- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1201-479/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01484-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- R. L., P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 2.6.9.3Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba
- 3.5.1.13Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties ir pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-16 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. L. ir P. J. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, M. L., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. L. 2015-07-14 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo. Pareiškėja nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-05-25 sprendimu jos senelė M. L. buvo pripažinta neveiksnia. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu jos senelė gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur jai yra teikiamos visos būtinos socialinės paslaugos. Pareiškime nurodoma, kad M. L. globa nebuvo nustatyta, jos globėjas ir turto administratorius nėra paskirtas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl globos neveiksniam asmeniui nustatymo, jos globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Pareiškėjos teigimu, geriausiai globėjo funkcijas galėtų atlikti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai. Pareiškėja nurodė ir tai, kad M. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurį reikia prižiūrėti, mokėti mokesčius bei atlikti kitus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti ir turto naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Pareiškėja teigė, kad ji yra artimiausia M. L. giminaitė, vienintelė jos anūkė, todėl ji gali pasirūpinti M. L. nekilnojamuoju turtu. Pareiškime teigiama, kad kitą M. L. turtą, tai yra jos gaunamas pajamas, turėtų administruoti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai. Dėl to pareiškėja teismo prašė nustatyti neveiksniai M. L. globą, paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus neveiksnios M. L. globėju ir dalies jos turto (gaunamų pajamų) administratoriumi, paskirti pareiškėją R. L. neveiksnios M. L. dalies turto - 3,62 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 12,95 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 8,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore.Pareiškėjas P. J. 2015-11-16 byloje pateikė pareiškimą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo. Pareiškėjas nurodė, kad M. L. yra jo mamos B. J. sesuo. Pareiškėjas teigė, kad jis pageidauja būti neveiksnios tetos globėju, iš jos gaunamų pajamų mokėtų (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams už slaugos paslaugas bei lankytų tetą šiuose globos namuose. Pareiškime nurodoma, kad tai užtikrintų tolesnį jų bendravimą ir M. L. norą, kad pareiškėjas ja rūpintųsi ir lankytų bei tinkamai administruotų jos gaunamas pajamas ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas teigė, kad jis būtų tinkamas globėjas ir turto administratorius, sugebėtų maksimaliai užtikrinti globotinės interesus, jos priežiūrą, psichologinį komfortą bei saugumą. Pareiškėjas yra M. L. sūnėnas, neturi sveikatos sutrikimų, todėl gali būti paskirtas globėju ir turto administratoriumi. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas 2005-02-18 (duomenys neskelbtini) pensionato įgaliojimu, kuris buvo tęsiamas nuo 2005-02-18 iki 2011-12-31, buvo įgaliotas tvarkyti M. L. dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tinkamai prižiūrėjo jos žemės ir miškų sklypus. Dėl to pareiškėjas teismo prašė nustatyti neveiksniai M. L. globą, paskirti pareiškėją P. J. neveiksnios M. L. globėju ir viso turto administratoriumi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi pareiškėjos R. L. pareiškimą patenkino iš dalies, pareiškėjo P. J. pareiškimą atmetė. Teismas nustatė neveiksniai M. L. globą, jos globos funkcijas pavedė vykdyti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, paskyrė (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus neveiksnios M. L. gaunamų pajamų administratoriumi, o pareiškėją R. L. paskyrė M. L. nekilnojamojo turto administratore.
Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjų pareiškimai dėl globėjo paskyrimo neveiksniai M. L., taip pat nutarties dalį, kuria paskirtas neveiksniai M. L. turto administratorius ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko galioti nepakeistą.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi M. L. globėju ir turto administratoriumi paskyrė pareiškėją P. J.. Teismas nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-05-25 sprendimu M. L. buvo pripažinta neveiksnia. Byloje nustatyta, kad nuo 1994 metų M. L. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kurie faktiškai be teismo pavedimo vykdo socialines globos funkcijas bei administruoja jos turtą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos turtą sudaro jos gaunamos pajamos bei nekilnojamasis turtas: 3,62 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 12,95 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 8.63 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai laikotarpiu nuo 2005-02-28 iki 2011-12-22 suteikė įgaliojimą neveiksnios M. L. nekilnojamąjį turtą administruoti pareiškėjui P. J., o nuo 2011-12-23 – pareiškėjai R. L.. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėjas P. J. gali vykdyti globėjo funkcijas ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas neveiksniai M. L.. Teismas pažymėjo, kad gyvendama pas P. J. ir gaudama nuolatinį giminaičių dėmesį M. L. galės oriai gyventi. Spręsdamas dėl turto administratoriaus paskyrimo teismas atsižvelgė į tai, kad P. J. yra ūkininkas, turi miško, savo veterinarijos įmonę, galiojančią veterinarijos praktikos licenciją, žemės ūkio technikos ir pakankamai patirties administruoti neveiksnios tetos nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad R. L. neturi jokio turto, specialaus išsilavinimo ir patirties administruoti kito asmens turtą, todėl teismas sprendė, jog jai būtų itin sunku tinkamai administruoti M. L. turtą.
Pareiškėjas P. J. 2016-05-16 pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Pareiškėjas nurodė, kad teismo 2016-04-20 nutartis vykdoma skubiai, todėl teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-05-16 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo 2016-04-20 nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, todėl teismas sprendė, jog iki nutarties įsiteisėjimo M. L. apgyvendinimas naujo globėjo namuose neatitiktų jos interesų ir galėtų sukelti jai neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas dėl globos nustatymo nėra išduodamas. Nutartyje taip pat nurodoma, jog nutartys dėl turto administratoriaus paskyrimo nėra skubiai vykdomos.
Žemesnės instancijos teismas
Atskiruoju skundu pareiškėja R. L. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai paskyrė P. J. neveiksnios M. L. globėju ir jos turto administratoriumi. Apeliantės teigimu, neveiksnios M. L. globėju turėjo būti paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, nes tai geriausiai atitiktų jos senelės interesus.Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos R. L. prašymą dėl jos skyrimo neveiksnios M. L. nekilnojamojo turto administratore. Apeliantė teigė, kad ji yra artimiausia M. L. giminaitė, vienintelė anūkė, todėl ji turi galimybę pasirūpinti senelės nekilnojamuoju turtu.
Kitu atskiruoju skundu pareiškėjas P. J. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-16 nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nes Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutartis dėl globėjo paskyrimo yra vykdoma skubiai. Pareiškėja nesugebėjo tinkamai pasinaudoti savo procesine teise apskųsti teismo nutartį, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad ji negalėtų būti M. L. turto administratorė.
Atsiliepimu į pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą pareiškėjas P. J. prašo šį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, jog teismas pagrįstai pripažino, jog jis yra tinkamas asmuo būti neveiksnios M. L. globėju ir tai geriausiai atitinka jos interesus. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog apeliantė praleido terminą atskirajam skundui pateikti, todėl skundas priimtas nagrinėti nepagrįstai. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai patenkino pareiškėjo P. J. pareiškimą, o R. L. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pareiškėjas 2016-09-15 Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais naujus rašytinius įrodymus. Susipažinus su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais matyti, jog jais yra pateikiami papildomi pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra numatyta galimybė pildyti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. LR CPK 338 str. nuostatos numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal LR CPK 318 str. 3 d. nuostatas atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus LR CPK 318 str. 1 d. nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (LR CPK 314 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties.
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai paskyrė P. J. neveiksnios M. L. globėju ir jos turto administratoriumi. Apeliantės teigimu, neveiksnios M. L. globėju turėjo būti paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, nes tai geriausiai atitiktų jos senelės interesus. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-05-25 sprendimu M. L. buvo pripažinta neveiksnia, tačiau jos globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimai nebuvo išspręsti. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neveiksnios M. L. interesus geriausiai atitiktų P. J. paskyrimas jos globėju. LR CK 3.242 str. 3 d. nustato, kad skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas P. J. yra neveiksnios M. L. giminaitis, sveikatos sutrikimų neturi, dirba veterinarijos gydytoju. Vėžaičių seniūnijos seniūnas P. J. charakterizuoja teigiamai, nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaitis, aktyvus bendruomenės narys, šeima yra tvarkinga. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje M. L. būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-03-30 išvadoje nurodoma, kad M. L. globėju gali būti skiriamas P. J.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovė taip pat neprieštaravo, kad pareiškėjas būtų paskirtas neveiksnios M. L. globėju. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių P. J. negalėtų būti skiriamas neveiksnios M. L. globėju. Tokių įrodymų apeliantė teismui taip pat nepateikė (LR CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad M. L. turėtų itin didelių specialiųjų poreikių, kurie galėtų būti užtikrinti tik jai gyvenant specializuotoje globos įstaigoje ir negalėtų būti patenkinti gyvenant pareiškėjo namuose. Nors byloje nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai taip pat gali tinkamai vykdyti globėjo funkcijas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl globėjo paskyrimo prioritetas turėtų būti teikiamas neveiksnaus asmens gyvenimui šeimoje, o ne globos įstaigoje. Išanalizavęs byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu dėl P. J. tinkamumo būti M. L. globėju. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. J. paskyrė neveiksnios M. L. globėju.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos R. L. prašymą dėl jos skyrimo neveiksnios M. L. nekilnojamojo turto administratore. Apeliantė teigė, kad ji yra artimiausia M. L. giminaitė, vienintelė anūkė, todėl ji turi galimybę pasirūpinti senelės nekilnojamuoju turtu. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 3.245 str. 1 d. nuostatos numato, jog tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. L. yra mokamos socialinės išmokos, jai nuosavybės teise taip pat priklauso 3,62 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 12,95 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 8,63 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). LR CK 4.242 str. 2 d. bei 4.243 str. nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, pagal kuriuos nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys - parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. J. yra skiriamas neveiksnios M. L. globėju, todėl jo paskyrimas ir neveiksnios tetos turto administratoriumi sudaro sąlygas efektyviau užtikrinti tinkamą turto administravimą ir iš šio turto gautos naudos panaudojimą M. L. interesais. Būtina įvertinti ir tai, kad neveiksniai M. L. priklauso žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai, todėl spręsdamas dėl jos turto administratoriaus paskyrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad P. J. yra ūkininkas, turi žemės ūkio technikos, yra miško savininkas, baigė ūkininkavimo privačiame miške kursus. Akivaizdu, jog šios aplinkybės ir P. J. patirtis tvarkant ir prižiūrint žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus leis jam tinkamai vykdyti neveiksnios M. L. turto administratoriaus funkcijas ir siekti maksimalios naudos jo tetos interesams. Nors apeliantė nurodė, kad ji taip pat galėtų tinkamai administruoti senelės nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji turėtų pakankamai įgūdžių, patirties ir techninių galimybių tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė atskirajame skunde pripažino, jog nekilnojamąjį turtą galėtų prižiūrėti tik su savo dėdės A. V. pagalba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neveiksnios M. L. turto administratoriumi paskyrė P. J..
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-16 nutarties.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nes Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutartis dėl globėjo paskyrimo yra vykdoma skubiai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas P. J. 2016-05-16 pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl skubaus Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties vykdymo. Kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantas, pagal LR CPK 496 str. 1 d. nuostatas teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai, o atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo. Tai reiškia, kad teismo nutartis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo sukelia teisines pasekmes dar iki jos įsiteisėjimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad teismo nutartis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo yra vykdoma skubiai savaime nėra pagrindas pagal šią nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Pagal LR CPK 587 str. 1 d. 1 p. vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (LR CPK 646 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas ir nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal LR CPK 18 str. privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismo nutartis dėl globos nustatymo, neveiksnaus asmens globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pagal savo turinį ir asmens teisių gynimo būdą nėra teismo sprendimas dėl priteisimo, todėl tokia teismo nutartis sukelia teisinius padarinius ir be priverstinio jos vykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdomasis raštas pagal 2016-04-20 teismo nutartį neturi būti išduodamas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-20 ir 2016-05-16 nutartis palikti nepakeistas.