Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėta 2010 m. spalio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir galutinė bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 15 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., būdamas viešoje vietoje – Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) įrengto AB (duomenys neskelbtini) banko bankomato, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį ranka D. B. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, sudavė vieną smūgį ranka V. S. į veidą, taip jai padarydamas apatinio žandikaulio lūžį, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, padarė nesunkų V. S. sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad jis alkoholio visiškai nevartoja, jo girtumas nebuvo užfiksuotas alkoholio matuokliu, be to, jo artimieji matė, kad jis iš namų išėjo visiškai blaivus, aplinkybę, kad jis įvykio metu nebuvo vartojęs svaigalų, gali patvirtinti ir kartu su juo buvęs jo pažįstamas.

Nuteistojo teigimu, 2011 m. spalio 15 d., matant S. J., dėl jam (M. G.) nežinomų aplinkybių, prie jo pribėgusi nukentėjusioji V. S. išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, apspjovė ir sudavė rankomis į veidą. Tokiais veiksmais V. S. jį pažemino, todėl gindamasis jis pastarajai atsakė tuo pačiu. Nukentėjusieji patys pripažino, kad buvo išgėrę, tačiau nenurodė, jog konfliktas kilo jų iniciatyva. Apeliantas pažymi, kad jis nukentėjusiajai sudavė gindamasis, pripažįsta, jog pasielgė chuliganiškai, tačiau teigia, kad konfliktas kilo ne dėl jo kaltės.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios atstovas, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip jau minėta, M. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).

Iš nukentėjusiosios V. S. parodymų matyti, kad 2011 m. spalio 15 d., apie 22.30 val., ji taksi automobiliu kartu su D. B., K. Š. ir dar vienu vyriškiu, vardu A., atvyko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), nes D. B. norėjo iš bankomato pasiimti pinigų. Tuo metu, kai D. B. jau pasiėmęs pinigus ėjo nuo bankomato link automobilio, prie jo priėjo du vaikinai, jie apsistumdė. Ji, pamačiusi, kad vienas iš vaikinų yra jos buvęs klasės draugas S. J., priėjo prie jo pasikalbėti. Tuo metu prie jos pribėgęs M. G. be jokios priežasties sudavė jai į veidą – į kairįjį žandikaulį. Nuo smūgio ji pargriuvo. Po jai suduoto smūgio M. G. ir S. J. nubėgo link bažnyčios (2 t. 33 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo akivaizdu, kad V. S. iš akių ir pagal bendrus veido bruožus atpažino M. G. kaip asmenį, 2011 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val. Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko bankomato sudavusį jai vieną smūgį kumščiu į veidą (1 t.17-19 b. l.). Abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo – šiuos jos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. spalio 15 d. apie 22 val. jis taksi automobiliu kartu su savo drauge K. Š., pastarosios drauge V. ir savo brolio bendradarbiu, vardu I., atvyko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo iš bankomato pasiimti pinigų. Kai jis jau pasiėmęs pinigus ėjo link automobilio, pamatė nuo geležinkelio pusės ateinančius du jaunuolius. Tuo metu iš taksi automobilio išlipo V. Vienas jaunuolis nieko jam nesakęs netikėtai sudavė smūgį į kairiąją veido pusę. Smūgį jam sudavė jaunuolis, buvęs kartu su jaunuoliu, kurį pažino V. Nuo smūgio jis trumpam apsvaigo, o atsipeikėjęs pamatė, kad V. blogai, jai taip pat buvo suduota į veidą. Jis bandė jaunuolius vytis, tačiau pastarieji pabėgo (1 t. 36-37 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme, 2 t. 35 b. l.).

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu jis buvo „pagiriotas“, o jo draugas M. – blaivus. Jiems einant pro prekybos centą (duomenys neskelbtini), taksi automobilyje sėdėję žmonės pradėjo juos pravardžiuoti, kažkas pasakė, kad jis yra bendraklasis. Tarp M. G. ir aukšto ūgio vyriškio įvyko konfliktas. Vyriškis norėjo suduoti M. G., M. G. jam taip pat sudavė. Tada įsikišo nukentėjusioji. Jai apspjovus M. G., pastarasis sudavė nukentėjusiajai smūgį. Tuomet iš automobilio pradėjo lipti kiti asmenys ir jis su M. G. pabėgo (2 t. 33-34 b. l.).

