Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-07-29 · Administracinė byla Nr. eI2-3587-821/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
eI2-3587-821/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01697-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
„Baltijos pašvaistė“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3587-821/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01697-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pašvaistė“.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. gegužės 5 d. (skunde neteisingai nurodyta 2021 m. balandžio 28 d.) sprendimą (Nr. 3I-00169/4U-510) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui A. R.“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ukrainoje, Mokymo ir gamybos centre „Profesinė sauga“ (toliau - Mokymo įstaiga) įgijo betonuotojo kvalifikaciją ir gavo tai patvirtinantį dokumentą - profesinę kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažymėjimas). 2021 m. vasario 25 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltijos pašvaistė“ (toliau – UAB „Baltijos pašvaistė“, Bendrovė, Darbdavys) betonuotoju. Ši profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Prašyme taip pat nurodė, kad turi betonuotojo kvalifikaciją, įgytą Mokymo įstaigoje 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir daugiau nei dvylikos mėnesių darbo patirtį pagal šią kvalifikaciją. Bendrovė tarpininkavimo rašte patvirtino, jog ketina įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį pagal betonuotojo profesiją (profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių 711407) ne trumpiau, kaip 6 mėnesiams, bei mokėti jam 1050,00 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį.

Bendrovė Elektroninių migracijos paslaugų sistemoje 2021 m. kovo 8 d. gavo atsakovo prašymą pateikti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, kurį tą pačią dieną įvykdė, t. y. pateikė pareiškėjo profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento Pažymėjimo kopiją.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. gavo Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir gyventi Šengeno zonai priklausančiose valstybėse 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją bei darbo patirtį, o tai leidžia manyti, jog jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, ir tokiu nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, tai, kad nors šio Sprendimo priėmimo metu ir nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad užsienietis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, priimtas nesilaikant viešojo administravimo principų bei sprendimo priėmimui taikytinų procedūrų. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevykdė savo pareigos surinkti pakankamus įrodymus priimamam Sprendimui pagrįsti, rėmėsi neišsamia informacija. Sprendime nurodyta, jog Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą Ukrainos Mokslo ir švietimo departamentui, nes nagrinėdamas kitų Ukrainos piliečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, jog minėti Ukrainos piliečiai turimai kvalifikacijai patvirtinti taip pat pateikė Mokymo įstaigos išduotus, jų kvalifikaciją patvirtinančius liudijimus. Migracijos departamentas nurodo, jog paklausime prašė pranešti, ar iš tikrųjų šiems Ukrainos piliečiams – tarp jų neįtraukiant pareiškėjo - buvo išduoti jų pateikti profesijos kvalifikacijos lygio suteikimo liudijimai. Kartu su paklausimu buvo išsiųstos šių užsieniečių pateiktų liudijimų skaitmeninės kopijos. Todėl paklausimo adresato buvo teiraujamasi tik dėl su pareiškėju nesusijusių asmenų pateiktų dokumentų autentiškumo. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi gautu 2021 m. sausio 28 d. oficialiu raštu Nr. 063-621 (toliau – Raštas), pasirašytu Aukštojo išsilavinimo, profesinio išsilavinimo ir tikslinių programų prognozavimo įstaigų valdybos vedėjo, kuriame buvo nurodyta, jog Mokymo įstaiga, atsižvelgus į Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus, turi licenciją vykdyti veiklą profesinio (profesinio-techninio) mokymo organizavimo srityje, tačiau pateikti dokumentai neatitinka valstybinių standartų reikalavimų, o Mokymo įstaiga nėra išlaikiusi valstybinio pavyzdžio dokumentų išdavimui reikalingos atestacijos. Pareiškėjas pažymi, kad šis Raštas yra atsakymas į paklausimą dėl Ukrainos piliečių, nesusijusių su pareiškėju, pateiktų dokumentų. Paklausime pareiškėjas neminimas, todėl Rašto turinys negali būti laikomas susijusiu su Pažymėjimo galiojimu ar tikrumu. Be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su Rašto turiniu bei įvertinti jo tikrumo bei oficialumo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neatliko veiksmų, būtinų įsitikinti Pažymėjimo bei Pareiškėjo darbo patirties tikrumu: nesikreipė į Mokymo įstaigą su prašymu patvirtinti ar paneigti pareiškėjo turimo Pažymėjimo tikrumą ir jo profesinės kvalifikacijos patvirtinimo įgijimo faktą, neorganizavo pareiškėjo apklausos ir neprašė pateikti daugiau informacijos apie Pažymėjimo gavimo aplinkybes, jo galiojimo faktą ar Mokymo įstaigą, nesikreipė į pareiškėjo Darbdavį.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas priimdamas Spendimą rėmėsi vieninteliu dokumentu, gautu kreipiantis į Ukrainos valstybines institucijas dėl su pareiškėju nesusijusių asmenų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, o tai pagrindžia, kad Sprendimas priimtas skubotai, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) įtvirtinto objektyvumo principo, neišsamiai ir nepakankamai išsiaiškino visas aplinkybes, todėl privalo būti įpareigotas iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei surinkti ir teisiškai įvertinti visus duomenis, reikalingus pareiškėjo turimo Pažymėjimo tikrumo faktui nustatyti. Taip pat mano, kad atsakovo veiksmai priimant Sprendimą turėjo piktnaudžiavimo savo įgaliojimais požymių, atsakovas nesilaikė gero administravimo principų.

Skunde pareiškėjas teigia, kad faktinės aplinkybės prieštarauja ginčijamame Sprendime pateiktame aplinkybių aprašymui. Paaiškina, jog Mokymo įstaiga jam yra pateikusi Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos išduotos licencijos vykdyti veiklą profesinio-techninio mokymo, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos tobulinimo srityse (tarp jų - betonuotojo profesijai) (toliau – Licencija), kopiją. Licencija Mokymo įstaigai suteikta 2014 m. lapkričio mėnesio 25 d. Akreditacijos komisijos protokolu Nr. 113 (Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 3090l). Nors Licencijoje nurodyta, jog jos galiojimo terminas yra 2014 m. lapkričio 11 d. - 2019 m. lapkričio 25 d., tačiau po Licencijos išdavimo, 2015 m. kovo 2 d. Ukrainoje buvo priimtas įstatymas „Dėl ūkinės veiklos rūšių licencijavimo“, kurio 21 straipsnio „Baigiamosios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 6 dalyje buvo numatyta, jog „Ekonominės veiklos vykdymo licencijos, galiojančios šio įstatymo įsigaliojimo dieną, galioja ir toliau. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų rūšių ekonominės veiklos licencijos: siaurinamos ekonominės veiklos rūšys turi būti perregistruojamos licencijas išduodančios įstaigos per tris dienas nemokamai; kurios galioja šio įstatymo įsigaliojimo dieną ir turi ribotą galiojimo laiką, tampa neterminuotos ir licencijos turėtojo prašymu atitinkamos licencijas išduodančios institucijos gali jas nemokamai išleisti per savaitę“. Mokymo įstaigos Licencijos galiojimo faktą galima patikrinti oficialiame Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje esančiame Licencijuotame švietimo subjektų registre. Šiame registre nurodyta, jog Mokymo įstaiga įtraukta tarp licencijuotų subjektų, vykdančių veiklą profesinio (profesinio-techninio) švietimo srityje, ir suteikiama prieiga prie informacijos apie subjekto teisę vykdyti veiklą profesinio (profesinio-techninio) švietimo srityje (https://mon.gov.ua/storage/app/media/08.%2010.%202020/153.pdf), įskaitant nuo 2014 m. gruodžio 5 d. Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu - betonuotojo profesijai (vykdyti profesinį mokymą, perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą). Šios aplinkybės įrodo, jog Mokymo įstaiga turi teisę vykdyti veiklą profesinio (profesinio- techninio) mokymo organizavimo srityje. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato apribojimų užsienio valstybių subjektams, turintiems teisę išduoti užsieniečių profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Mokymo įstaiga turi licenciją dėl išsilavinimo veiklos profesinio (profesinio-techninio) išsilavinimo srityje organizavimo bei teisę vykdyti profesinio (techninio - profesinio) išsilavinimo organizavimą betonuotojo kvalifikacijai įgyti. Be to, pareiškėjui išduoto Pažymėjimo tikrumo bei išdavimo fakto patikra neįeina į Kijevo miesto tarybos vykdomosios institucijos (Kijevo miesto valstybinės administracijos) Švietimo ir mokslo departamento įgaliojimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau - Tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) nuostatomis teigia, kad jam nepagrįstai nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo. Taip pat nepagrįstai įvestas perspėjimas į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus. Sprendime nėra pateiktų argumentų, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo, kodėl yra būtinos papildomos pakankamai reikšmingai judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Tuo atveju, jei, atsakovo vertinimu, nevalstybinio pavyzdžio kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nėra laikomi tinkamais užsieniečių profesinę kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais, pareiškėjo elgesys, jei šis pateikia nepakankamai duomenų, jog būtų priimtas jam palankus sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, negali būti laikomas nesąžiningu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, Bendrovė 2021 m. vasario 25 d., ketindama įdarbinti pareiškėją pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (betonuotoju), kaip minėto užsieniečio darbdavys, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, paprašė pateikti pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Kaip užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas Mokymo įstaigos 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduotas Pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas baigė Mokymo įstaigą ir jam buvo suteikta 3-os kategorijos betonuotojo kvalifikacija.

Migracijos departamentas paaiškina, kad nagrinėdamas kitų užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie pateikė tos pačio Mokymo įstaigos išduotus kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į Kijevo miesto Švietimo ir mokslo departamentą (toliau – Kijevo švietimo departamentas) prašydamas informuoti, ar paklausime nurodytiems Ukrainos piliečiams buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai atitinka Ukrainoje taikomus standartus tokio tipo dokumentams. Gautame Kijevo švietimo departamento oficialiame Rašte nurodyta, kad, pagal Ukrainos norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, tačiau Mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka Ukrainoje taikomų valstybinių standartų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas pažymėjimas įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų Ukrainos piliečių pateikti pažymėjimai (yra tokios pat formos ir turinio), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės. Teigia, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją, todėl Migracijos departamentas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pažymi, kad Kijevo švietimo departamento Raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinama, kad pareiškėjui Pažymėjimą išdavusi Mokymo įstaiga neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą, nes nėra atlikusi atestacijos procedūrų. Paaiškina, kad nors į minėtą instituciją atsakovas kreipėsi nagrinėdamas kitų užsieniečių prašymus, tačiau pateikta informacija, jog Mokymo įstaiga neturi atestacijos ir negali išduoti valstybės pripažįstamų profesinį-techninį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, reikšminga ir nagrinėjant pareiškėjo prašymą bei patvirtina, kad Pažymėjimas, toje dalyje, kurioje jam suteikta 3-os kategorijos betonuotojo kvalifikacija, laikytinas neatitinkančiu tikrovės ir neteisėtu.

Migracijos departamentas akcentuoja, kad pareiškėjas nėra įgijęs betonuotojo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo įgyti ir darbo patirties pagal šią kvalifikaciją. Pareiškėjas betonuotoju dirbo įmonėje Servisbud TS nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 31 d., todėl nepriklausomai nuo to kaip būtų vertinamas pareiškėjo turimas Pažymėjimas, galima pripažinti, kad pareiškėjas darbo patirtį įgijo ne pagal kvalifikaciją (dirbdamas betonuotoju pareiškėjas nebuvo įgijęs betonuotojo kvalifikacijos). Mokymo įstaiga, nebūdama atestuota, negalėjo patvirtinti pareiškėjo įgytos kvalifikacijos, reiškia, kad pareiškėjui iš tikrųjų nebuvo išduotas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjo pateiktas Mokymo įstaigos atsakymas taip pat nepatvirtina, kad jam buvo suteikta betonuotojo profesinė kvalifikacija ir, kad Mokymo įstaiga apskritai turėjo teisę suteikti kvalifikaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą neprivalėjo apklausti pareiškėjo ar jo Darbdavio, nes tokios pareigos teisės aktai nenustato. Kijevo švietimo departamento Raštas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas išduotas neteisėtai ir neturi teisinės galios. Pareiškėjas Rašte nurodytų aplinkybių nepaneigia ir nepateikia jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad Mokymo įstaiga turėjo teisę išduoti profesinę kvalifikaciją suteikiančius dokumentus, patvirtinančių įrodymų (pvz. Ukrainos valstybinės švietimo institucijos pažymos, išvados ar pan.). Oficialiame Mokymo įstaigos internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad mokymo įstaiga vykdo mokymus pagal įvairias darbininkų profesijas, tačiau nėra pažymėta, jog asmenims, pabaigusiems mokymus, ji išduoda profesinę kvalifikaciją suteikiančius dokumentus.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai išvardija viešojo administravimo principų pažeidimus ir pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Sprendimas išsamus, motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo pateikto pažymėjimo atitikimo tikrovei ir teisės normomis, yra aiškus bei atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Paaiškina, kad Sprendime konstatuota ne tai, kad mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų, o tai, kad mokymo įstaiga nėra įvykdžiusi atestacijos procedūrų. Pažymėjimas pareiškėjui negalėjo būti išduotas ir šis pažymėjimas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra įgijęs betonuotojo kvalifikaciją. Ginčijamame sprendime taip pat nėra konstatuota, kad pareiškėjas nesimokė Mokymo įstaigoje ar kad Pažymėjimą suklastojo – šios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes ginčijamo Sprendimo priėmimui pakako nustatyto fakto, jog pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Pareiškėjas privalėjo ne įrodyti, kad jis mokėsi betonuotojo profesijos, bet pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, galiojantį kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jis siekė Lietuvos Respublikoje gyventi neteisėtai ir negalėjo turėti teisėto tikslo dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis aplinkybėmis, todėl jam pagrįstai ginčijamu sprendimu uždrausta 3 metus atvykti į Šengeno erdvės valstybes.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su atsakovo pozicija nesutinka.

Bendrovė teigia, kad užsieniečiui ketinančiam dirbti Lietuvoje, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai. Teisės aktai nenustato, kad užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo turėti ir pateikti valstybinio pavyzdžio dokumentus, įrodančius jų turimą profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas nėra valstybinio pavyzdžio dokumentas, tačiau įrodo, jog Mokymo įstaiga turi teisę vykdyti profesinio-techninio mokymo veiklą, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo srityse, bei išduoti ne valstybinio pavyzdžio dokumentus, patvirtinančius profesinio mokymo kursų baigimą.

Pažymi, jog betonuotojo profesija nepatenka tarp profesijų, kurios yra laikomos reglamentuojamomis profesijomis pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą ir kurioms taikomi griežtesni reikalavimai profesinę kvalifikaciją patvirtinantiems dokumentams bei darbo patirčiai, tačiau trečiojoje valstybėje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymas – trečiosios valstybės kompetentingos institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įgyta profesinė kvalifikacija ar sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas, o tai reiškia, kad formaliąją kvalifikaciją, įgytą trečiojoje valstybėje, privaloma patvirtinti trečiosios valstybės kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Šią sąvoką aiškinant siauriau, t. y. apribojant trečiųjų šalių piliečių galimybes savo turimą kvalifikaciją patvirtinti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais, patvirtinančiais, jog sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas ir reikalaujant, jog trečiųjų valstybių piliečiai, siekdami gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktų formalųjį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, būtų pažeistas proporcingumo principas. Bendrovės nuomone, Pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas turi betonuotojo kvalifikaciją.

