųsi be trikdžių.
Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas L. R. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apie L. R. baustumą administracine tvarka duomenų byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino padaręs nusižengimą, argumentuotai paaiškinimo nusižengimo padarymo priežastis ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant nuobaudą L. R., atsižvelgtina į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į L. R. paaiškinimą byloje dėl bendrovės skolos valstybei susidarymo, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta L. R. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
L. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.