Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-4268-541/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
e2-4268-541/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44859-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
Sodininkų bendrijos „Pramonės darbuotojų“
Atsakovas
Ž. P., G. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4268-541/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44859-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Pramonės darbuotojų“ ieškinį atsakovams Ž. P. ir G. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Sodininkų bendrija „Pramonės darbuotojų“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų Ž. P. ir G. P. 291,47 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso 6 arų žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 6 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Šiuo atveju atsakovai nuo 2015 m. nevykdo pareigos mokėti bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu nustatyto bendrijos tikslinio žemės mokesčio, kurio dydis priklauso nuo bendrijos teritorijoje nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dydžio. Šis mokestis privalo būti sumokėtas iki einamųjų metų liepos mėn. 1 d. Bendra atsakovų skola per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2016 m. yra 256,73 Eur. Taip pat yra susidariusi 33,30 Eur skola už žiemos laikotarpiu tiekiamą vandenį, šis įsiskolinimas susidaręs už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2016 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovams Ž. P. ir G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101-0079-0611, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101-0079-0612, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausantys žemės sklypai yra ieškovo teritorijoje, todėl atsakovai privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Atsakovai nuo 2015 m. nemoka bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu nustatyto bendrijos tikslinio žemės mokesčio. Bendra atsakovų skola per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2016 m. yra 256,73 Eur. Taip pat yra atsakovai yra nesumokėję 33,30 Eur už žiemos laikotarpiu tiekiamą vandenį, šis įsiskolinimas paskaičiuotas už tris asmenis už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2016 m. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai šį įsiskolinimą ieškovui būtų padengę, atsakovai neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, nepateikė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį (CPK 178 straipsnis).

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-460/2008).

Pagal CK 4.76, 4.86 straipsnio 1 dalį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovai savo prievolių tinkamai nevykdė, skolos dydžio neginčijo, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų 256,73 Eur įsiskolinimo dėl nemokamo tikslinio žemės mokesčio ir 33,30 Eur įsiskolinimo dėl nemokamų mokėjimų už tiekiamą žiemos vandenį, iš viso 291,47 Eur skolos.

Pažymėtina, jog atsakovams ginčo žemės sklypai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovams solidariosios atsakomybės, kaip prašo ieškovas ieškinyje, kadangi solidarioji atsakomybė kyla tik įstatymų ar šalių susitarimo pagrindu (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas (CK 4.76, 4.86 straipsniai), 291,47 Eur dydžio skola iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 145,74 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur advokato išlaidų, iš viso – 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 157,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovai papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Sodininkų bendrija „Pramonės darbuotojų“, j. a. k. 193151168, naudai 145,74 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 74 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 145,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Sodininkų bendrija „Pramonės darbuotojų“, j. a. k. 193151168, naudai 145,74 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 74 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 145,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovus papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė