- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e2-129-1004/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00888-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
- 2.6.2.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Strautininkienei, Irmai Oržekauskienei ir Žydrei Kabelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. A., M. A., D. B., D. A., M. A. ir G. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. A. ieškiniu, kurį patikslino prašė 1. Pripažinti galiojančiu 2011 m. birželio mėnesio sandorį, kuriuo I. A. pardavė, o ji – J. A., pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), bei pripažinti J. A. nuosavybės teisę į šį butą; 2. Priteisti iš J. A. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, 666,12 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad su I. A. 2011 m. birželio mėnesį sudarė rašytinę sutartį, pagal kurią I. A. už 7000,00 Lt pardavė, o ji pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad už butą mokės dalimis – po 800,00 Lt per mėnesį, o sumokėjus pilną sumą, sandoris bus įformintas notariškai. Manė, kad notarai tvirtina tik tokius sandorius, kuriuos sudariusios šalys yra tarpusavyje pilnai atsiskaičiusios. Dėl teisinių žinių trūkumo nepagalvojo, kad notaras pirkimo-pardavimo sandorį gali patvirtinti ir su atidėto atsiskaitymo sąlyga. Teigė, kad už butą pardavėjai dalimis sumokėjo 4700,00 Lt, apie kiekvieną mokėjimą darant prierašą sutarties tekste. I. A. mirė (duomenys neskelbtini), taip ir negavusi pilno atsiskaitymo pagal 2011 m. birželio mėnesio sutartį. Ieškovė liko jai skolinga 2300,00 Lt, kas atitinka 666,12 Eur. Nors pardavėja turi penkis vaikus, nei vienas iš jų motinos palikimo nepriėmė, o ieškovei teko kreiptis į teismą, prašant pripažinti galiojančiu ieškovės ir I. A. 2011 m. sandorį, kuriuo ieškovė įsigijo ginčo butą. Kadangi pardavėja I. A. mirė, o jos įpėdiniai palikimo nepriėmė, laikė, kad palikimas pereina valstybei, nors ir nėra išduotas palikimo teisės perėjimo valstybei liudijimas. Dėl to pasirinko tinkamą atsakovę – Lietuvos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės nurodytais argumentais. Ieškovas paaiškino, kad ginti I. A. vaikų interesų nėra prasmės. Tretieji asmenys per teismo nustatyta terminą nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą (motinos palikimą), teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo. Ieškovė nėra praleidusi termino savo interesams ginti.
Atsiliepimas
4. Teismas nutarė vertinti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, anksčiau atsiliepime ir teismo posėdyje atstovės teiktus paaiškinimus, kuriais prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Teigė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl nėra tinkama atsakovė byloje. Taip pat teigė, kad ieškovės nurodyta buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo nustatytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties formai keliamų reikalavimų, ji buvo pasirašyta, kai palikėjos vaikai M. A. ir M. A. buvo nepilnamečiai. Mano, kad ieškovė yra praleidusi bendrą ieškinio senaties terminą savo teisėms ginti, todėl ieškinio reikalavimai neturėtų būti patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nutarė vertinti trečiojo asmens D. B. anksčiau teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kuriais ji prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad apie ieškovės ir motinos I. A. 2011 metais sudarytą susitarimą dėl buto pirkimo-pardavimo jai nieko nebuvo žinoma. Ji su mama ir patėviu iš ginčo buto persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur mama išsinuomojo butą. Mama (duomenys neskelbtini) susirado darbą. Ji (D. B.) nežinojo, kad kažkas gyvena tame paliktame bute. Prieš tai gyveno ginčo bute kartu su mama, S. A., M. A., D. A. ir M. A.. Iš ginčo buto išsikraustė turbūt apie 2008 m. Brolis M. turėjo skolų, todėl gavusi iš antstolio laišką, sužinojo, kad yra areštuojamas ginčo butas. Tik tada sužinojo, kad tas ginčo butas dar yra. Iki to laiko net nežinojo, kad ten yra mamos nuosavybė. Nežinojo, kad mama kažkada buvo nusipirkusi butą. 2012 metais iš (duomenys neskelbtini) mama išvažiavo gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini). Ieškovė su motina bendravo mažai, buvo jos klasiokės mama, susitikdavo mokykloje susirinkimuose, draugės nebuvo, šeimomis nebendravo. Kad ieškovė ateitų pas mamą į namus, nematydavo. Kokį dar turtą turėjo 2018 metais mirusi mama, nežinojo. Mama mirė (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sūnumi M. A.. Motinos laidotuvėmis rūpinosi visi vaikai. Pati tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties likusiais jos daiktais, drabužiais rūpinosi brolis D. A. ir sesuo M. A., kurie taip pat gyveno (duomenys neskelbtini). Laidotuvių pašalpomis rūpinosi (duomenys neskelbtini) gyvenantis dėdė. Pareiškimo teismui dėl termino atnaujinimo palikimui priimti nėra pateikusi.
6. Teismas nutarė vertinti trečiojo asmens M. A. anksčiau teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kuriais jis ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sandorio sudarymo metu buvo nepilnametis, jam buvo 11 metų. Apie motinos I. A. butą ir jo pardavimo sandorį nieko nežinojo. Apie ginčo butą sužinojo maždaug prieš pusmetį. 2018 metais, kai mirė mama, pats dar buvo nepilnametis, jam buvo 17 metų. Kai išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), jam buvo 12 metų. Užsienyje gyveno kartu su motina iki pat jos mirties 2018 metais. Gyveno kartu viename name. Motinos laidotuvėmis rūpinosi visi jos vaikai ir mamos brolis. 2023 metų pradžioje sužinojo, kad dėl jo turimų skolų butas yra areštuotas antstolių. Pas antstolius dėl buto arešto nesikreipė. Anksčiau dėl buto į teismą nesikreipė, nes nežinojo apie šio turto egzistavimą. Mano, kad raštelyje mamos parašas gali būti netikras, nes ji tuo metu jau gyveno užsienyje. Kiek atsimena, prie buto buvo rūsys ir ūkinės patalpos, malkinės, kurios buvo maždaug už 200 metrų nuo namo. Po mamos mirties liko jos daiktai, kuriais rūpinosi brolis D. A. ir sesuo M. A., jie tvarkė dokumentus dėl mamos palaikų pervežimo į Lietuvą.
7. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė, atsakovės atstovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie teismo posėdžių datą ir vietą bylos šalims, atsakovės atstovei buvo pranešta tinkamai, todėl nesant prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla išnagrinėta teismo posėdyje ieškovei, atsakovės atstovei, tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246, 247 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Bylos duomenimis ir vertinant anksčiau trečiųjų asmenų duotus parodymus nustatyta, kad 2011 m. birželio mėnesį ginčo šalys sudarė rašytinę sutartį (raštelį), pagal kurią I. A. už 7000,00 Lt pardavė, o J. A. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po I. A. mirties J. A. liko jai skolinga 2300,00 litų, kas atitinka 666,12 Eur. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota I. A. vardu. Valstybės įmonės Registrų centre nėra įregistruotų palikėjos (I. A.) testamentų, palikimo priėmimo faktų, I. A. palikimas nėra priimtas. Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad I. A. mirė ištuokoje, jos vaikai, šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti: S. A., M. A., D. B., D. A., M. A., paveldėjimo teisės liudijimas jiems nėra išduotas.
9. Iki 2025 m. sausio 16 d. tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo. 2025 m. vasario 20 d. gautas valstybės įmonės Turto bankas prašymas ir pateikta informacija dėl ginčo turto, taip pat informuojant, kad nėra pradėta ginčo turto perėjimo valstybės nuosavybės procedūra.
Dėl ieškinio senaties
10. 2024 m. liepos 5 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl ieškinio senaties apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisakė.
11. Nors atsakovė mano, kad ieškovė yra praleidusi bendrą ieškinio senaties terminą savo teisėms ginti, tačiau teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog ji šioje byloje nėra praleidusi termino savo interesams ginti.
12. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.
13. Atsižvelgiama į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, jog dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo 2011 m. birželio mėnesį su pardavėja I. A. sudarė rašytinę sutartį, tačiau pardavėja I. A. mirė, o jos įpėdiniai palikimo nepriėmė ir ieškovė laikė, kad palikimas pereina valstybei. Teismo vertinimu ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, todėl spręstina, kad pažeidimas susijęs su ieškovės pažeista teise, nepaisant to, kad ieškovei šios aplinkybės tapo žinomos nuo 2011 m. birželio mėnesio ir tęsėsi iki dabar.
14. Nors ieškovė kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo teoriškai turėjo teisę nuo 2011 m. birželio mėnesio, tačiau faktiškai ieškinio reikalavimo nebūtų pagrindusi, kadangi nebūtų įrodžiusi pažeistos teisės pagrįstumo. Todėl vertindamas visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju teisių pažeidimas pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tokių veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Minėta, kad pažeidimas tęsiasi nuo 2011 m. birželio mėnesio iki šiol, todėl šiuo atveju ieškinio senaties (įskaitant ir bendrosios, numatytos CK 1.125 straipsnio 1 dalyje) terminas nėra taikomas.
Dėl atsakovės tinkamumo procese
15. Atsakovė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti, tačiau teismo vertinimu, dalyje dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo butą, yra tinkama atsakovė.
16. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).
18. Iki 2025 m. sausio 16 d. tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo. Valstybės paveldėjimo galimybė numatyta būtent tam, kad būtų išvengta tokių situacijų kaip šioje byloje, t. y. siekiant išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso, kadangi, šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, nenustačius kas yra I. A., mirusios dar (duomenys neskelbtini) m., ginčo turto paveldėtojas / -ai, ieškovei liktų laukti neapibrėžtą laiką siekiant apginti savo teises. Konstatuotina, jog šiuo atveju egzistuoja ir pagrindas vienu iš CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų valstybei paveldėti palikėjos palikimą, dėl ko ieškovė pasirinko tinkamai atsakove nurodydama Lietuvos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas. Pažymėtina, jog nustačius terminą šalinti ieškinio trūkumus, ieškovė nekeitė atsakovės procese (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas sutinka su ieškove dėl tinkamo atsakovės parinkimo ieškovei reiškiant reikalavimą dalyje dėl pripažinimo jai nuosavybės teisės į ginčo butą ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dalyje dėl atsakovės parinkimo (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys).
19. Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ji nėra tinkama atsakovė dalyje dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo priteisti iš jos atsakovei 666,12 Eur. Pažymėtina, jog nustačius terminą šalinti ieškinio trūkumus, ieškovė nekeitė atsakovės procese (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tretieji asmenys nustatytu terminu ir nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo, nepareiškė savarankiško reikalavimo (-ų) ieškovei minimoje jos ieškinio reikalavimo dalyje. Tačiau teismo vertinimu tretieji asmenys turi pirmumo teisę pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnis) prieš valstybės įmonę Turto bankas, kad reikalauti, jog likusi 666,12 Eur suma atitektų jiems, kaip pardavėjos įpėdiniams. Dėl to šioje dalyje dėl netinkamo atsakovo ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu
20. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodyta buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo nustatytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties formai keliamų reikalavimų, sutartis buvo pasirašyta, kai palikėjos vaikai M. A. ir M. A. buvo nepilnamečiai. O trečiasis asmuo M. A. nurodė, kad raštelyje (šalių sutartyje dėl ginčo buto) mamos parašas gali būti netikras.
21. Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Sutiktina su atsakove, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notarine tvarka, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
22. Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu.
23. Kaip nustatyta iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo butas yra registruotas I. A. nuosavybe. I. A. mirė ištuokoje, jos vaikai, šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti: S. A., M. A., D. B., D. A., M. A.. I. A. 2011 m. birželio mėnesį sudarydama rašytinę sutartį (raštelį) už 7000,00 Lt pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), o J. A. jį nupirko. Tačiau minimas sandoris nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įformintas notarine tvarka. Pateikta 2011 m. birželio mėnesio sutartis, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl sandorio ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovo teikti paaiškinimai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė už perkamą butą didžiąją dalį yra sumokėjusi, o po I. A. mirties liko jai skolinga 2300,00 litų, kas atitinka 666,12 Eur. Ieškovė iš esmės nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gyvena ginčo bute, juo naudojasi, jį prižiūri ir juo rūpinasi, buto adresu yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta. Nėra patikimų įrodymų, kad I. A. parašas ant sutarties (raštelio) būtų suklastotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, t. y. I. A. įsipareigojo perduoti ginčo butą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo jį priimti ir sumokėti už butą sutartą kainą, mokant ją dalimis. Be to, vertinant nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, kadangi pardavėja butą perdavė pirkėjai, kuri butą priėmė, už jį mokėjo sutartą kainą, sumokėdama jos didžiąją dalį, iš esmės nuo sutarties sudarymo bute gyvena, juo naudojasi, rūpinasi kaip savu.
24. Kaip nustatyta iš vertinamų trečiųjų asmenų D. B. ir M. A. anksčiau teismui teiktų paaiškinimų, jie apie motinos I. A. butą ir jo pardavimo sandorį nieko nežinojo. Ieškovė dėl teisinių žinių trūkumo nepagalvojo, kad notaras pirkimo-pardavimo sandorį gali patvirtinti ir su atidėto atsiskaitymo sąlyga. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti, jog ir buto pardavėja I. A. buto pirkimo-pardavimo sutarties neįformino notarine tvarka dėl teisinių žinių stygiaus, nes daliniai mokėjimai už parduotą butą buvo mokami.
25. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, kad 2012 metais iš (duomenys neskelbtini) I. A. išvažiavo gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad tuo metu jos nepilnamečiams vaikams nebūtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ir dėl šalių sudarytos sutarties tuo pažeisti jų interesai. Dėl to teismui nėra pagrindo išskirtinai vertinti šias aplinkybes ginant sandorio sudarymo metu buvusių nepilnamečių vaikų interesus, nes bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys per teismo nustatyta terminą nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą (motinos palikimą), teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo.
26. Taip pat nėra duomenų apie teisiškai registruotus ginčo buto priklausinius (išskyrus rūsį), todėl teismas dėl jų nepasisako ir ginčą sprendžia tik ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo galiojančiu apimtyje.
27. Įvertinus trečiųjų asmenų nurodytas faktines aplinkybes, jų asmenų prašymai atmesti patikslinto ieškovės ieškinio reikalavimus yra nemotyvuoti, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl atmesti kaip nepagrįsti.
28. Kiti ginčo šalių argumentai yra nutolę nuo ginčo esmės, todėl teismo nevertinti, o areštas butui, jau yra panaikintas.
29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad yra visos sąlygos pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, tuo patikslintą ieškinį dalyje tenkinant visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
30. Esant tokioms aplinkybėms, kaip jau minėta, patikslintas ieškinys dalyje dėl 666,12 Eur sumos priteisimo iš atsakovės atmestinas dėl netinkamo atsakovo procese (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalis).
32. Į bylą pateikta 2024 m. sausio 30 d. pažyma dėl antrinės teisės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 589,39 Eur išlaidų. Į bylą taip pat pateikta 2025 m. vasario 18 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 2277,89 Eur išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 5 d. ir 2024 m. liepos 30 d. sprendimais ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
33. Nors patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, taip pat atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (217,41 Eur teismo išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), bylinėjimosi išlaidos byloje yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir jos nepaskirtytinos ir iš šalių proporcingai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti galiojančiu 2011 m. birželio mėnesio sandorį, kuriuo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ji – J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. A. nuosavybe), bei pripažinti J. A. nuosavybės teisę į šį butą (su rūsiu).
Likusioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.
Nepriteisti proporcingai iš šalių žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.