Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. G. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. B. ieškinį atsakovams S. G. ir S. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, dėl leidimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Byloje ginčas kilo dėl atsakovų atsisakymo pasirašyti kadastrinių matavimų byloje pripažinimo neteisėtu, ieškovės teisės pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ir VĮ Registrų centrui žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, nesant atsakovų parašų, pripažinimo, taip pat dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

10. Apeliaciniame skunde atsakovai S. G. ir S. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Apeliantų teigimu, į bylą nepagrįstai neįtrauktas ieškovės sutuoktinis J. B., nors jis buvo nurodytas 2003 m. liepos 24 d. notariniame sandoryje.

11. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismo nusprendimas šios normos kontekste suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

12. Vertindama nurodytus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad žemės sklypo, dėl kurio sprendžiami klausimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kadastrinių duomenų atnaujinimo registravimo viešame registre be bendraturčių (atsakovų) sutikimo, dalis, taip pat ūkinis pastatas, dėl kurio keliamas klausimas dėl atsakovų iškeldinimo, ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apeliantų akcentuojamoje 2003 m. liepos 24 d. sutartyje buvo sprendžiamas tik klausimas dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimis tvarkos.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų nurodomas asmuo yra ieškovės šeimos narys, taip pat į atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog ieškovės sutuoktinis prieš teismo posėdį skambino atsakovams dėl šios civilinės bylos, laikytina, kad apie teismo procesą šiam asmeniui buvo žinoma. Tretieji asmenys gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Ieškovės sutuoktinis prašymo įstoti į bylą nepareiškė. Byloje nei ieškovė, nei atsakovai procesiniuose dokumentuose ieškovės sutuoktinio nenurodė, kaip trečiojo asmens byloje, iki baigiamųjų kalbų pradžios motyvuoto prašymo teismui svarstyti klausimą dėl ieškovės sutuoktinio įtraukimo į bylą nepareiškė. Atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad iš esmės ginčas kilęs dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti esant absoliutų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl atsakovų atsisakymo pasirašyti kadastrinių matavimų byloje ir naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo

14. Kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bendraturčių ginčą bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo būtina priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgti į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant šių tikslų vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

15. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, rašytinius bylos įrodymus, liudytojų parodymus, taip pat pačių šalių paaiškinimus, besąlygiškai rėmėsi tik ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie be svarbių priežasčių atsisako pasirašyti 2016 m. atliktų žemės sklypo ir jame esančių pastatų kadastrinių matavimų dokumentus, ir nurodo, jog taip pažeidžiamos atsakovų teisės į jų nuosavybės teisę. Apeliantai pažymi, jog siūlė palikti galioti žemės naudojimosi planu tvarką, kuri buvo užfiksuota 2002 m. gegužės 8 d. ir tais pačiais metais patvirtintame plane.

16. Byloje nustatyta, kad šalys yra ginčo objektu esančio Žemės sklypo bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei J. D. B. 1998 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 664/1139 dalys Žemės sklypo; atsakovams S. G. ir S. G. 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise priklauso 665/1329 dalys Žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat iš byloje esančių 1998 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutarties, 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2002 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto, 2003 m. liepos 24 d. sutarties duomenų nustatyta, kad šalims priklauso gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinio tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys: ieškovei J. D. B. viešame registre įregistruotos 32/100 dalys, o atsakovams S. G. ir S. G. įregistruotos 68/100 dalys minėto turto.

17. Nustatyta, kad 1998 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutartyje, kuria J. K. padovanojo J. D. B. dalį (0,0664 ha) Žemės sklypo, dalį gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu ir priestatu, 1/2 dalį plytų ūkinio statinio ir šiai namo daliai priklausančius kiemo statinius, nustatyta naudojimosi turtu tvarka: dovanos gavėja naudosis žemės sklypu, plane pažymėtu raide A1 ir A2, kiemu, įvažiavimu į kiemą naudosis bendrai; J. D. B. naudosis gyvenamojo namo patalpomis, plane žymimomis: 1/2 dalimi 1-1 (viso 4,37 kv.m), 2‑1 (3,41 kv.m), 2-2 (5,73 kv.m), 2-3 (6,33 kv.m), 2-4 (10,99 kv.m), 2-5 (5,66 kv.m), visomis pastogėmis ir palėpėmis, taip pat 1/2 dalimi rūsio su bendru įėjimu iš rytų pusės; įėjimu į namą naudosis bendrai iš vakarų pusės; įėjimu į 1/2 dalį ūkinio naudosis atskirai iš pietų pusės.

18. Taip pat nustatyta, kad 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria atsakovai S. G. ir S. G. nusipirko iš J. K. (ieškovės motinos) 665/1329 dalis Žemės sklypo (pažymėjimas plane BCD), dalį gyvenamojo namo, tvoros ir 1/2 dalį ūkinio pastato (šią 1/2 dalį 2002 m. gegužės 23 d. notaro patvirtinta sutartimi atsakovai pardavė ieškovei), nustatyta, kad pirkėjai (atsakovai) naudosis gyvenamo namo dalies patalpomis plane žymimomis: kambariais indeksu 1-3 (10,40 kv. m), 1-4 (15,92 kv.m) ir 1‑5 (10,01 kv. m), virtuve 1-2 (11,12 kv. m), sandėliu 1-6 (1,13 kv. m), 1/2 dalimi priestato 1‑1 (visas plotas 4,37 kv. m), visomis rūsio patalpomis su atskiru įėjimu iš šiaurės pusės; įėjimu į namą pirkėjai naudosis atskirai iš namo rytų pusės; įėjimu į 1/2 dalį ūkinio pastato naudosis atskirai iš šiaurės pusės, taip pat naudosis žemės sklypo dalimi, plane žymima BCD (665/1329).

19. Apeliantai akcentuoja, kad 2002 m. metais sudarytame žemės sklypo padalijimo plane įtvirtinta, kad J. D. B. priklauso 664 kv. m bendro ploto, o atsakovams priklauso 665 kv. m bendro ploto ir nustatytos šalims naudotis kiekvienai atskirai ir bendrai tenkančios dalys. Apeliantų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2002 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo padalinimo planas (su vėlesniais pataisymais pagal 2002 m. gegužės 8 d. sandorį įtraukiant atsakovus). Jame nurodyta, kad naudotis atskirai ieškovei priskiriama 588 kv. m (indeksas A), o atsakovams – 588 kv. m (indeksas B); bendrai naudotis ieškovei paskirta 37 kv. m (indeksas C) ir 39 kv. m (indeksas D), o atsakovams – 38 kv. m (indeksas C) ir 39 kv. m (indeksas D) plotu. Iš nurodytų duomenų matyti, kad iš viso ieškovei naudotis (atskirai ir bendrai) tenkanti ploto dalis sudaro 664 kv. m, o atsakovams – 665 kv. m.

20. Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl kadastrinių duomenų atnaujinimo ir naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pakeitimo iš esmės grindė aplinkybėmis, kad nuo 2002 m. balandžio 9 d. žemės sklypo padalijimo tvarkos patvirtinimo įvyko esminių pakeitimų. Ieškovė reikalavimus motyvuoja siekiu, kad kiekvieno bendraturčio teisė naudotis žemės sklypu atitiktų jų realiai naudojamas žemės sklypo dalis. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Žemės sklype įvyko esminių pakitimų ir tikslinga pakeisti naudojimosi tvarką.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad po 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovai įsigytą 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2002 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei priklauso visas minėtas ūkinis pastatas.

22. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo duomenys patvirtina, jog J. D. B. paveldėjo palikėjai J. K. priklausiusį turtą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Šis paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, yra galiojantis. Ieškovės nuosavybės teisė į nurodytą malkinę įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodyti viešojo registro duomenys įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti (CK 4.262 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byloje pripažintina įrodyta aplinkybė, kad malkinė nuosavybės teise priklauso ieškovei.

23. Apeliantai teigia, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą, nurodydama, jog pasistatė garažą ir tam turėjo leidimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. gegužės 18 d. rašte, atsakant į atsakovo S. G. skundą, nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, pastatytas garažas (išmatavimai 5,35 m x 7,10 m), jis priskiriamas I‑os grupės nesudėtingiems statiniams. Minėtame rašte nurodyta, kad Valstybė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Iš minėto rašto turinio matyti, kad konkretus nesudėtingo statinio statybos atvejis be įstatyme nurodyto statybą leidžiančio dokumento pagal teisės aktų reglamentavimą buvo priskirtas prie mažareikšmių pažeidimų ir skundo nagrinėjimas dėl šio garažo statybos nutrauktas. Nurodyti kompetentingos institucijos užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Žemės sklype faktiškai pastatytas garažas. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad statė ieškovės sutuoktinis ir ieškovės sūnus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, kada garažas faktiškai pradėtas ir užbaigtas statyti, neturi esminės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui. Apeliantai objektyviai nepagrindė, kaip garažo įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre pažeis jų teises.

