- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2-159-192/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- IĮ „Juodas vanduo“, A. J.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- „BTA Insurance Company“ SE
- Advokatai
- Rūta Janušaitytė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovui ir ieškovo IĮ „Juodas vanduo“ atstovui A. J., ieškovo A. J. atstovei advokato padėjėjai Rūtai Janušaitytei, atsakovui T. K., atsakovo atstovui advokatui Ž. K., nedalyvaujant trečio asmens „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir IĮ „Juodas vanduo“ ieškinį atsakovui T. K., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE dėl deliktinės atsakomybės, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nust at ė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 31-32) prašo priteisti iš atsakovo 1215 Lt turtinės žalos IĮ „Juodas vanduo“ naudai ir 2000 Lt neturtinės žalos A. J. naudai, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012-07-24 eismo įvykio metu, dėl atsakovo kaltės, ieškovas buvo sužalotas bei patyrė turtinę ir neturtinę žalą, t.y. buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, dėl ko IĮ „Juodas vanduo“, kurioje A. J. yra vienintelis darbuotojas, negavo pajamų. UAB „Premus“ ir IĮ „Juodas vanduo“ sutarties, sudarytos 2012-01-30 Nr. 2012/1 punkte 3.1, pakeistame 2012-03-01 abiejų šalių susitarimu Nr. 2012/1/2 sutarta, kad IĮ „Juodas vanduo“ teikia UAB „Premus“ saugos paslaugas kasdien, 9 val. per parą, už 9 Lt per valandą atlygį. Kadangi IĮ „Juodas vanduo“ negalėjo vykdyti įsipareigojimų 15 dienų, IĮ „Juodas vanduo“ negavo 1215 Lt pajamų.
Ieškovui A. J. eismo įvykio metu buvo sužalotos abiejų rankų dilbiai, sumušta dešinė koja, sutrenkta galva. Patirti sužalojimai ieškovui sukėlė fizinį skausmą, pasireiškusį abiejų rankų stipriu skausmu, kraujavimu iš abiejų rankų dilbių, stipriu galvos skausmu, dešinės kojos skausmu, dėl kurio ieškovas šlubavo. Dėl patirtų sužalojimų ir tolimesnio gydymosi A. J. turėjo atsisakyti bendravimo su draugais, renginių lankymo, negalėjo dirbti, pablogėjo jo kaip fizinio asmens ir transporto priemonės vairuotojo reputacija. Ieškovo nuomone, tretysis asmuo „BTA Insurance company“ SE įvertindamas ieškovo patirtą neturtinę žalą 280 Lt neatsižvelgė į šias aplinkybes ir ieškovo, kaip asmens patirtą žalą įvertino neteisingai.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo IĮ „Juodas vanduo“ atstovas A. J. ieškinį palaikė. Nurodė, kad po avarijos Kauno klinikos nedarbingumo pažymos neišdavė, o nukreipė į šeimos gydytoją, kuri išrašė 14 d. nedarbingumo pažymą, nors faktiškai nedarbingas buvo 15 dienų. Ieškovas per visą laiką negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Premus“. Ieškovas taip pat dirba pagal darbo sutartį VšĮ „Žongliravimas“ ir VšĮ „Taktinis treniruočių centras“. A. J. savo sveikatą yra apsidraudęs draudimo bendrovėje „AVIVA Lietuva“, tačiau į draudimo bendrovę nesikreipė, nes draudimo konsultantas telefonu infomavo, kad dėl tokio masto sužalojimo iš draudimo bendrovės išmokų negaus. Ieškovas įeiškia 2000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuri pasireiškė tuo, kad patyrė sužalojimus, negalėjo naudotis rankomis, negalėjo dalyvauti įprastiniame socialiniame gyvenime, pablogėjo reputacija su UAB „Premus“.
Ieškovo atstovė A. J. atstovei advokato padėjėjai Rūtai Janušaitytei teismo posėdžio metu palaikė ieškovo pociziją ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovas T. K. atsiliepime į ieškinį (b.l. 12-14) nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog dėl jo kaltės 2012-07-24 (duomenys neskelbtini) namu, įvyko eismo įvykis. Atsakovas yra pripažintas kaltu dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d. Atliekant šio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, nustatyta, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo blaivus, turėjo galiojantį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, išduotą BTA Insurance Company. TPVCAPDĮ 13 str. 2 d. nurodoma, kad, jei atsakingam draudikui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiajam padaryta žala, dėl to, jog žala viršija draudimo sumas, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Pagal 2012-07-24 galiojusią ir šiuo metu galiojančią TPVCAPDĮ 11 str. redakciją Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudaro 5 000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl 1215 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimo suma yra žymiai mažesnė nei draudiko dengiama draudiminio įvykio metu patirta žala, todėl, jeigu ir būtų patirta žala, ieškovui ją turi padengti „BTA Insurance company“ SE, kuris buvo apdraudęs atsakovo įvykio metu vairuojamą transporto priemonę.
Teismo posėdžio metu atsakovas T. K. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas advokatas Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinys turėjo būti nukreiptas į civilinės atsakomybės draudimo bendrovę. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie individualios įmonės pajamų sumažėjimą, t.y. nepateikė PVM sąskaitos-faktūros, kurioje aiškiai atsispindėtų įmonės pajamų sumažėjimas. Iš ieškovo pateiktos sutarties nėra aišku, ar sutartis įvykio dieną buvo vykdoma. Ieškovas nedarbingas buvo 14 dieną, tą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau reikalauja išmokų už 15 dienų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, tik deklaratyviai teigė, kad sumažėjo jo reputacija ir dėl to jisai jautėsi prastai, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė reputacijos sumažėjimas. „BTA Insurance company“ SE atlygino atsakovui turtinę ir neturtinę žalą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Tretysis asmuo „BTA Insurance company“ SE atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 87-88) nurodė, kad ieškovas A. J. dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į draudimo bendrovę 2012-08-21 su prašymu atlyginti turtinę žalą (450 Lt) ir neturtinė žalą (3000 Lt). Remiantis pateikta informacija, A. J. buvo pervesta 727,34 litų dydžio draudimo išmoka iš jų 447,34 Lt - turtinei žalai atlyginti ir 280 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie to mėnesio, kai jis buvo nedarbingas, gautas pajamas (ieškovas buvo nedarbingas 14 dienų), taip pat nepateikė duomenų, kas dirbo laikotarpiu, kai ieškovas buvo nedarbingas. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečio asmens „BTA Insurance company“ SE atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2012-07-24 (duomenys neskelbtini), dėl T. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu A. J. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 4-5).
2012-01-30 apsaugos sutartis Nr. 2012/1 patvirtina, kad IĮ „Juodas vanduo“ (vykdytojas) su UAB „Premus“ (užsakovu) susitarė, kad UAB „Premus“ paveda saugoti, o IĮ „Juodas vanduo“ saugo užsakovo objekte esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 10 val. per parą nuo 21.00 val. iki 7.00 val., skaičiuojamą pagal valandinį įkainį 9 Lt (b.l. 6-9). 2012-03-01 šalys abiejų šalių susitarimu Nr. 2012/1/2, pakeitė apsaugos sutarties Nr. 2012/1 3.1 punktą, kurį išdėstė taip: objektas saugomas 9 val. per parą, nuo 21.00 val. iki 06.00 val. (b.l. 77).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad atsakovo eismo įvykio metu vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovėje „BTA Insurance company“ SE (b.l. 16-17).
2012-08-21 A. J. kreipėsi į draudimo bendrovę „BTA Insurance company“ SE dėl 2012-07-24 eismo įvykio metu patirtos 450 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 42-46). „BTA Insurance company“ SE 2012-11-02 raštu informavo A. J., kad draudimo bendrovė priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 727,34 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri buvo paskaičiuota vadovaujantis pateiktais bei surinktais dokumentais, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (b.l. 47, 75). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovui draudimo bendrovė išmokėjo 727,34 Lt sumą (b.l. 76).
Iš Valstybinio socialini draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie apdraustųjų asmenų turėjimą, nustatyta, kad IĮ „Juodas vanduo“ per laikotarpį nuo 2010-07-14 iki 2013-07-09 apdraustųjų asmenų neturėjo (b.l. 33).
Iš T. K. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-12-7139072 nustatyta, kad 2012-10-15, vadovaujantis LR ATPK 127 str. 1 d., 31 str., T. K. buvo paskirta 500 Lt bauda (bylos priedas).
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).
Ieškovas IĮ „Juodas vanduo“ prašo priteisti iš atsakovo 1215 Lt turtinę žalą, t.y. negautas pajamas, kurių ieškovas negavo dėl A. J. laikino nedarbingumo, kurį sukėlė atsakovo veiksmai.
Ieškovas nurodė, kad IĮ „Juodas vanduo“ negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Premus“ 15 dienų, t.y. nuo 2012-07-24 dienos, kada ieškovas buvo sužalotas eismo įvykyje ir išgabentas į VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, iki 2012-08-07, todėl IĮ „Juodas vanduo“ negavo 1215 Lt pajamų. IĮ „Juodas vanduo“ nesamdo darbuotojų, įmonės savininkas A. J. yra vienintelis pajamas įmonei uždirbantis asmuo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad individuali įmonė kiekvieną mėnesį išrašo PVM sąskaitas-faktūras už atliktas paslaugas, tačiau byloje ieškovas šių sąskaitų nepateikė, bei nepateikė kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie pagrįstų individualios įmonės pajamų sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. negautos pajamos turi pasižymėti realumu, o ne tikėtinumu, bei negali sudaryti prielaidų nukentėjusiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nors ieškovas nurodo, kad šiuo metu teikia UAB „Premus“ saugos paslaugas, tačiau šių įrodymų teismui nepateikia. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad eismo įvykio dieną, t.y. 2012-07-24 IĮ „Juodas vanduo“ teikė saugos paslaugas UAB Premus“, nes kaip matyti iš 2012-01-30 pasirašytos apsaugos sutarties, galiojimo terminas sutartyje nėra nurodytas. Tai, kad individuali įmonė teikdama paslaugas nesukuria materialinio rezultato ir jos suteikimui nenaudoja žaliavų ar kitų medžiagų, neatleidžia ieškovą nuo turtinės žalos įrodymo ir pagrindimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovas, neįrodė patirtos turtinės žalos, nepagrindė jos jokiais įrodymais, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat laikantis proporcingumo principo. Dėl šios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3-371/2003; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-416/2009; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.
Byloje nustatyta, kad 2012-07-24 (duomenys neskelbtini), atsakovas T. K. vairuodamas automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi, tiesiai važiavusiam mopedui, vairuojamam ieškovo A. J., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Ieškovas buvo gydomas ambulatoriškai. Byloje pateikti įrodymai nesuteikia objektyvaus pagrindo išvadai, kad patirti sveikatos sužalojimai ieškovui sukėlė tam tikrus ilgalaikius žymius padarinius, kurie turėtų ženklios įtakos ieškovo gyvenimo pokyčiams profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Ieškovo nurodomi nepatogumai buvo trumpalaikiai, nesukeliantys didelės neturtinės žalos. Be to teismas atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo neatsargumo, jis sąmoningai nesiekė sukelti ieškovui dvasinių išgyvenimų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. CPK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 12 punktas numato, kad atsakingas draudikas ar biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais bei numato principus, kuriais remiantis nustatoma neturtinė žala.
Kaip nustatyta byloje, 2012-08-21 ieškovas kreipėsi į atsakovo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „BTA Insurance company“ SE, pareikšdamas 450 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą. 2012-11-06 draudimo bendrovė išmokėjo ieškovui 727,34 Lt dydžio draudimo išmoką, t.y. 447,34 Lt turtinę žalą, pagal sveikatos sutrikdymą atitinkančių vaistų įsigijimo čekius ir 280 Lt patirtą neturtinę žalą. Draudimo bendrovė išmokėdama neturtinę žalą atsižvelgė į ieškovo patirtus sužalojimus, sužalojimų progresavimo tikimybę, prognozes ateičiai, sveikatos sutrikdymo trukmę. Ieškovas mano, kad draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala yra neadekvati patirtiems sužalojimams, tačiau ieškovas neginčijo draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydžio. Be to pažymėtina ir tai, kad ieškovas savo sveikatą buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje „AVIVA Lietuva“, tačiau po eismo įvykio į savo į draudimo bendrovę nesikreipė.
Teismas, įvertinęs ieškovo sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį, atsakovo kaltės formą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas dėl eismo įvykio gydėsi ambulatoriškai, liekamųjų reiškinių po traumos nenustatyta, bei atsižvelgdamas į lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, teismas sprendžia, kad draudimo kompanijos „BTA Insurance company“ SE atlyginta 280,00 Lt neturtinė žala ieškovui yra pakankama kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 900 Lt advokato išlaidų (b.l. 81) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 30,07 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 900,00 Lt (devynis šimtus litų) advokato išlaidų atsakovo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 30,07 Lt (trisdešimt litų 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.