Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lituvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014 m. spalio 23 d. apie 00.30 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine L. S. metu, tyčia sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių kumščiu į veidą padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelio ir užausio srityse bei nosies kaulų lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė sutuoktinės L. S. sveikatą,

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja žmona L. S. kartu gyveno 16 metų, neseniai, švenčiant automobilio pirkimą, jam pasirodė, kad žmona balkone pernelyg draugiškai bendrauja su bendru pažįstamu. Kitą dieną vakare jis grįžo į namus susinervinęs, pradėjo su žmona kalbėtis ir jai sudavė smūgius - trenkė į veidą kambaryje. Jis žmonai sudavė kambaryje du kartus, taip pat koridoriuje. Paskui brolis su žmona nuvežė L. į ligoninę. Jis supranta, kad pasielgė blogai, nevyriškai, dėl padarytos veikos gailisi. Paskui stengėsi su žmona susitaikyti, dar vėliau patyrė mikroinsultą ir atsidūrė ligoninėje. Valstybinei ligonių kasai atlygino gydymo išlaidas. Nukentėjusiajai sutinka atlyginti žalą, kokią priteis teismas, bet pareikštas 10 000 eurų ieškinys yra aiškiai per didelis. Jis neturi tokių pinigų. Po to, kai jam buvo įteiktas kaltinamasis aktas, prasidėjo skyrybų procesas su nukentėjusiąja. Jis anksčiau turėjo priklausomybę alkoholiui, šiuo metu nebegeria, yra „užsikodavęs“. Tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Tyrimo metu buvo su nukentėjusiąja pasirašytas susitaikymo protokolas, vėliau nukentėjusioji apsigalvojo.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teisiamajame posėdyje dėl nukentėjusiosios L. S. parekšto civilinio ieškinio, kuriuo ji prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, buvo apklausta nukentėjusioji L. S., liudytoja - Vilniaus specializuotos pagalbos centro psichologė D. P..

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. S. parodė, kad tą naktį kaltinamasis grįžo namo, atėjo į miegamąjį, kuriame ji miegojo su dukra, ją čiupo ir pradėjo daužyti. Vaikas nubudo ir pradėjo šaukti, o kaltinamasis pasakė, kad jai duoda 5 minutes laiko nuraminti vaiką, po to liepė ateiti į virtuvę, kur sakė, kad ją daužys toliau. Ji išsigandusi uždarė miegamojo duris, kad nebūtų mušama matant vaikui, tuomet kaltinamasis ją mušė svetainėje, tampė už plaukų. Ji sėdėjo susigūžusi ant sofos, visa tai truko apie valandą laiko. Tada kaltinamasis ją nutempė į virtuvę ir kumščiu trenkė į nosį. Ji rankoje turėjo telefoną, bet negalėjo prisiskambinti pagalbos telefonu 112. Ji matė, kad nuo kaltinamojo daužymo buvo įskilęs ekranas, ji parašė žinutę kaltinamojo brolio žmonai, kad pastaroji atvažiuotų jos gelbėti. Kai atvažiavo kaltinamojo brolis su žmona, ji pati tuo metu sėdėjo virtuvėje, jai stipriai kraujavo iš nosies, dukra apkabinusi jos kelius buvo kartu. Brolio žmona ją nuvedė į vonią, nuplovė kraują ir nuvežė į ligoninę. Ji norėjo negrįžti į namus, bet kaltinamasis paskambino brolio žmonai, kad jei pastaroji jos su dukra neparveš namo, tai jis ją susiras ir užmuš. Tada brolio žmona ją parvežė namo, kaltinamajam davė vaistų, kad pastarasis užmigtų, o ji tuo metu susirinko daiktus ir išėjo iš namų. Ji nežino, ar kaltinamasis smurto prieš ją vartojimo metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, ji jo neuostė, bet atvažiavusiam broliui kaltinamasis pasakė, kad yra išgėręs keturis butelius alaus. Tą pačią dieną ji matė ant stalo padėtą narkotinę žolę, kurią kaltinamasis rūkė. Po įvykio ji pradėjo lankytis pas psichologę, naktimis sapnuodavo košmarus, dėl patirto smurto negalėjo užmigti, jai dažnai skaudėdavo galvą, po nėštumo jai yra nustatyta hipertenzija. Iš tikrųjų vyras (kaltinamasis) prieš ją smurtavo jau ketvirtą kartą. Nuo 2013 metų, kai kaltinamasis užsikodavo nuo alkoholio, tai jau buvo ketvirtas kartas, kai prieš ją smurtaujama. Vieną kartą vyras sudavė per galvą net tuomet, kai jų namuose svečiavosi kaltinamojo sesuo S. B.. Prieš tai ji vyrui atleisdavo, bet šįkart kaltinamasis su ja žiauriai pasielgė. Jos nuomone, kaltinamasis nėra adekvatus žmogus, jis per kitus asmenis jai grasino, kad nupjaus kojas, užmuš, kad ji dar mažai nuo jo gavo mušti. Ji turi prieš dvi savaites iki posėdžio vyro rašytą žinutę, kurioje jis grasina užmušti nuomininką, su kuriuo kartu gyvena bute. Ji taip pat turi garso įrašą, kuriame vyras jai grasina, bet kadangi garso įrašas darytas vyrui nežinant, negali jo panaudoti. Dėl susitaikymo protokolo, ji jautė spaudimą tiek iš vyro, tiek iš bylą tyrusio ikiteisminio tyrimo pareigūno. Būtent dėl to pasirašė susitaikymo protokolą. Šiuo metu ji susitaikymo galimybės nemato. Dabartiniu metu su vyru gyvena atskirai, dukros darželis yra netoli vyro namų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba psichologe Moterų krizių centre. Darbą su nukentėjusiąja pradėjo spalio mėnesį, gavusi policijos pranešimą apie smurtinį įvykį. Bendraujant su nukentėjusiąja matėsi, kad pastaroji yra palaužta, išsigandusi, jai reikalinga kompleksinė specialisto pagalba. Iki teismo posėdžio nukentėjusioji 9 kartus lankėsi psichologinėje konsultacijoje, jai buvo atliktas potrauminio streso įvertinimas pagal tam tikrą specialią metodiką. Nukentėjusiajai nustatytas potrauminio streso sindromas, kurio simptomai mažėja labai vangiai. Nukentėjusiajai buvo skirti raminamieji vaistai. Be to, iš jos žodžių, kaltinamasis jai pastoviai skambinėja, elgiasi neadekvačiai – vieną dieną sako, kad myli, o kitą – jau grasina. Jos nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnas byloje darbą atliko prastai, netikėjo, jog buvo įvykdytas smurtas prieš moterį.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. G 3671/14 (01) matyti, kad L. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelio ir užausio srityse, nosies kaulų lūžis, padarytos galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-23), paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 17-18).

