- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- TS-89-992/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- M. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 58-187.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 23 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 58-187 (toliau – ir nutarimas) vienbalsiai (5 Komisijos nariai prieš) nutarė netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. dėl Komisijos priimto nutarimo pateikė skundą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Nuteistojo vertinimu, Komisija rėmėsi tuo, kad jis praeityje teistas 8 kartus. Bausmes už padarytus nusikaltimus nuteistasis yra atlikęs, todėl yra akivaizdžiai matomas bendrojo principo non bis in idem pažeidimas. Komisija nutarime išdėsčiusi faktus nepateikė jokių šių faktų analizės, jokių argumentų. Komisijos nutarimas yra priimtas daugiau vadovaujantis psichologiniais, o ne teisiniais motyvais. Nuteistasis akcentuoja, kad Komisijai nepadarė teigiamos įtakos ir tai, kad jis palaiko itin glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dėl kurių jam būtų daug lengviau adaptuotis laisvėje. Be to, Komisija nepaminėjo nieko apie nuteistojo dabartinį elgesį, bet akcentavo tai, kad praeityje jis baustas 29 kartus. Komisijos siūlomos rekomendacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, todėl laikytinos tuščiažodžiavimu. Komisija nepaneigė faktų, kad nuteistasis jau yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Komisijai būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, bei nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių daromą išvadą, kad nėra galimybių toliau nuteistajam keistis neizoliavus jo nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šie BVK nustatyti kriterijai yra privalomi. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vertinant akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu įvertinti, kaip rizika kito. 2014 m. birželio 28 d. Marijampolės pataisos namuose M. G. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OAS‘ys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2021 m. liepos 29 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta (išliekanti) vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taip pat išliko vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, taip pat ir 2022 m. birželio 22 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, vertinant nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Be kita ko, 2022 m. sausio 5 d. M. G. buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika yra aukšta.
Teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų buvimas yra tik pagrindas spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, sprendimas lygtinai paleisti nuteistąjį yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Nors asmens padarytos nusikalstamos veikos ir paskirta bausmė negali būti vienas iš pagrindinių vertinamųjų kriterijų sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti analizuojama nuteistojo asmenybė, jos pokyčiai, vertinamas nuteistojo taisymosi progresas bei pažanga, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.
M. G. praeityje teistas 8 kartus Lietuvoje ir 2 kartus užsienyje (D. B.). Terminuotą laisvės atėmimą nuteistasis atlieka 5 kartą, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas nepilnametis, pirmą kartą nuteistas sulaukęs pilnametystės, pirmą kartą terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko būdamas 19 metų. Nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu M. G. skatintas du kartus, t. y. 2015 m. ir 2016 m. už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, įgijus specialybę, tačiau 29 kartus baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus taisyklių pažeidimus. Kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam yra būdingas nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei kriminalinės nuostatos. M. G. nuostata į priežiūrą neigiama, kadangi ir anksčiau nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo instituto sąlygas. Tokiu būdu turimi duomenys neigiamai charakterizuoja M. G. norą keisti savo gyvenimo būdą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų ir nebedaryti ateityje nusikalstamų veikų.
Analizuojant šeimyninius ryšius, nustatyta, kad M. G. yra vedęs antrą kartą. Vaikų neturi, tačiau teigia, kad norėtų jų turėti, tačiau tik išėjus į laisvę, nes pats nori auginti ir rūpintis. Socialinius ryšius palaiko su motina, tėvu, žmona, dukterėčia. Su jais bendrauja telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Smurto atvejus šeimoje nuteistasis neigia. M. G. gali papasakoti apie savo artimuosius, domisi jų gyvenimu, stengiasi jame dalyvauti. Teismas teigiamai vertina glaudžius santykius su artimaisiais, tačiau pažymi, kad šeimyniniai ryšiai egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl net ir itin glaudūs santykiai su artimaisiais negali turėti prioritetinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos.
Nesutiktina su skunde dėstoma pozicija, kad Komisija nepagrįstai ir neišsamiai vertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, priešingai, Komisija, priimdama nutarimą nurodė, kad M. G. bausmės atlikimo metu stengėsi ir įgijo ne vieną paklausią specialybę. Bausmės atlikimo laikotarpiu nedirba, turi 45 proc. nedarbingumą, kadangi serga artritu. 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu M. G. buvo leista, laikantis teisės aktų reikalavimų, užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Be to, nuteistojo asmens byloje esanti UAB „C. E.“ direktoriaus pažyma patvirtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju M. G. būtų priimtas į darbą įmonėje. Nutarime Komisija taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvavo tam tikrose socialinės reabilitacijos priemonėse. Visi minėti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad pataisos įstaigoje asmuo stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Abejonių tinkamu M. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos duomenimis, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 18 061,43 eurų, kurių nemoka. M. G. teigimu, antstoliams moka artimieji, kurie jau beveik yra atsiskaitę už jo turimus finansinius įsipareigojimus. Pagrįstas abejones teismui kelia ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu M. G. ne kartą baustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Nuteistajam yra būdinga minimali motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, teismas neturi duomenų apie nuteistojo aktyvų dalyvavimą tikslinėse priemonėse, nukreiptose į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją. Teismas teigiamai įvertina, kad nuteistojo finansinė padėtis artimųjų pagalba gerėja, pripažįsta, kad M. G. turimos plataus spektro įgytos profesinės specialybės padėtų jam pasirūpinti finansine gerove, tačiau motyvacijos stoka spręsti problemas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir padarytų drausminių nuobaudų skaičius, kelia pagrįstas abejonės dėl asmens gebėjimo tinkamos resocializacijos.
Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, atsižvelgdamas į M. G. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo atstovės skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 58-187.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.