Liudytojas A. S. taip pat nurodė, kad konfliktas tarp D. B. ir vaikinų kilo D. B. grįžtant nuo prie (duomenys neskelbtini) buvusio bankomato į automobilį. Kas pradėjo muštynes, jis nematė, tik matė, kaip D. B. susmuko, o po to prie pėsčiųjų perėjos susmuko ir nukentėjusioji. Jis matė ir M. G., ir S. J.. Nurodė, kad jiems atvažiavus prie bankomato, ten kitų žmonių nebuvo, niekas nieko neįžeidinėjo, automobilio langai buvo uždaryti. Konfliktas prasidėjo kitiems žmonėms, išskyrus D. B., neišlipus iš automobilio. Įsiplieskus konfliktui, iš automobilio išlipo ir kiti asmenys. Po to visi susėdo į automobilį, o paskui vėl iš jo išlipo. D. B. taip pat buvo įlipęs į automobilį, o po to vėl iš jo išlipo (2 t. 34 b. l.).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja K. Š.. Ji taip pat paaiškino, kad D. grįžtant nuo bankomato į automobilį, vienas iš vyriškių pribėgo prie jo ir sudavė smūgį į veidą. D. sukniubo. Tada ji išgirdo pagalbos šaukiantis V., kuri tupėdama skambino policijai, sakė, kad jai skauda žandikaulį. Taip pat nurodė, kad vaikinas D. B. sudavė be jokios priežasties, jie, atvykę prie bankomato, nieko neįžeidinėjo. Pamatę, kad kils konfliktas, visi išlipo iš automobilio, tada vienas vyriškių, pribėgęs prie D., trenkė jam į veidą. V. vaikino negalėjo apspjauti, prie jo net nebuvo priėjusi (2 t. 34-35 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra prie AB (duomenys neskelbtini) banko bankomato, įrengto prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) g. (1 t. 7-9 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. apatinio žandikaulio lūžis, kraujosruvos abiejuose skruostuose padaryti buku kietu daiktu kelių valandų laikotarpiu iki 2011 m. spalio 16 d. 00.16 val. nukentėjusiajai kreipiantis į ligoninės priėmimo skyrių. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, jiems padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 16 b. l.).

Taigi, tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad M. G. viešoje vietoje, kelių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties sudavė nukentėjusiajam D. B. vieną smūgį ranka į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat sudavė vieną smūgį ranka V. S. į veidą, taip jai sulaužydamas žandikaulį ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo. Nors M. G. nurodė, kad nukentėjusieji, būdami neblaivūs, patys sukėlė konfliktą ir jis buvo priverstas gintis, šio jo teiginio kiti bylos duomenys nepatvirtina. Pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamos būtinosios ginties buvimo situacijos. Taip pat byloje nenustatytas provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Priešingai, nukentėjusieji nurodė, kad M. G. smūgius jiems sudavė be jokios priežasties, šią aplinkybę patvirtino ir įvykio vietoje buvę ir jį matę liudytojai A. S. bei K. Š.. Liudytojo S. J. parodymų, kad taksi automobilyje sėdėję žmonės jį ir M. G. įžeidinėjo, o V. S. pastarąjį dar ir apspjovė, vertintini kritiškai, kaip siekis padėti savo draugui M. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, kad M. G. viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje atlikdamas neteisėtus veiksmus, suduodamas smūgius nukentėjusiesiems, parodė aiškų visuomenės negerbimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tenkinti apelianto prašymą ir jo veiką kvalifikuoti pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, lengvinantį jo teisinę padėtį, nėra pagrindo.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės M. G. inkriminavimo

Skunde apeliantas nesutinka ir su jam inkriminuota jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. M. G. tvirtinimu, įvykio metu jis buvo visiškai blaivus, duomenų, patvirtinančių, kad jis konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra, blaivumas alkoholio kiekio matuokliu jam nebuvo tikrinamas.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Tai yra faktinė aplinkybė, kurią nustato teismas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo girtumą, teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusioji ir liudytoja nurodė, jog M. G. buvo girtas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. S. parodymų, ji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tai, jog M. G. buvo išgėręs, ji matė iš pastarojo akių, o liudytoja K. Š. parodė, kad įvykio metu jai „<...> atrodė, kad M. G. ir S. J. nebuvo blaivūs“. Aplinkybės, kad M. G. būtų buvęs neblaivus, nenurodė nei nukentėjusysis D. B., nei kiti liudytojai, byloje nėra ir alkoholio kiekio matuoklio duomenų, patvirtinančių nuteistojo M. G. apsvaigimą nuo alkoholio. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jai padaryti. Todėl skundžiamas nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas keisti M. G. paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 138 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, taigi, nėra aiškiai per griežtos. Bausmės subendrintos teisingai.

Dėl bausmės atlikimo vietos nustatymo

BK 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgoje nurodyta, kad teismas, skirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, rezoliucinėje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi nurodyti ir pataisos įstaigos rūšį. Iš skundžiamo nuosprendžio, o taip pat ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus prašymo Radviliškio rajono apylinkės teismui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. G. laisvės atėmimo bausmę, nenustatė, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks šią bausmę. Dėl to nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad M. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti pastarajam bausmę paskyrus atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nuosprendį:

panaikinti M. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

M. G. laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.