Smurto artimoje aplinkoje faktą ir nustatytus nukentėjusiosios sužalojimus patvirtina taip pat byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK KPS tyrėjo 2014 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo (b. l. 8-9).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam J. S. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo J. S. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajame akte nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepasitvirtino. Kaltinamasis kategoriškai neigė vartojęs alkoholinius gėrimus, teigė esąs užsikodavęs nuo alkoholio. Kad kaltinamasis nuo 2013 m. buvo kelis kartus užsikodavęs, tvirtino ir nukentėjusioji. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji negalėjo kategoriškai nurodyti, ar kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs. Be to, kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiąją sumušė dėl asmeninių priežasčių, todėl daryti neabejotinos išvados apie kaltinamojo girtumą ir jo galimą įtaką nusikalstamos veikos padarymui, nėra galimybių.

Teismas skirdamas kaltinamajam J. S. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (dirba, neteistas, gydėsi psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės, priklausomybės sindromo), į tai, kad atlygino žalą valstybinei ligonių kasai, iš dalies bandė atlyginti žalą nukentėjusiajai, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skitina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigiamą darbdavio charakteristiką, paskirtos bausmės vykdymas, remiantis BK 75 straipsniu, atidėtinas dvejiems metams, kadangi byloje esantys duomenys rodo esant pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam J. S. bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors teisiamajame posėdyje apklausus asmenį, pageidaujantį būti laiduotoju – S. B., abejonių šio asmens nepriekaištinga reputacija nekilo, vis dėlto, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas (t. y. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) yra teismo teisė, o ne pareiga. Šis sprendimas gali būti priimtas tik atsižvelgus į visas bylas aplinkybes, o jos šiuo atveju neteikia pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatų. Iš tikrųjų, kaltinamasis J. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, iš dalies bandė atlyginti žalą nukentėjusiajai, nors ji ir nesutiko su tokiu žalos atlyginimo būdu. Ir vis dėlto, teismas atsivelgia į tai, kad kaltinamasis J. S. yra ne tik žalingai vartojęs alkoholį, bet ir juo piktnaudžiavęs, iš byloje esančios Vį „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ 2014 m. lapkričio 3 d. pažymos matyti, kad kaltinamasis net du kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus pasichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą – nuo 2014-09-02 iki 2014-09-05 (t. y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki nusikalstamos veikos padarymo), jam nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b. l. 63). Iš kitos pusės, teismas atsižvelgia ir į kategorišką nukentėjusiosios poziciją, kuri prašo kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, be to, nurodydama, jog kaltinamojo įvykdytas smurtavimo faktas buvo ne pirmas. Pažymėtina, kad byloje esančių kai kurių kaltinamojo nukentėjusiajai siųstų trumpųjų žinučių turinys rodo, kad atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės specialioji prevencija, t. y. sulaikymas nuo naujų nusikalstamų veikų ir pakartotinio smurtavimo prieš nukentėjusiąją išvengimas būtų abejotini. Be to, kaltinamaasis turi galiojančią nuobaudą (pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį) už sukeltą eismo įvykį būnant neblaiviam, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2017 m. gegužės 28 d. Visų šių aplinkybių visuma, teismo įsitikinimu, rodo, kad vienintelė priemonė įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, yra laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Todėl prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.

Šioje byloje nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią ji įvertino 10 000 eurų. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. S. suduodamas smūgius nukentėjusiajai L. S., pastarąją nesunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Padaryti sužalojimai pasireiškė tuo, kad L. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelio ir užausio srityse, nosies kaulų lūžis, jai nustatytas potrauminio streso sindromas. Iš teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos D. P. ir pačios L. S. parodymų, išrašo iš medicininių dokumentų, Vilniaus moterų namų Krizių centro 2015-04-29 pažymos matyti, kad nukentėjusiosios gydymas nebaigtas, rekomenduojamas tolimesnis gydymas. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo J. S. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji, būdama jaunas žmogus, patyrė ir dar patirs tam tikrų suvaržymų: bus stebima medikų, gydoma. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – ji buvo savo namuose, matant ir girdint mažamečiui vaikui, sužalota. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kaltinamasis J. S. prieš nukentėjusiąją smurtavo tyčiniais veiksmais. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau turi finansinių įsipareigojimų. Iš kitos pusės, nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dydis aiškiai neatitinka Lietuvos teismų praktikos Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 10000 eurų civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra aiškiai per didelis ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 1 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. S. nustatyti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti J. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. spalio 30 d. 20 val. iki 2014 m. spalio 31 d. 13.45 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-4 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metms, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiajai L. S. 1 500 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.