Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Byla Nr. ATP-1316-508/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
ATP-1316-508/2013
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00301-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-1316-508/2013;Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00301-2013-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimo E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2013 m. birželio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. D. už tai, kad šis 2013 m. gegužės 29 d. 21 val. 29 min. Šakių mieste, V. Kudirkos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais švyturėlių ir garso signalų stabdymui. Šiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2013 m. spalio 24 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, E. D. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šalies argumentai

Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu, Institucija apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskiriant E. D. nuobaudą ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose, t.y. paskirti baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Institucija nurodo, kad E. D. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga.

E. D. policijai pateiktame paaiškinime patvirtino, kad 2013-05-29, apie 21.00 Šakių mieste vairavo nuosavą automobilį „Mercedes Benz E 320", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiktai nepastebėjo, kad jis yra stabdomas policijos ir tai yra vienas iš pagrindinių teisės pažeidimų įrodymų (ATPK 256 str.), todėl tai, kad jis teismo metu pradėjo neigti anksčiau duotus paaiškinimus, vertintina tik kaip gynybinė versija. Kad „Mercedes Benz E 320" vairuotojas važiavo dideliu greičiu patvirtino ir liudytojas S. V., kuris važiavo paskui minėtą automobilį, ir matė bei atpažino automobilyje sėdintį E. D.. Šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti.

Institucija nesutinka, kad automobilį vairavęs asmuo galėjo nesuprasti policijos pareigūnų signalų, tai yra galėjo nesuvokti, kad jis yra stabdomas, nes policijos automobilio tik garso ir šviesos signalai gali būti suprantami kaip reikalavimas duoti jiems kelią ((duomenys neskelbtini)191 p.), E. D. privalėjo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau minėtas pilietis vengė sustoti ir padidino greitį.

Institucijos nuomone Šakių rajono apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu privalėjo atsižvelgti į E. D. asmenybę ( LR ATPK 20 str.), nors nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, tačiau jis devynis kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už vairavimą neblaiviame stovyje, tris kartus už greičio viršijimą, nes šie straipsniai Kelių eisme traktuojami kaip grubūs KET pažeidimai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Tačiau Institucija nepateikė objektyviai pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių E. D. kaltę.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. E. D. kaltinamas nesilaikęs KET 17 p. numatyto reikalavimo sustoti, kai yra toks tikrinančio pareigūno reikalavimas stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.

ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad turi būti nustatytas teisės pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Tik esant visiems šiems keturiems teisės pažeidimo elementams būtų galima asmenį pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje objektyviąją pusę sudaro šie elementai: nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę, uniformuotas policijos pareigūnas, reikalavimo teisėtumas, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę (reikalavimo išraiška). Byloje nekyla abejonių, kad gavęs pranešimą apie pažeidimą policijos pareigūnai privalo reaguoti ir imtis visų priemonių pažeidimui užkirsti kelią, todėl policijos pareigūnai turi teisę, kilus įtarimui, stabdyti transporto priemones, taip siekdami sustabdyti, daromą ar išaiškinti padarytą pažeidimą. Todėl neabejotina, kad vyresnysis postinis S. V. tarnybos metu buvo uniformuotas, vairavo tarnybinį, policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą, automobilį ir galėjo stabdyti pažeidimu įtariamą automobilį, ką ir bandė padaryti.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas S. V. parodė, kad gavęs pranešimą apie galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, su tarnybiniu policijos automobiliu išvyko patikrinti informacijos. Pranešime buvo nurodyta, kad pažeidėjas vairuoja automobilį „Mercedes Benz“ sidabrinės spalvos, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o raidės neaiškios. Pareigūnas pamatęs automobilį, nusprendė, kad jis važiuoja viršydamas leistiną greitį, todėl bandė jį sustabdyti įjungęs garso ir šviesos signalą. Automobilis nesustojo, padidino greitį, todėl pareigūnas ji toliau persekiojo atsilikdamas apie 10-15 m. atstumu ir įjungęs garso bei šviesos sistemos signalus. Persekiojamam automobiliui padidinus greitį, dėl automobilių skirtingų techninių galimybių, pareigūnas atsiliko ir nebesugebėjo pasivyti „Mercedes Benz“ automobilio.

Tačiau, kad buvo kitas objektyviosios pusės esminių elementų – nepaklusimas sustabdyti transporto priemonę, nėra įrodytas. Nepaklusimas galėtų būti pripažintas nuo tada, kai persekiojamos transporto priemonės vairuotojui objektyviai buvo išreikštas stabdymo gestas. Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 25 p. numatyta, kad policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, arba transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Instrukcijos 30.2 p. numatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; bei laikytis 30.3 p. nurodymo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.

Šie Instrukcijos reikalavimai papildo KET 84 str., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

Taigi visos šios teisės normos reikalauja, kad važiuojančiam vairuotojui reikalavimas sustoti būtų išreikštas aiškiai, nedviprasmiškai, adresatas būtų nurodytas tiksliai ir negalėtų abejoti, kad reikalavimas nukreiptas į jį. Kai patrulių automobilis važiuoja paskui stabdomą automobilį, toks reikalavimas išreiškiamas garsiakalbiu arba užrašu patrulių automobilio švieslentėje. Tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. S. V. nurodė, kad buvo įjungęs garsinį ir šviesos signalus, tačiau reikalavimo sustoti per garsiakalbį negalėjo pasakyti, nes tarnybiniu automobiliu važiavo vienas. Pastebėtina, kad ATPK 130 str. pastabose yra nurodyta, kad patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, o šiuo atveju tokio reikalavimo nebuvo laikomasi, todėl pareigūnas negalėjo tinkamai atlikti ir visų Instrukcijoje numatytų nurodymų, o pažeidėjas pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo. Tai, kad pareigūnas nurodo, jog daugiau nebuvo pareigūnų, galinčių vykti kartu, nepaneigia pareigos laikytis norminių nuostatų. Byloje nėra duomenų, kad buvo laikytasi ir instrukcijos 30.2 p. nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, t. y. pranešti apie persekiojimo faktą, jo pradžią, eigą ir pabaigą. Byloje yra tik „Vieningos pajėgų valdymo sistemos“ žemėlapių kopijos, tačiau nepaaiškinta kokiu tikslu jos įdėtos, kas juose užfiksuota ir kokias aplinkybes jos turėtų pagrįsti. Todėl visiškai neaišku kaip buvo vykdomas įtariamojo pažeidėjo persekiojimas, kada pradėtas, kada baigtas, nėra objektyviai užfiksuota ir pažeidėjo automobilio greitis.

Pastebėtina, kad nėra duomenų ir apie tai, jog buvo laikytasi Instrukcijos 30.1 p. nurodymų įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie persekiojamą transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, kad būtų tęsiamas persekiojimas, suradimas, sustabdymas, aplinkybių išsiaiškinimas.

Nors pareigūnas teigia matęs, automobilio valstybinius numerius, kurie atitiko nurodytus pranešime apie galimą pažeidimą, įsidėmėjo numerio raides, taip pat matė, jog automobilį vairavo žilų plaukų vyras, tačiau duomenų, jog policijos pareigūnas budėtojui nurodė persekiojamo įtariamo pažeidėjo duomenis, byloje nėra.

Taigi nėra tinkamai fiksuotos informacijos, jog policijos pareigūnas vykdė Instrukcijos 30.1 p. ir 30.2 p. ir apie persekiojamą automobilį budinčiai daliai perdavė būtiną informaciją.

Nesant pakankamiems įrodymams, iš kurių būtų galima nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę, kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios pusės sudėties buvimo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje svarbu nustatyti ar E. D. tyčia nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui nesustoti, ar galėjo ir privalėjo suvokti, kad yra stabdomas ir ar turėjo galimybę tokį reikalavimą įvykdyti. O iš esamų aptartų aplinkybių negalima konstatuoti E. D. veikoje tyčios. Nors pažeidėjas neneigia, kad jis galėjo 2013-05-29, 21.16 val. vairuoti automobilį, tačiau kategoriškai neigia, kad viršijo greitį ir suprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų. Byloje nėra nustatyta fakto, jog E. D. viršijo leistiną greitį, nes greitis nebuvo objektyviai užfiksuotas, byloje nėra jokių duomenų, kokiu greičiu įtariamas pažeidėjas važiavo ir ar tikrai jį viršijo. Tarnybiniame pranešime nurodytas 100-140 km/h greitis, kuriuo nurodo važiavęs pareigūnas S. V. negali būti laikomas objektyviu įrodymu, kadangi jo nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys, nėra ir video registratoriaus įrašo kaip buvo, ir ar buvo persekiojamas būtent kuris automobilis, kas vairavo automobilį. O tai, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog pareigūnas S. V. nesilaikė teisės aktais nustatytos reikalavimo sustabdyti transporto priemonę tvarkos, leidžia daryti ir pagrįstą išvadą, jog E. D. galėjo nesuvokti pareigūno veiksmų ir nesustoti ne tyčia, ne vengdamas stabdymo, o tik nesuprasdamas, ko iš jo yra reikalaujama.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesurinko pakankamų ir objektyvių neginčijamai pažeidimo faktą patvirtinančių įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. O šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, todėl aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. įvykio ir sudėties (nėra subjektyviosios pusės, nėra kai kurių objektyviosios pusės elementų), todėl E. D. pagrįstai pripažintas nepadaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog E. D. yra devynis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už grubius KET pažeidimus, neįrodo jo kaltės įvykdžius būtent šį inkriminuotą pažeidimą. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., ką ir padarė apylinkės teismas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą atmesti. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius