Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2971-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
A15.-2971-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02331-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
S. A.
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-2971-1034/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02331-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. A., jos atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,

vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2019 m. gegužės 5 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas 1,44 promilės girtumas, kieme išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos dvi transporto priemonės.

Tokiais savo veiksmais S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama S. A. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad atvažiavo į svečius ir jai pasakė iš tos vietos patraukti automobilį. Ji paprašė to žmogaus, kad jis išvarytų, tačiau šis atsisakė. Ji pradėjo važiuoti ir truputį užkabino. Pastatė automobilį ir nuėjo ieškoti automobilio savininko. Siūlė užpildyti deklaraciją arba važiuoti į servisą, nes ji ketino sumokėti, tačiau jis iškvietė policiją. Bandė susitarti su automobilio savininku, tačiau nepavyko. Pripažįsta, kad kliudė kitą automobilį, buvo išgėrusi. Gėrė šampaną, vėliau degtinę. Nežino, kokia žala padaryta kitam automobiliui, po įvykio daugiau nebendravo. Gauna 215 Eur pensiją, daugiau jokių pajamų neturi. Anksčiau buvo bausta administracine tvarka, baudą sumokėjo. Teisę vairuoti gavo 2017 gruodžio mėnesį. Labai gailisi dėl šito įvykio, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės. Jeigu teismas paskirtų baudą, prašytų ją išdėstyti dalimis 2 metams, taip pat prašo automobilio nekonfiskuoti, šiuo automobiliu naudojasi tik ji.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno 1200 iki 1500 Eur.

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamos A. A. prisipažinimo, jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, patvirtina ir byloje esantys duomenys.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. S. (R. S.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 5 d., apie 20.57 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. (A. S.), iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo susidūrė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės ir „Toyota“ automobilio vairuotoja galimai yra neblaivi, bando šalintis. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį „Toyota Corola Verso“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prie namo pastatė E. K. (E. K.), o šalia stovėjo savininkė S. A.. Toliau prie namo stovėjo automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. akivaizdžiai buvo neblaivi, paklausus ar šiandien vartojo alkoholį, S. A. atsakė, kad išgėrė 100 g alkoholio. Alkotesteriu buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas, po 23 minučių buvo pakartotinai patikrintas girtumas ir nustatytas 1,44 promilės girtumas. Bendraujant su S. A. prie jų priėjo I. Z. (I. Z.), kuris paaiškino, kad jam būnant namuose, pas jį atėjo kaimynas V. R. su moterimi ir paprašė kartu nueiti prie automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išėję į lauką prie automobilio, pastebėjo šalia stovintį automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota“ ir „Renault“ automobiliai buvo apgadinti. Kaip vėliau paaiškėjo, S. A. vairavo automobilį būdama neblaivi ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Renault“. S. A. su padarytų pažeidimų sutiko. Automobilis „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepažeidžiant KET (b. l. 3).

Vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina kita byloje esanti medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), I. Z. 2019 m. gegužės 5 d. paaiškinimas (b. l. 9), alkotesterio rodmenys (b. l. 8), išrašas iš VĮ „Regitra“ apie registruotą kelių transporto priemonę (b. l. 10), nuotraukos iš eismo įvykių informacinės sistemos (b. l. 12-20). Savo paaiškinime S. A. nurodė, kad su inkriminuojamu nusižengimu sutinka (b. l. 1)

Išdėstytų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Nors S. A. veika administracinio nusižengimo tyrimo metu kvalifikuota ir kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog padarytas KET pažeidimas jau patenka į ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl S. A. patraukimas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, reikštų non bis in idem principo pažeidimą bei jos nubaudimą už tą pačią veiką antrą kartą. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo, S. A. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, skirdamas S. A. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas vienas šiurkščiausių KET pažeidimų), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta, tačiau nuobauda nebegalioja (b. l. 4), duomenys apie teistumą byloje nepateikti. S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pažymėtina, jog ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl A. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nes ji kalta prisipažino visiškai. Bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. A. A. charakterizuojama teigiamai (b. l. 29), yra neįgali, darbingumas 45 procentų (b. l. 35), vyro darbingumas tik 40 procentų (b. l. 34), abu gauna nedideles neįgalumo pensijas (b. l. 30, 32). Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti A. A. švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą, nei numatyta atitinkamo įstatymo sankcijoje.

A. A. taip pat prašė teismo išdėstyti skiriamos baudos mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Teismas, atsižvelgęs į A. A. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas A. A. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Sprendžiant minėtą prašymą svarbu pažymėti, kad 2018 m. balandžio 5 d. nutarimu A. A. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 d. numatytus administracinius nusižengimus – buvo neatidi ir važiuodama kliudė kitą automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos, tačiau įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 426 straipsnio 7 dalis) jai taikyta nebuvo.

Pažymėtina, kad net ir esant aiškiai išreikštam administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, prevenciniai nuobaudos tikslai negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai interesai negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Taigi prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Todėl, teismo vertinimu, asmenys pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, negali tikėtis išvengti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo tik dėl asmeninių ar šeimos interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių, kurie kiltų atėmus specialią teisę.

Taip pat pažymėtina, jog neigiami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo padariniai yra sudėtinė nuobaudos dalis, natūrali jos pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suvokti, kad vairuodamas išgėręs elgiasi priešingai teisei, kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, rizikuoja savo šeimos gerove. Taigi visi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neigiami padariniai jam ir jo šeimai turėjo būti suprantami. Tai, kad asmuo neįvertino, jog dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos interesai, teismas vertina kaip asmens neatsakingumą darant nusižengimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo skirti taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. A. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, byloje nėra, todėl jai skirtina ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis, automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. A. (b. l. 10). Įvertinęs tai, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, taip pat tai, kad S. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti būtų neproporcingas, todėl ši administracinio poveikio priemonė S. A. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 840 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, S. A. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išdėstyti S. A. paskirtos 840 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimą 2 metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus), pradedant mokėti nuo 2019 m. liepos 24 d.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19100699594.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas