Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-255/2019

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00099-2018-6

2019 m. birželio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. ir jo atstovo advokato Mariaus Ramanausko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam iškelta baudžiamoji byla nutraukta.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys atmestas. Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. N. priteisti 100 (vienas šimtas) Eur nukentėjusiajam V. K. jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. N. buvo kaltinamas tuo, jog 2013 metais, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – „vieno buto gyvenamojo, blokuoto su esamu gyvenamuoju namu, ir dviejų butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto NR. (duomenys neskelbtini)“, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kadangi pasirašė už V. K. po tekstu DĖL STATINIO ATSTUMO IKI BENDROS SKLYPO RIBOS NEPRIEŠTARAUJU SKLYP (duomenys neskelbtini) KAD. NR (duomenys neskelbtini) SAVININKAS (duomenys neskelbtini), ir taip suklastojo jo parašą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metais, tiksli data nenustatyta, bet ne vėliau kaip liepos 12 d., pateikė architektui S. D. aiškiai suklastotą dokumentą, kuriam pateikus dokumentą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, panaudojo šį aiškiai suklastotą dokumentą.

4. Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas apeliaciniu skundu nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio atmetimo bei nukentėjusiajam priteistos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos. Būtent dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl civilinio ieškinio

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas M. Ramanauskas ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš K. N. priteisti 21 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 50–54, t. 1). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį atmetė, nurodydamas, kad nukentėjusysis nepagrindė įrodymais turtinės žalos padarymo fakto, ir nors patyrė tam tikrų nepatogumų, susijusių su padaryta nusikalstama veika, nes buvo priverstas lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teisme, rinkti įrodymus, ruošti procesinius dokumentus, dėl ko jo įprastas gyvenimo ritmas galėjo būti sutrikdytas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodytas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors nukentėjusysis tvirtina, kad dėl nusikaltimo jo sveikata žymiai pablogėjo, tačiau iš pateikto medicininio dokumento išrašo matyti, kad jame nėra jokių nuorodų į tai, kad nustatytos diagnozės – lėtinis faringitas, kitos balso klosčių ligos, gastroezofaginio refliukso liga – yra būtent K. N. padaryto nusikaltimo pasekmė, tuo labiau, kad padarytas nesmurtinis ar kitaip su sveikatos sutrikdymu susijęs nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jam būtų diagnozuotos kitos ieškinyje nurodytos būsenos – fizinis ir nervinis išsekimas, nemiga – ir kad skirtas su tuo susijęs gydymas, vaistai. Apeliaciniame nukentėjusiojo V. K. ir atstovo advokato M. Ramanausko skunde prašoma patenkinti byloje pateiktą civilinį ieškinį visą ir priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. N. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis ir jo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo sveikatai bei neįvertino visų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų ir taip nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos civilinio ieškinio priteisimo klausimu.

8. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl K. N. padarytos nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimo ir panaudojimo – patyrė 21 500 Eur turtinę žalą, kadangi žymiai sumažėjo jo žemės sklypo vertė, jame atsirado pavėsis, kaupiasi drėgmė, jis patiria kitų nuostolių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nukentėjusysis ir jo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog namas, kurio statybą siekė įteisinti K. N., yra pastatytas tik nežymiai pažeidžiant nustatytą atstumą iki sklypo ribos, t. y. arčiau vos 80 centimetrų, todėl abejotina, kad toks pažeidimas galėjo sukelti rimtas pasekmes nukentėjusiojo sklypui, tuo labiau, kad pastatas pastatytas galbūt 2002–2006 m., ir iki to laiko, kol nebuvo pradėta statinio įteisinimo procedūra, jokių pretenzijų nukentėjusysis V. K. K. N. dėl to nereiškė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajam V. K. priklausiusi sklypo dalis yra parduota pagal taikos sutartį, tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad minėtą sklypo dalį pardavė žymiai mažesne kaina nei tikėjosi ar dėl to, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas nepagrindė objektyviais įrodymais turtinės žalos padarymo fakto, todėl ši civilinio ieškinio dalis buvo visiškai pagrįstai atmesta.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal Lietuvoje formuojamą teismų praktiką, neturtinė žala dažniausiai atlyginama bylose, susijusiose su absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atvejais. Tuo tarpu bylose kaip ši dėl valdymo tvarkos pažeidimų neturtinė žala priteisiama labai retai, todėl nėra susiformavusios teismų praktikos šios kategorijos bylose, kuria būtų galima vadovautis.

10. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dėl minėto nusikaltimo padarymo nukentėjusysis V. K. patyrė tam tikrų nepatogumų, nes buvo priverstas lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teisme, rinkti įrodymus, ruošti procesinius dokumentus, dėl ko jo įprastas gyvenimo ritmas galėjo būti sutrikdytas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog būtent dėl K. N. padaryto nusikaltimo – dokumento suklastojimo ir panaudojimo – jo sveikata žymiai pablogėjo, jis patyrė fizinį bei nervinį išsekimą, nemigą, ir kad dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir kitokių padarinių – pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra duomenų, jog nukentėjusysis V. K. dėl K. N. padaryto nusikaltimo vis dėlto patyrė neigiamus išgyvenimus ir nors šie patirti neigiami išgyvenimai neturėjo stipriai paveikti jo darbo ar socialinių santykių, palikti negrįžtamų pasekmių jo fizinei ar psichinei sveikatai, tačiau apskritai paneigti jų egzistavimą šiuo konkrečiu atveju negalima. Todėl, atsižvelgdama į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, susijusius su K. N. padaryta nusikalstama veika, ieškodama protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų, teisėjų kolegija nutaria priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam V. K.. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis dėl K. N. padarytos nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus nepatogumus, nes buvo priverstas lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teisme, rinkti įrodymus, ruošti procesinius dokumentus, dėl to patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo patirti nepatogumai ir neigiami išgyvenimai dėl K. N. padarytos nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, nebuvo ilgalaikio pobūdžio, todėl atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiojo V. K. civiliniame ieškinyje nurodomas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nebūtų pagrįstas, todėl priteisiamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš K. N. nukentėjusiajam V. K.. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, kadangi netinkamai išspręstas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K. klausimas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali išlaidų atlyginimo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas M. Ramanauskas kartu su civiliniu ieškiniu pateikė prašymą priteisti iš K. N. nukentėjusiojo patirtas 900 Eur atstovavimo išlaidas (b. l. 12–13, t. 2), kurias pagrindžia byloje esanti 2019 m. kovo 15 d. sąskaita faktūra (b. l. 14, t. 2). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam atstovavusio advokato atliktus veiksmus detalizuojančius duomenis, tai, kad pareikštas civilinis ieškinys nuosprendžiu buvo visiškai atmestas, į atstovo atliktų veiksmų apimtį ir kiekį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ nustatytus orientacinius dydžius, sumažino iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį iki 100 Eur sumos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti iš nuteistojo priteistinų nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą, kadangi šiuo atveju nukentėjusiojo V. K. ir jo atstovo prašoma išieškoti iš nuteistojo K. N. 900 Eur suma už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, būtų aiškiai per didelė ir neatitinkanti protingumo, teisingumo kriterijų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo V. K. ir jo atstovo advokato M. Ramanausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo keičiama, tiksliau, priteisiant nukentėjusiajam V. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš K. N., mano, jog nukentėjusiajam priteistina atstovavimo išlaidų suma turi būti padidinta iki 500 Eur. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas advokatas M. Ramanauskas apeliaciniu skundu prašė priteisti ir nukentėjusiojo patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 42–49, t. 2), kurias pagrindžia byloje esanti 2019 m. balandžio 24 d. sąskaita faktūra (b. l. 50, t. 2). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino iš dalies nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą ir nukentėjusiajam iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteisė neturtinės žalos atlyginimą, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas atstovavo jo interesams nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jam nereikėjo susipažinti iš naujo su byla ją nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sumažina apelianto ir jo atstovo civiliniu ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašomas priteisti atstovavimo išlaidas iki 650 Eur ir priteisia jas iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. N..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. N. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat priteisti nukentėjusiajam V. K. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės K. N. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų.