Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškinio priėmimo klausimą pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi ieškovei nustatytas 14 dienų terminas ieškinio trūkumams šalinti, t. y., pateikti teismui įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų, kad bylos Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjimas dėl konkrečių objektyvių priežasčių geriausiai atitiktų jos nepilnamečių vaikų interesus.

2019 m. sausio 14 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė deda pastangas grįžti į Lietuvą, nusipirkti gyvenamąjį būstą ir čia ateityje kartu su nepilnamečiais vaikais gyventi. Ieškovė pateikdama ieškinį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams ieškinį išreiškė valią civilinę bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme. Apie atsakovo valią, kad byla būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme, teismas gali spręsti iš prie patikslinto ieškinio pridedamo el. laiško turinio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 dalies 2 punktas).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.

Teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi ES teisės šaltiniais: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Teismas, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tai nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo klausimą, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą.

Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, Gyventojų registro duomenimis yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusi byla turi tarptautinį elementą.

Teismas vadovaujasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo 8 straipsnio nuostata. Nurodyto Reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta jo taikymo apimtis t. y. a) su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia; b) tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą, 1) dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo; 2) išlaikymo nepilnamečiam vaikam priteisimo; 3) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir 3) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kas reiškia, kad ginčas susijęs su tėvų pareigomis.

Teismo vertinimu, išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (dar vadinamas ,,Briuselis III”). Reglamento (EB) Nr. 4/2009 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Reglamento preambulėje (11 p.) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame reglamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiškinamas autonomiškai. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Teismas, įvertinęs reiškiamų reikalavimų pobūdį (dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo) ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (d punktą), daro išvadą, kad esant reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo ir esant kitiems reikalavimams, susijusiems su tėvų pareigomis (šiuo atveju dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), byla teisminga tam valstybės narės teismui, kuris pagal jurisdikciją turi teisę nagrinėti su tėvų pareigomis susijusį reikalavimą. Tokiu būdu Reglamentas ,,Briuselis III“ jurisdikcijos taikymo klausimą ieškiniui, kuris susijęs ne vien tik su išlaikymo priteisimu, nukreipia atgal į ,,Briuselis IIa“ 2 skirsnio 8 straipsnį, reglamentuojantį, kad valstybės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Taigi, nurodyta tarptautinė teisinė nuostata įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą, kas reiškia, kad šioje byloje nustačius vaiko (ų) gyvenamosios vietos aspektą, bus nustatytas nagrinėjamos civilinės bylos teismingumas.

Tarptautinis reglamentavimas nepateikia nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau juos taikant vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į taikomo teisės akto tikslus ir keliamus uždavinius, o nacionalinėje teisėje įtvirtintais požymiais apibrėžiant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnis) neturėtų būti remiamasi. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pakankamai išplėtojęs savo praktiką, aiškindamas vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoką. Visų pirma nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka reglamento „Briuselis IIa“ 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką.

Nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą reikšminga ir Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogacija). Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas pažymi, kad svarbus yra ne tik šalių pritarimas, tačiau teismas privalo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimų byloje nagrinėjimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Teismas turi įvertinti, kaip bus išklausyta vaiko nuomonė, ar bus surinkti objektyvūs duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas, ar šiuos duomenis galės pateikti pačios šalys, ar duomenys bus renkami teismo iniciatyva, duomenų gavimo išlaidas ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei prie ieškinio pridėtų elektroninės bylos priedų (A. G. gimimo liudijime matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukra gimė (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje) matyti, kad ieškovė jau kuris laikas oficialiai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iš teismui pateiktų priedų matyti, kad atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. buvo pripažintas kaltu dėl ketinimo nužudyti ieškovę ir šiuo metu atlieka bausmę adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, nors taikant 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau įvertinus kitas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios nepatvirtina, kad nepilnamečių vaikų buvimas Jungtinėje Karalystėje yra tik laikino pobūdžio, ieškovė su nepilnamečiais vaikais ten nuolat gyvena, nepilnametė ieškovės dukra šioje šalyje yra gimusi, todėl teismas daro išvadą, kad vaikai Jungtinėje Karalystėje tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką ir šiai dienai ši valstybė laikytina vaikų nuolatine gyvenamąja vieta. Byloje nėra duomenų, kokie ryšiai ieškinio pateikimo ir priėmimo klausimo nagrinėjimo teisme metu ieškovę ir jos nepilnamečius vaikus sieja su Lietuvos Respublika iš kurių būtų galima spręsti, kad bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pažymi, kad ieškovė per nustatytą terminą trūkumams šalinti teismui tokių duomenų nepateikė.

Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui jurisdikcijos klausimu ir nustatytoms bylos aplinkybėms, teismas sprendžia, kad būtent J. K. teismų jurisdikcijai priskirtinas ieškovės patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, pasiūlant ieškovei pateikti ieškinį teismui pagal vaikų nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą, t. y., Jungtinėje Karalystėje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.