24. Apeliantai iš esmės laikosi pozicijos, kad turėtų būti palikta galioti 2002 m. gegužės 8 d. užfiksuota naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad po 2002 m. balandžio 9 d. žemės sklypo padalinimo plane numatytos naudojimosi tvarkos patvirtinimo Žemės sklype įvyko esminių pasikeitimų dėl pastatų priklausomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog ir atsakovai pasistatė namo priestatą ir dėl to padidėjo šalims priklausančio gyvenamo namo plotas. Kaip nustatyta anksčiau, žemė po gyvenamuoju namu šalių buvo naudojama bendrai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškovės siūlymas bendram naudojimui palikti tik žemę po gyvenamu namu iš esmės atitinka ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir padės ateityje bendraturčiams išvengti konfliktų. Ieškovės pateiktas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos variantas atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo ir patogumo kriterijus.

25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad 2016 m. sudarytame Žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi tvarka iš atsakovų atimama nuosavybės teisė. Kaip nustatyta anksčiau, šios aplinkybės neginčija ir apeliantai, kad atsakovams S. G. ir S. G. priklauso 665/1329 dalys Žemės sklypo, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 664/1139 dalys Žemės sklypo. Apeliantai patys pažymi, kad pagal 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigyta žemės sklypo dalis nebuvo keičiama 2003 m. liepos 24 d. sandoriu. Svarbu tai, kad 2016 m. parengtame žemės sklypo plane ieškovei priskiriama atskirai naudotis 611 kv. m (indeksas A), o atsakovams – 552 kv. m (indeksas B); bendrai naudotis ieškovei paskirta 53 kv. m (indeksas D), o atsakovams – 113 kv. m (indeksas D). Iš nurodytų duomenų matyti, kad iš viso ieškovei naudotis (atskirai ir bendrai) tenkanti ploto dalis sudaro 664 kv. m, o atsakovams – 665 kv. m. Taigi tiek 2002 m. parengtame žemės sklypo padalinimo plane, tiek ir 2016 m. parengtame žemės sklypo plane ieškovei ir atsakovams priskirti naudotis (atskirai ir bendrai) Žemės sklypo plotai iš esmės atitinka jiems nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis (t. y. 664/1139 dalis ir 665/1329 dalis).

26. Konstatuotina, kad apeliantų nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog 2016 m. atliktus Žemės sklypo ir jame esančių pastatų kadastrinių matavimų dokumentus atsakovai atsisako pasirašyti dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su atsakovų atsisakymo pasirašyti kadastrinių matavimo bylose pripažinimu neteisėtu, ir reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Dėl iškeldinimo iš pastato

27. Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atsakovų iškeldinimo iš pastato – malkinės su visais jiems priklausančiais daiktais. Apeliantai iš esmės nurodo, kad jie pirko namo dalį iš J. K. ir su ja buvo aptarta visa naudojimosi tvarka ir sąlygos, o ieškovė turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartį pas notarą. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo jokio susitarimo tarp atsakovų ir buvusios patalpų savininkės J. K., nepagrįsta.

28. Nustatyta, kad malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gegužės 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria atsakovai S. G. ir S. G. įsigijo iš J. K. nekilnojamąjį turtą, nebuvo sutarties objektas. Minėtoje sutartyje neaptartos atsakovų teisės naudotis nurodyta malkine. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius apie atsakovų ir J. K. susitarimą dėl atsakovų teisės naudotis malkine ir tokio susitarimo sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad malkinė nuosavybės teise priklauso ieškovei J. D. B.. Byloje nenustatyta, kad šalis dėl malkinės sieja prievoliniai santykiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės, kaip savininkės, teisių pažeidimą ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą iškeldintini atsakovus iš šio pastato su visais jiems priklausančiais daiktais (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, dėl to atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. D. B. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų S. G. ir S. G. lygiomis dalimis.