Bendrovė pažymi, kad pareiškėjas nuo jo įdarbinimo pradžios yra pareigingas, siekia ir toliau dirbti bei dirbti betonuotojo pareigose. Pareiškėjas darbdaviui nesuteikia pagrindo manyti, jog tikrasis jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne dirbti Lietuvos Respublikoje, o įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Pareiškėjas niekada nėra neatvykęs į darbą be nepateisinamos priežasties, be darbdavio žinios nėra išvykęs iš darbo vietos. Darbdavys pareiškėjui patiki darbo drabužius ir darbui reikalingus instrumentus, taip pat neturėjo nusiskundimų dėl pareiškėjo atliekamo darbo. Darbdavio įsitikinimu, pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne jo buvimo Šengeno valstybėse įteisinimas, o darbas Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas teismui 2021 m. liepos 5 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia skunde nurodytas aplinkybes dėl įgytos kvalifikacijos. Prašyme pareiškėjas akcentuoja, kad faktiškai baigė profesinį mokymą betonuotojo profesinei kvalifikacijai įgyti Mokymo įstaigoje bei gavo jo kvalifikaciją patvirtinantį Pažymėjimą, todėl teikdamas atsakovui ir Darbdaviui dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją, pateikė tikrovę atitinkantį ir nesuklastotą Pažymėjimą. Mokymo įstaiga turėjo teisę vykdyti veiklą profesinio švietimo srityje, taip pat vykdyti betuotojo profesijos profesinį-techninį mokymą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad Mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas yra tinkamas jo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gegužės 5 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti betonuotoju UAB „Baltijos pašvaistė“, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje 2021 m. vasario 25 d. užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo (iki 2021 m. vasario 28 d. galiojusi Įstatymo redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pridėdamas galiojančio kelionės dokumento ir kitų dokumentų skaitmenines kopijas. Migracijos departamentui buvo pateiktas pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – Mokymo įstaigos 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduotas Pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjo baigė visą mokymosi kursą, išlaikė kvalifikacinį egzaminą (teorinės ir praktinės dalių įvertinimai – „puikiai“) ir jam suteikta betonuotojo profesijos 3 (trečiosios) kategorijos kvalifikacija. Pažymėjimas patvirtintas kvalifikacinės komisijos pirmininko, direktoriaus ir komisijos narių parašai, uždėtas Mokymosi įstaigos antspaudas.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas kitų užsieniečių, pateikusių tos pačios Mokymo įstaigos išduotus jų profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu (toliau – Paklausimas) kreipėsi į Kijevo švietimo departamentą, prašydamas informuoti ar paklausime nurodytiems Ukrainos piliečiams (pareiškėjo pavardė paklausime nėra nurodyta) buvo išduoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar Mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai atitinka Ukrainoje taikomus standartus tokio tipo dokumentams.

Kijevo švietimo departamentas 2021 m. sausio 28 d. pateikė Raštą, kuriame nurodyta, kad Mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklą profesinio (profesinio - techninio) mokymo srityje pagal Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus. Pagal Ukrainos teisės aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos. Mokymo įstaigai atestacijos procedūra nėra atlikta, išduotiems dokumentams (liudijimams) nėra nustatyti standartų reikalavimai.

Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Taisyklių 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais bei Tvarkos 11 ir 12 punktais, nusprendė: 1) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi; 2) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 3) įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Sprendimą Migracijos departamentas grindė tuo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, bei padarė išvadą, kad užsienietis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, bei įvertinęs tai, jog užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, jis neturi ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, pareiškėjui nustatė 3 metų draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir įvedė įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, prašo teismo jį panaikinti. Paaiškina, kad baigė profesinį mokymą betonuotojo profesinei kvalifikacijai įgyti Mokymo įstaigoje ir gavo betonuotojo kvalifikaciją patvirtinantį Pažymėjimą, kuris nėra suklastos. Mokymo įstaiga turėjo teisę vykdyti veiklą profesinio švietimo srityje, taip pat vykdyti betuotojo profesijos profesinį-techninį mokymą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad Mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas yra tinkamas jo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo turimą kvalifikaciją Migracijos departamentui pateikė Mokymo įstaigos Pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jam suteikta betonuotojo kvalifikacija. Migracijos departamentas, nustatęs, kad iš pareiškėjo kilmės valstybės atvykę asmenys teikia tos pačios Mokymo įstaigos pažymėjimus, Paklausimu kreipėsi į Kijevo švietimo departamentą, kuris Rašte paaiškino, kad Mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti profesinio mokymo veiklą, tačiau valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus) pagal nacionalinius teisės aktus gali išduoti tik tos įstaigos, įmonės ir organizacijos, kurios yra atestuotos, o šiuo atveju Mokymo įstaiga atestacijos neatliko, jos išduotiems dokumentams nėra nustatyti standartų reikalavimai. Įrodymų, galinčių paneigti atsakovo nustatytas aplinkybes, kad Mokymo įstaigai nėra atestuota ir negali išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie įgytą išsilavinimą, byloje nėra.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad atsakovo Kijevo švietimo departamentui siųstame Paklausime pareiškėjas nėra minimas ir buvo kreiptasi dėl kitų asmenų, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingas, nes Rašte pateikta bendro pobūdžio susijusi su Mokymo įstaiga ir jos teise vykdyti profesinio mokymo veiklą, jos atestacija ir išduodamų pažymėjimų forma, bet ne apie konkrečių asmenų mokymąsi šioje Mokymo įstaigoje, todėl gauta informacija, ta apimti, kiek tai susijęs su Mokymo įstaigos veikla, aktuali ir taikytina visiems asmenims, turintiems šios Mokymo įstaigos išduotus kvalifikacijos pažymėjimus ir siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas į bylą pateikė Mokymo įstaigos pažymą, kuria patvirtinama, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. Mokėsi mokymo įstaigoje, ir jam suteikta 3 kategorijos betonuotojo kvalifikacija. Taip pat duomenis, kad Mokymo įstaiga turi jai Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją vykdyti profesinio ir techninio švietimo veiklą, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Ginčijamas Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes Mokymo įstaiga pagal Ukrainoje nustatytas taisykles nebuvo atestuota. Sprendime nėra konstatuota, jog Mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų, ar kad pareiškėjas nesimokė Mokymo įstaigoje ir ji pareiškėjui neišdavė pažymėjimo, ar kad šį pažymėjimą pareiškėjas suklastojo. Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia Kijevo švietimo departamento Rašte nurodytų aplinkybių, bet priešingai - jas tik papildo. Atitinkamai, nepagrįstais pripažinti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas neatliko būtinų veiksmų (nepaklausė pareiškėjo, nesikreipė į Mokymo įstaigą), siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateikto Pažymėjimo tikrumu, nes pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atsisakyta išduoti kitu pagrindu.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimo išvada, kad pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje, neturėjo tikrovę atitinkančio profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Šie pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas Mokymosi įstaigoje mokėsi ir, ar mokymo įstaiga šį pažymėjimą išdavė, yra pagrindas pripažinti, kad Mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes įstaiga neturėjo reikiamų atestacijos dokumentų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo apie pažymėjimo neatitikimą teisės aktams, šiuo atveju negali turėti lemiamos teisinės reikšmės (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021). Pažymėtina, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui yra atsakingas pats užsienietis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduotas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai, be kita ko, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytus atvejus (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Byloje nustačius, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko nustatytų standartų (Pažymėjimas išduotas neatestuotos Mokymo įstaigos, neturinčios teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus) pripažintina, kad šiuo atveju Įstatymo 44 straipsnį 1 dalies 3 punkto b papunkčio nuostata yra neįvykdyta, todėl pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Atitinkamai šioje dalyje skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Byloje nustačius, kad išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakyta pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsakovas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją bei darbo patirtį, todėl tik formaliai siekė atitikti Įstatymo nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti, pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse.

Pareiškėjas su šia išvada nesutinka, teigia, kad jis sąžiningai siekė dirbti Lietuvoje, nebuvo aplinkybių, kurios galėtų sukurti pagrindą manyti, jog jo deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas skyrėsi nuo tikrojo atvykimo tikslo. Paaiškino, kad iš tikrųjų mokėsi Mokymo įstaigoje ir įgijo betonuotojo kvalifikaciją, Mokymo įstaiga turi licenciją švietimo veiklai vykdyti, todėl pagrįstai tikėjo, jog Mokymo įstaigos išduotas Pažymėjimas yra tinkamas jo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas.

Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos (11.3 papunktis): jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 papunktis), ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 papunktis).

