Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, teismo posėdyje nagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria pareiškėjo S. K. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundas tenkintas ir panaikintas Kauno apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūroje gavus S. K. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl galimai suklastotų pareiškėjo parašų.

2012 m. birželio 26 d. raštu Kauno miesto apylinkės prokuratūra informavo S. K., kad ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d.

Nesutinkant su Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo pateiktas skundas Kauno apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu skundą paliko nenagrinėtą. Nutarime nurodoma, kad S. K. šiame ikiteisminiame tyrime iki skundžiamo prokurorės nutarimo priėmimo buvo tik pareiškėjas, kuriam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 214 str. 7 d. tvarka pranešama apie sprendimą nutraukti bylą. Todėl šioje dalyje skundas paliktinas nenagrinėtu, kaip paduotas asmens, neturinčio teisės apskųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Dėl prokurorės sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodama, jog prokurorė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pati nustačius nusikalstamos veikos požymius, todėl Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. numatyta apskundimo tvarka negali būti taikoma. Kadangi tokiu atveju negali būti priimtas kitas sprendimas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo, vertinant šias normas sisteminiu, loginiu metodais, laikytina, jo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas.

Nesutinkant su šiuo nutarimu jis buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi, pareiškėjo S. K. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundas tenkintas ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimas panaikintas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis nedviprasmiškai nurodo, jog nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui, t. y. šiuo atveju pareiškėjui, kuris per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skunde Kauno apygardos teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Virgilijus Čirpus prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-25 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - S. K. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012-09-14 nutarimą. Skunde teigiama, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Nurodoma, jog galiojantis BPK nustato skirtingą procesinių sprendimų - atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutraukti ikiteisminį tyrimą- apskundimo tvarką, šią teisę turinčių asmenų ratą, todėl aukštesniojo prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skunde nurodoma, jog BPK 214 str. 5 d. nustato, kad skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą gali paduoti turintys šią teisę asmenys. BPK 181 str. 5 d. nustato, kad tokie asmenys yra nurodyti BPK 214 str. 3 d., t. y.: įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. S. K. šiame ikiteisminiame tyrime iki skundžiamo prokurorės nutarimo priėmimo buvo tik pareiškėjas, kuriam LR BPK 214 str. 7 d. tvarka pranešama apie sprendimą nutraukti bylą, todėl šioje dalyje skundas paliktinas nenagrinėtu, kaip paduotas asmens, neturinčio teisės apskųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Galiojantis BPK, esant duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numato tik dvi veikimo galimybes, galimus du procesinius sprendimus - pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 str., 167 str.) ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 str.). Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 2 str. nustato prokuroro pareigą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju prokurorė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaudamasi BPK 166 str. 1 d. 2 p. - pati nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tokiu būdu prokurorui nustačius galimos nusikalstamos veikos požymius, atmetamos prielaidos, BPK 168 str. numatytos sąlygos, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi tokiu atveju negali būti priimamas kitas procesinis sprendimas, o BPK nenumato procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo, vertinant šias BPK normas sisteminiu, loginiu metodais, laikytina, jog sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą yra neskųstinas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus skundas atmetamas.

BPK 214 str., reglamentuojantis sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarką, išskiria dvi kategorijas asmenų, t. y. įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, atsakovas ir jų atstovai (BPK 214 str. 3 d.) bei asmenys, pagal kurių pareiškimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (BPK 214 str. 7 d.). BPK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog procesinį teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims, t. y. asmenims, turintiems oficialų proceso dalyvio statusą ikiteisminiame tyrime, yra išsiunčiamas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas, tuo tarpu BPK 214 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, tik pranešama apie sprendimą nutraukti bylą. Taip pat pažymėtina, jog to paties straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta apskundimo tvarka, numatyta trečia asmenų kategorija, - tai „turintys teisę paduoti skundą“, tačiau įstatyme ši kategorija nekonkretizuota, todėl neaišku, ar į šią kategoriją įeina tik oficialų statusą turintys proceso dalyviai, ar skundą gali paduoti ir asmenys, pagal kurių pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Aukštesniojo teismo manymu, įstatymui aiškiai neįvardijant asmenų, turinčių teisę apskųsti minėtą nutarimą, dėl konkretaus asmens teisės paduoti skundą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į faktinį jo suinteresuotumą, sąsajas su byla bei kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į LR Konstitucijos 30 straipsnį, įtvirtinantį asmens teisę savo pažeistas teises ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą; įstatymais baudžiamojo proceso santykiai turi būti reguliuojami taip, kad baudžiamojo proceso teisinių santykių subjektai, kurie mano, jog jų teisės pažeistos, turėtų teisę savo teises ginti teisme nepriklausomai nuo savo teisinio statuso baudžiamajame procese; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų leidžiama asmeniui piktnaudžiauti konstitucine teise kreiptis į teismą, kai tokiam kreipimuisi nėra jokio pagrindo.

2011 m. balandžio 7 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius ikiteisminio tyrimo etape dalyvaujančių asmenų, inter alia nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, skundų dėl prokuroro veiksmų arba sprendimų nagrinėjimo modelius, tačiau nustatytu teisiniu reguliavimu negali būti paneigta konstitucinė tokių asmenų teisė kreiptis į teismą inter alia dėl jų teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant ar asmuo turi teisę skųsti nutarimą ikiteisminiame tyrime, siekiant išvengti asmenų piktnaudžiavimo konstitucine teise kreiptis į teismą, turi būti įvertinamas asmens tiesioginis suinteresuotumas byla, t. y. turi būti nustatyta, kiek asmeniškai vienas ar kitas sprendimas liečia kiekvieno asmens konstitucines teises ir laisves.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Generalinis prokuroras 2010 m. vasario 10 d. aiškinamajame rašte Nr.17.2.-2532 Generalinės prokuratūros departamento, skyrių vyriausiesiems prokurorams, teritorinių prokuratūrų vadovams aiškinant BPK 214 str. 3 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) normas yra pažymėjęs, jog pasitaiko atvejų, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ne pagal nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens pranešimą, ir ikiteisminio tyrimo metu joks asmuo nepripažįstamas nukentėjusiuoju, nes žala būna padaryta valstybei ir viešiesiems interesams. Tokiais atvejais asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat turėtų būti pranešama apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą išsiunčiant sprendimo nuorašą ir išaiškinant teisę tokį sprendimą apskųsti aukštesniajam prokurorui. Šią nuostatą Generalinė prokuratūra pasiūlė įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame BPK pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte. Pažymėtina, kad kaip tik po šio aiškinamojo rašto (kuriame nurodyta apie siūlymą Seimui pakeisti baudžiamojo proceso kodeksą) Lietuvos Respublikos Seimas papildė BPK 214 str. nauja, 7 dalimi, kurioje numatyta, kad apie sprendimą nutraukti bylą turi būti pranešama ir asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pareiškėjo S. K. iniciatyva dėl galimai suklastotų dokumentų, kuriuose yra jo parašas. Pareiškėjas teigė tokio turinio dokumentų nepasirašinėjęs. Galimai suklastoti dokumentai susiję su pareiškėjo darbiniais santykiais bei įvairiomis išmokomis. S. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau veika, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiesiogiai liečia pareiškėjo teises ir interesus, nes pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, būtų pagrindas pareiškėją byloje pripažinti nukentėjusiuoju.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus Konstitucinio teismo nutarimus bei įvertinus šios bylos konkrečias aplinkybes, darytina išvada, jog tokiam asmeniui užkirtus kelią skųsti priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, būtų pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į jo teisių ir laisvių teisminę gynybą, todėl šiuo atveju pareiškėjui turėtų būti suteikiama teisė skųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Esant šioms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai pareiškėjo atstovo skundą tenkino ir panaikino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti skundą nenagrinėtu. Nors ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties motyvai ikiteisminio tyrimo teisėjo priimto sprendimo nepagrindžia, nes visiškai nenagrinėtas pagrindinis skundo argumentas - asmens teisė skųsti ikiteisminio tyrimo nutraukimą, tačiau šie trūkumai ištaisyti aukštesnės instancijos teisme nagrinėjant prokuroro skundą.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 236 str. 1 d. numatytos veikos yra tiesiogiai susijęs su sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumu bei teisėtumu, ir tik priėmus galutinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo turėtų būti pagrįstai keliamas klausimas dėl asmens atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, todėl šiuo atveju išsamiau dėl pareiškėjo ir jo atstovo teisės skųsti prokuroro sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 236 str. 1 d. numatytos veikos, nepasisakoma.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą ir panaikino aukštesniojo prokuroro nutarimą palikti skundą nenagrinėtą, todėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 25 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus skundą atmeti, Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.