Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos T. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos T. G. prašymas panaikinti jos turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą bei leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje I. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 289 straipsnį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 289 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis vadovavo organizuotai grupei, parengė nusikalstamos veikos planą ir veikdamas kartu su T. A., apgaule, prisistatydamas teisėsaugos institucijos ar kredito įstaigos darbuotoju, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, pasikėsino apgaule, neteisėtai, panaudojant svetimas elektronines mokėjimo priemones ir svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, įgyti svetimą turtą bei jį įgijo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą buvo laikinai apribotos pareiškėjos T. G. nuosavybės teisės į jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Paminėtame nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad T. G. prisidėjo prie nusikalstamos veikos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimas buvo pakeistas, leidžiant T. G. valdyti, naudotis ir disponuoti lėšomis, kurios į jos vardu AB „Swedbank“ ir AB „SEB banke“ atidarytas banko sąskaitas pervedamos kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

2015 m. liepos 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos T. G. prašymas leisti jai ir jos advokatui susipažinti su baudžiamąja byla Nr. 1-217-655/2015 bei panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą, kuriuo laikinai apribotos pareiškėjos T. G. nuosavybės teisės į jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu T. G. nebuvo pareikšti įtarimai. Baudžiamąją bylą perdavus pirmosios instancijos teismui, ji šioje byloje taip pat nėra kaltinama nusikalstamų veikų padarymu. Pareiškėjos manymu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų susijusi su nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu kaltinamas jos sūnus I. G.. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos būtų gautos ar įgytos nusikalstamu būdu. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji nėra atsakinga už savo sūnaus kaltinamojo I. G. veiksmus pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos T. G. skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pareiškėjos T. G. turtui pritaikytas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu, t. y. pareiškėjai T. G. leista valdyti, naudotis ir disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytomis piniginėmis lėšomis.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas pareiškėjos turtui yra proporcingas bei nepažeidžia jos ar jos šeimos narių turtinių interesų.

Tačiau Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 151 straipsnyje nustatytą aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo tvarką. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

Nors Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas bei jo pradžia nebuvo nustatyti, tačiau remiantis BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad šešių mėnesių terminas nagrinėjamu atveju pasibaigė 2015 m. birželio 11 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo, nustatyto pareiškėjos T. G. turtui, tolesnio taikymo klausimo nesprendė, t. y. šios procesinės prievartos priemonės nepaskyrė arba jos taikymo termino nepratęsė.

Pažymėtina, kad paskiriant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą (pratęsiant jos terminą) privalu nurodyti konkretų, laiko matavimo vienetais apibrėžtą terminą, kuris pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas bei galiojančią teisminę praktiką bylą perdavus teismui negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Taip pat privaloma nurodyti, nuo kada šis terminas skaičiuojamas. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali paskirti ar jo terminą pratęsti ilgesniems terminams negu jie nustatyti BPK 151 straipsnyje. Todėl skundžiama nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos T. G. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Tuo pačiu panaikinamas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kuriuo buvo laikinai apribotos pareiškėjos T. G. nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentai dėl aptariamos procesinės prievartos priemonės terminų taikymo nepagrįstumo, nenagrinėjami.

Netenkintinas pareiškėjos T. G. prašymas leisti jai ir jos atstovui susipažinti su baudžiamąja byla, nes šioje byloje pareiškėja yra liudytoja. Pažymėtina, kad BPK 81 straipsnio bei BPK 237 straipsnio nuostatos nenumato galimybės liudytojui susipažinti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.