Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirtas 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimas bei 34 MGL (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo konfiskuota dalis automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės – 7 000 Eur valstybės naudai;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent – jis, 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suėmęs rankomis nukentėjusiąją V. S. už galvos ir taip ją laikydamas, vieną kartą bloškė ją į gatvėje esantį turėklą, tokiu būdu dėl padarytos žaizdos kaktos vidurinėje dalyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Jo teisės jam buvo išaiškintos, jas suprato. Įtarimo esmė jam suprantama, supranta kuo yra įtariamas. Psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiatro, narkologo įskaitoje yra neregistruotas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę jis pripažįsta visiškai ir dėl minėto įvykio labai gailisi. 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 23.00 val., jis vienas nuvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur jo laukė brolis J. S., brolio žmona V. S. ir bendras jų pažįstamas su savo žmona. Visi kartu vartojo alkoholinius kokteilius. Jis asmeniškai tą vakarą išgėrė du kokteilius, kadangi buvo ten iki 24.00 val., nes baro lauko terasa jau užsidarė. Netrukus jis nuo visų atsiskyrė ir nuėjo pavalgyti. Jis pavalgęs nuėjo, apie 01.00 val., į klubą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Praėjus keletui valandų maždaug apie 03.00 val. išėjo iš klubo ir pamatė prie klubo stovintį savo brolį J. S., kuris buvo vienas. Tuomet jis priėjo prie jo su tikslu paklausti ką jis čia daro, jis paaiškino, kad atsiskyrė nuo savo žmonos V. S. ir priėjo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) ir jie kartu su juo nuėjo į klubą. Klube vartojo alkoholinius gėrimus (kokteilius), šoko. Apie 04.30 val. minėtas klubas užsidarinėjo ir jis kartu su savo broliu išėjo į lauką ir atsisėdo ant suoliukų. Jis tuo metu buvo labai pavargęs ir jam norėjosi miego, netrukus nesuprasdamas kas vyksta pajuto smūgį į galvos sritį (tiksliai neatsimena kur), į kojas. Kiek paskui suprato smūgiai buvo suduoti jo brolio žmonos V. S. Tuo momentu jis buvo neadekvatus, nes čia viskas buvo labai staigiai, jis buvo neblaivus ir jis tiesiog pradėjo gintis nuo V. S., bet šio momento jis neatsimena. Jis nori parodyti, kad konfliktai su V. S. yra nuo senų laikų, kadangi ji galvoja, kad jis jos vyrą J. S. veda iš kelio (kviečia į barus, veda pas kitas moteris). Kaip kas buvo konflikto metu su V. S., jis tikrai neatsimena, nežino iš kur ji atėjo kai jis su broliu buvo ant suoliuko. Kiek pamena ji jį pati užpuolė, be jokios priežasties. Jis neatmeta, kad paėmė ją savo abejomis rankomis už galvos ir laikydamas jos galvą trenkė į gatvėje esantį turėklą, bet jis šito momento neatsimena, nes po to kai jam pripurškė dujų (kas negali nurodyti, nežino), jis labai blogai jautėsi ir neprisimena viso įvykio eigos. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai. V. S. dalį pinigų sumokėjo už gydymą, tai yra 200 Eur jis jai atidavė, kadangi jie žodžiu susitarė, kad kiek reikės pinigų gydymui jis jai atlygins. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad įtarimo esmė jam suprantama, supranta kuo yra įtariamas. Nuo savo ankstesnių parodymų neatsisako. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas savo kaltę pripažįsta visiškai. Sutinka, kad 2023 rugsėjo 30 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suėmęs rankomis savo brolio J. S. žmoną V. S. už galvos taip ją laikydamas, vieną kartą trenkė į gatvėje esantį turėklą. Įvykio dieną buvo neblaivus, todėl tiksliai nurodyti kaip kas buvo šiuo metu negali. Kaip ir minėjo V. S. dalį pinigų sumokėjo už gydymą, 200 Eur jis jai pervedė. Su V. S. žodžiu suderinta, kad kiek jai reikės pinigų gydymui, tiek bus atlyginta. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. (Duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai žalą atlygino, prideda kvitą kaip patvirtinimą. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 04.00 val., jai būnant namuose į mobilųjį telefoną jai paskambino jos vyras ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti iš miesto, prie buvusio „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jau laikas važiuoti namo. Susiruošė išsikviestų taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet ten jo nebuvo, kadangi žinojo, kad jos vyras išėjęs su broliu į miestą, tai žinojo kur vyro brolis dažnai lankosi, t. y. (duomenys neskelbtini) esantį barą „(duomenys neskelbtini)“. Atėjus prie „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad prie turėklų stovi akivaizdžiai neblaivus vyro brolis M. S. Kadangi M. S. buvo labai neblaivus ir beveik miegojo pradėjo jį kratyti ir klausti kur jos vyras. Po šių žodžiu su juo kilo žodinis konfliktas, po kiek laiko pasirodė jos vyras, pasakė jam, kad važiuojam namo, šis pasakė, kad jau nevažiuos. Dar šnekant su vyru paėmė jį už rankos ir pradėjo traukti sakydama, kad einam namo, bet šis sakė, kad neis. Galimai M. S. tokie jos veiksmai nepatiko, pasidarė neadekvatus, nei iš šio, nei iš to, tai šis prie jos priėjo tarp jos ir M. S. prasidėjo grumtynės, kurių metų M. S. abejomis savo rankomis paėmė ją už galvos, ir laikydamas jos galvą vieną kartą trenkė į gatvėje esantį turėklą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina 10 iš 10. Po smūgio jai pasidarė silpna, pradėjo suktis galva, rankomis pasiėmė už pakaušio, pamatė, kad visa ranka yra kraujyje. Tuo metu visi vietoje esantys žmonės juos išskirstė ir vienas nuo kito atitraukė. Po pačio smūgio visų detalių neprisimena, tai kaip viskas buvo tiksliai po smūgio pasakyti negali, sąmonės praradusi nebuvo. Po kurio laiko visi apsiramino, kažkas iš praeivių iškvietė greitąją medicinos pagalbą, su kuriais nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, kurioje jai nustatė galvos žaizdą. M. S. dėl sukelto fizinio skausmo turi pretenzijų. Apklausos metu skausmo nejaučia, kadangi ligoninėje davė vaistų nuo skausmo. M. S. prieš metus yra panaudojęs fizinę jėgą prieš ją, taip pat jam būnant neblaiviam, bet tuo metu pareiškimo nerašė į policiją nesikreipė, bet stengėsi bendrauti mažiau. Tarp jos ir M. S. artimos aplinkos nėra, artimo ryšio neturi, gyvena atskirai, bendrauti vengia.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad įvykio metu juto fizinį skausmą, tačiau M. S. pretenzijų neturi, dėl žalos atlyginimo jos su juo susitars jos gydymo eigoje. Nori patvirtinti, kad M. S. jau jai sumokėjo 200 Eur už gydymą ir pažadėjo, kad toliau atlygins žalą tiek kiek reikės vaistams ir kitiems dalykams, kad galėtų atstatyti savo sveikatą. Įvykio metu kreipėsi tik į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o paskui tik į savo polikliniką (duomenys neskelbtini) polikliniką ir (duomenys neskelbtini) polikliniką dėl galvoje padarytos žaizdos perrišimų. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Nedarbingumas jai buvo suteiktas dviem savaitėm, bet neapmokamas, kadangi įvykio metu ji buvo neblaivi. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nepageidauja reikšti. Kaip ir minėjo M. S. pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė ir jos su juo susitarė, kad žalos atlyginimo klausimą išspręs tarpusavyje.

V. S. 2023 m. rugsėjo 30 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), jos vyro brolis M. S., žodinio konflikto metu, paėmė savo abejomis rankomis ją už galvos ir, laikydamas jos galvą vieną kartą trenkė į gatvėje esantį turėklą, dėl ko pareiškėja pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įvykio vietos apžiūros protokolo nurodoma, kad apžiūra atliekama adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūra pradedama stovint (duomenys neskelbtini), veidu link (duomenys neskelbtini), dešinėje matomas pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje – Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje prie pastatų matomi lauko kavinių stalai, kėdės, kurie atitverti juodos spalvos metaliniais turėklais. Apžiūrima teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), fasado. Apžiūrimoje teritorijoje ir ant teritorijoje esančių juodos spalvos metalinių turėklų objektų ar pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nėra, niekas nepaimta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, kad V. S. kūne konstatuota kaktos vidurinėje dalyje esant žaizda. Žaizda padaryta kietu daiktu turinčiu ribotą kontaktinį paviršių, tikėtina neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. S. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 rugsėjo 30 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suėmęs rankomis savo brolio žmoną V. S. už galvos taip ją laikydamas, vieną kartą trenkė į gatvėje esantį turėklą. Įvykio dieną buvo neblaivus, todėl tiksliai nurodyti kaip kas buvo negali. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. S. duoti parodymai. Nukentėjusioji V. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad jos vyras buvo išėjęs su broliu į miestą. Jai, atėjus prie baro „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo, kad prie turėklų stovi akivaizdžiai neblaivus vyro brolis M. S. Su pastaruoju kilo žodinis konfliktas. Vėliau, šnekant su savo vyru, ji paėmė jį už rankos ir pradėjo traukti sakydama, kad einam namo. Galimai M. S. tokie jos veiksmai nepatiko, jis pasidarė neadekvatus, todėl priėjęs ir abejomis rankomis paėmęs ją už galvos, vieną kartą trenkė jos galvą į gatvėje esantį turėklą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo ir pavojingų padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais ir rašytine bylos medžiaga, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Šiuo procesiniu dokumentu nukentėjusiajai V. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kūne konstatuota kaktos vidurinėje dalyje esanti žaizda. Žaizda padaryta kietu daiktu turinčiu ribotą kontaktinį paviršių, tikėtina neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo M. S. nusikalstami, smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. rugsėjo 30 d., 04.30 val., sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kurio padarymo metu buvo jaučiamas fizinis skausmas – šie pastarojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis M. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad M. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 12 d. nukentėjusiajai V. S. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

M. S. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, M. S. yra baustas administracine tvarka, taip pat teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, o taip pat nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimų. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, M. S. kriminalinė praeitis rodo tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – viešuosius darbus. Prokurorės pasiūlyta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikyta nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo atlikti viešųjų darbų bausmę dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai;

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

3. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą;

4. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.