- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- e2-4977-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00524-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės GF banko
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GF banko ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė GF bankas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. B. 4 625,01 Eur mokėtinų įmokų, 8,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. gegužės 25 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad atsakovė pagal 2019 m. spalio 9 d. sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tik vieną mokėjimą, todėl iki ieškinio pateikimo dienos praleido keturis mokėjimus iš eilės. 2020 m. sausio 20 d. atsakovė trumpąja SMS žinute buvo informuota apie pradelstą mokėjimą, tačiau atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ieškovė sutartį 2020 m. kovo 9 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti 4 625,01 Eur mokėtinų įmokų sumą sudaro: 2 326,66 Eur negrąžintas vartojimo kreditas, 582,15 Eur sandorio sudarymo mokestis, 810,75 Eur tvarkymo mokestis ir 905,45 Eur palūkanos. Taip pat, prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant.
Atsakovei V. B. apie bylos užvedimą ir teismo posėdį pranešta asmeniškai. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė GF bankas (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“) ir atsakovė V. B. 2019 m. spalio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurį ieškovė suteikė atsakovei 2 350 Eur kreditą, kurį mokėdama kartu su 12 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, sandorio sudarymo mokesčiu ir mėnesiniu tvarkymo mokesčiu, ji turėjo grąžinti dalimis pagal mokėjimo grafiką iki 2025 m. rugpjūčio 9 d. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 4 692,04 Eur. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartį, ieškovė SMS žinutėmis ragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. kovo 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir apie tai informavo atsakovę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. suteikė atsakovei sulygto dydžio kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau atliko tik vieną mokėjimą pagal mokėjimo grafiką, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi visą vartojimo kreditą ar sumokėjusi su sutartimi susijusias sumas, todėl atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti tinkamai, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 326,66 Eur negrąžinta vartojimo kredito suma ir 582,15 Eur sandorio sudarymo mokestis (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 810,75 Eur sutarties tvarkymo mokestį. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punkte mėnesinis tvarkymo mokestis apibrėžtas kaip kliento bendrovei mokamas mėnesinis mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Taigi, šis mokestis kliento yra mokamas už konkrečius ieškovės veiksmus, susijusius su įmokų paskirstymu. Ieškovė 2020 m. kovo 9 d. sutartį nutraukė, tačiau tvarkymo mokestį prašo priteisti nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki mokėjimų grafiko pabaigos, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 9 d. Teismas šį ieškovės prašymą vertina kaip nepagrįstą, nes po sandorio nutraukimo ieškovė neatlieka funkcijų, susijusių su sandorio priežiūra, įmokų surinkimu bei paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 47 Eur mėnesinis tvarkymo mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 9 d.
Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašyme nurodė, jog atsakovės įsiskolinimą ieškovei taip pat sudaro 905,45 Eur palūkanos (mokėjimo grafiko 2 – 70 eilutės), paskaičiuotos nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d.
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo, ką patvirtina ir ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Sutarties sąlygose nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų, paskaičiuotų pagal mokėjimo grafiką iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., priteisimo, nepriklausomai nuo to, kad šalių sudaryta sutartis ieškovės iniciatyva yra nutraukta 2020 m. kovo 9 d., tiek, kiek palūkanų suma viršija sumą, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Įvertinus tai, iš atsakovės ieškovei priteistinos tik mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki sutarties nutraukimo turėjo sumokėti 91,64 Eur, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. turėjo sumokėti 23,27 Eur palūkanas, 2020 m. sausio 9 d. – 23,03 Eur palūkanas, 2020 m. vasario 9 d. – 22,79 Eur palūkanas, 2020 m. kovo 9 d. – 22,55 Eur palūkanas, kurių atsakovė nesumokėjo ieškovei pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo, ir kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės. Likusi reikalavimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo netenkintina.
Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Vartojimo kredito sutartyje šalys numatė, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais kredito gavėjas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties VII dalis. Mokėjimų nevykdymo pasekmės). Ieškovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovės 8,83 Eur delspinigius. Atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą bei šalių sudarytoje sutartyje įsipareigojus už termino praleidimą mokėti delspinigius, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistini 8,83 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir dėl pažeistų teisių gynimo ieškovei pareiškus tokį reikalavimą, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo paduodant ieškinį teismui – 104 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiamas žyminis mokestis, paskaičiuotas nuo patenkintų reikalavimų dalies 68,77 Eur (2326,66 + 582,15 + 47 + 91,64 + 8,83 = 3056,28 x 3% x 75 % = 68,77).
Iš atsakovės valstybei priteistina 5,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei GF bankui, juridinio asmens kodas 300515252, 2 326,66 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus 66 ct) skolą, 582,15 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 15 ct) sandorio sudarymo mokestį, 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) tvarkymo mokestį, 91,64 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 64 ct) palūkanas, 8,83 Eur (aštuonis eurus 83 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,77 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,07 Eur (penkis eurus 07 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.