Pagal Tvarkos 12 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė jo mokslų (kursų ar kitų mokymų) baigimo Pažymėjimą, kuris buvo išduotas Mokymo įstaigos pareiškėjo kilmės valstybėje, taip pat pažymą iš Mokymo įstaigos, kuria patvirtinamas pareiškėjo mokymosi ir mokymo programos baigimo faktas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo Pažymėjimas būtų suklastotas. Tad vien tai, kad minėtas Pažymėjimas neatitinka pareiškėjo kilmės valstybės reikalavimų (standartų), negali reikšti, jog pareiškėjas sąmoningai, siekdamas neteisėtų tikslų, t. y. siekdamas suklaidinti Migracijos departamentą ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų žinojęs apie Mokymo įstaigos jam išduoto pažymėjimo neatitikimą teisės aktams.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dirbo Bendrovėje laikotarpiais: nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. birželio 19 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.; nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas savo pareigas vykdo pareigingai, kokybiškai, atliko statybos ir remonto darbus dideliuose ir svarbiuose objektuose, demonstruodamas savo gilias profesines žinias, visada laikėsi darbo tvarkos taisyklių. Darbdavys taip pat pažymėjo, kad priimdamas pareiškėją į darbą, ėmėsi veiksmų, reikalingų siekiant įsitikinti pareiškėjo profesinę betonuotojo kvalifikaciją įrodančio dokumento tikrumu. Tad akivaizdu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo siekia nenutraukti darbo santykių su pareiškėju, jie tęsiasi jau netrumpą laiko tarpą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas nesiekė teisėtai dirbti Lietuvoje, o siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar buvo nesąžiningas, sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, turėdamas tikslą tyčia suklaidinti Migracijos departamentą ar pateikdamas suklastotą dokumentą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas apskritai būtų žinojęs apie tai, jog Mokymo įstaigos jam išduotas pažymėjimas neatitinka kilmės valstybės teisės aktų reikalavimų. Atsakovas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Migracijos departamentas formaliai ir neargumentuotai taikė Tvarkos nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šioje dalyje skundžiamas Sprendimas panaikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas Sprendimu taip pat nusprendė įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, laiku neišvykus iš Lietuvos Respublikos, t. y. viršijus leistiną buvimo be vizos terminą Šengeno erdvėje ir priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę – nuo jo išvykimo per sprendime dėl jo grąžinimo nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė, kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečio atvykimą ar apsigyvenimą.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais nesiekė tyčia, nesąžiningai pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklaidinti Migracijos departamento bei taip įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno valstybėse, į tai, jog atsakovas nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, darytina išvada, kad Migracijos departamentas taip pat nepagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo ir (ar) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl šioje dalyje Sprendimas taip pat panaikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nurodė ir daugiau argumentų dėl ko pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas, tačiau teisėjų kolegija dėl kitų išdėstytų argumentų plačiau nepasisako, nes tai neturės įtakos teismo padarytoms išvadoms. Be to, kaip nurodyta teismų praktikoje teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-491-602/2021).

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus skundo tenkinimo apimtį ir keltų reikalavimų svarbą, laikytina, kad pareiškėjas turi teisę į 50 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tokioje apimtyje teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, turėjo 510 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už skundo parengimą (į bylą pateikta 2021 m. gegužės 21 d. sąskaita-faktūra TB Nr. 2021-05-21-1, tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas). Išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 266,25 Eur (532,50 Eur * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo reikalavimą, todėl jam gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (jų atitinkama dalis, atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš atsakovo 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą teismui. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė į bylą procesinį dokumentą pavadintą „atsiliepimas“, tačiau jis pateiktas praleidus terminą, trečiasis suinteresuotas asmuo priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu terminu pateikti atsiliepimą nenurodė, termino atnaujinti neprašė, todėl teismo rezoliucija Bendrovės pateiktą procesinį dokumentą nutarta laikyti rašytiniais paaiškinimais. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas koeficientas – 0,4, todėl atitinkamai už vieną dokumentą gali būti priteista 609,68 Eur (1524,2 Eur x 0,4). Trečiojo suinteresuoto asmens turėtos išlaidos už rašytinius paaiškinimus neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatytos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo priteistina 229,90 Eur (459,80 * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo (Nr. 3I-00169/4U-510) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečiui A. R.“ 2 ir 3 punktus.

Kitą pareiškėjo A. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui A. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 266,25 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pašvaistė“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 229,90 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėIveta PelienėRūta Miliuvienė