- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-70-138-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 79-1-00454-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis, Eugenijus Senovaitis
Teisėjas Audrius Grauželis Proceso Nr. 79-1-00454-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
2010 m. sausio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam R. K., nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajai A. Ž., nukentėjusiosios gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R.K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir jam paskirta bausmė 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Priteista iš R.K. 5200 Lt M.Ad. turtinei žalai atlyginti.
Priteista iš R. K. A. Ž., V. Ž., S.Ž. ir R.J. kiekvienam po 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kolegija išnagrinėjo nuteistojo skundą apeliacinio skundo ribose, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 10 d., apie 16.20 val., kelyje Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 6 km., Veiverių sen., Prienų r., būdamas neblaivus, vairuodamas M. A. priklausantį automobilį VW Golf, pažeidė KET 53,68,164,172 punktų reikalavimus (galiojo iki 2008-04-09), t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko priešpriešinio prasilenkimo metu įvažiavo į automobilio DAF FT 95 XF , judėjimo juostą ir po susidūrimo su šio automobilio puspriekabe, automobilis VW Golf, sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos sunkvežimiui važiavusiam automobiliui VW Passat, kurį vairavo S. Ž., ir su juo susidūrus, eismo įvykio metu žuvo S. Ž..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nuosprendį – sušvelninti jam paskirtą bausmę, pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 str., o civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus. Skunde nurodoma, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, dėl to nuosprendis turi būti keistinas. Teismas netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas. Teismas privalo atsižvelgti į visas įstatyme numatytas aplinkybes. Šiuo atveju teismas nenustatė R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis savanoriškai papasakojo visas jam žinomas aplinkybes šioje byloje, tačiau teismas neargumentavo, kodėl jam paskirta tokia griežta bausmė. Teismas, skirdamas R. K. realią laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, yra charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu ketina kurti šeimą. Jis vienintelis padeda materialiai savo tėvams. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jo artimi žmonės atsidurs beviltiškoje padėtyje. Nors jis yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau teismas nuosprendyje netaikė LR BK 75 str. nuostatų. Nuteistojo atžvilgiu šis straipsnis galėjo būti taikytas. R. K. paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas yra teistas, ir nors nusikalstama veika yra padaryta seniai, per tą laiką jis nėra įvykdęs jokios kitos nusikalstamos veikos. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tačiau teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti ir į nusikaltusios asmens asmenines savybes bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo. Sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 2 p. teismas be pagrindo nekonstatavo R.K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus prisipažinimo. Dėl to, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. K. turėjo būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei teismas paskyrė. Be to, nuteistasis neturėjo galimybės atlyginti žalos nukentėjusiems, kadangi negalėjo susirasti darbo dėl to, kad buvo paimta asmens tapatybės kortelė. Iš R.K. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai dideli. Nuteistojo nuomone, dalį žalos nukentėjusiems turi atlyginti draudimo kompanija. Iš nuteistojo nukentėjusiems neturtinei žalai atlyginti turėtų būti priteista po 10 000 Lt kiekvienam.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas neteisingai paskyrė R. K. bausmę, jog paskirtoji bausmė yra per griežta.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgė į įstatyme numatytas aplinkybes, bausmės skyrimą motyvavo. Teismas bausmę skyrė, nepažeidęs BK 54 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į nusikalstamų veikų aplinkybes, kitus duomenis. Už R. K. padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato vienintelę – laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, nenumatyta. Reali laisvės atėmimo bausmė R. K. paskirta teisingai. Vertindamas padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (3,3 promilės), nesudėtingoje kelio situacijoje nepasirinko saugaus greičio, buvo neatidus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir padarė eismo įvykį, dėl ko mirtinai sužalojo S. Ž.. Be to, teismas teisingai įvertino tą aplinkybę, kad R.K. buvo tris kartus baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, vieną kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 80,81). Taip pat teismas teisingai įvertino tai, kad R. K. niekur nedirba, darbo neieško, piktnaudžiauja alkoholiu, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino (b. l. 77). Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvu, jog tai, kad R. K. vairavo transporto priemonę, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, tai jis padarė pakartotinai po patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Skunde nurodoma, jog sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 2 p. teismas be pagrindo nekonstatavo R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus prisipažinimo. Kolegijos nuomone, teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė pagrįstai. Nors R. K. prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, tačiau nėra nustatyta jo nuoširdaus gailėjimosi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką ta linkme, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Iš to seka, kad minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl net nustačius kelias Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nenustatė R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi vien prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką nepakanka taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kolegijos nuomone, R. K. paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Nenustatyta, kad R. K. paskirtoji bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje nepritaikė LR BK 75 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, nepagrįstas skundo prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. BK 75 str. 1 d. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai asmuo yra nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. R. K. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, BK 75 str. straipsnio nuostatos netaikomos.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, atmestinas. R.K. nuomone, neturtiniai ieškiniai priteisti pernelyg dideli. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 bei 6.283 str. nurodytais kriterijais. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl R. K. nusikalstamos veikos kilo nepataisomos pasekmės – žuvo žmogus. Šio eismo įvykio metu žuvo S. Ž., palikdamas A. Ž., S. Ž. ir R. J. be tėvo, o V. Ž. be vyro. Iki eismo įvykio žuvęs S. Ž. gyveno su savo sutuoktine V. Ž. bei dviem vaikais A. Ž. ir S. Ž.. Dukra R. J. gyveno atskirai, tačiau visus juos siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai. Dėl šių priežasčių žuvusiojo sutuoktinė ir vaikai patyrė gilius dvasinius išgyvenimus dėl S. Ž. netekties. Kolegija laiko, kad visiems nukentėjusiesiems priteista vienodas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl S. Ž. žūties atitinka kaip bylos aplinkybes, taip ir teismų praktiką panašiose bylose. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiems A. Ž., V.Ž., S. Ž. ir R. J. kiekvienam po 30000 Lt teisingai. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009).
Darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-05 nuosprendžio atmesti.