Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Strautininkienei, Irmai Oržekauskienei ir Žydrei Kabelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. A., M. A., D. B., D. A., M. A. ir G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės nurodytais argumentais. Ieškovas paaiškino, kad ginti I. A. vaikų interesų nėra prasmės. Tretieji asmenys per teismo nustatyta terminą nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą (motinos palikimą), teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo. Ieškovė nėra praleidusi termino savo interesams ginti.

7. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė, atsakovės atstovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie teismo posėdžių datą ir vietą bylos šalims, atsakovės atstovei buvo pranešta tinkamai, todėl nesant prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla išnagrinėta teismo posėdyje ieškovei, atsakovės atstovei, tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246, 247 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis ir vertinant anksčiau trečiųjų asmenų duotus parodymus nustatyta, kad 2011 m. birželio mėnesį ginčo šalys sudarė rašytinę sutartį (raštelį), pagal kurią I. A. už 7000,00 Lt pardavė, o J. A. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). I. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po I. A. mirties J. A. liko jai skolinga 2300,00 litų, kas atitinka 666,12 Eur. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota I. A. vardu. Valstybės įmonės Registrų centre nėra įregistruotų palikėjos (I. A.) testamentų, palikimo priėmimo faktų, I. A. palikimas nėra priimtas. Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad I. A. mirė ištuokoje, jos vaikai, šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti: S. A., M. A., D. B., D. A., M. A., paveldėjimo teisės liudijimas jiems nėra išduotas.

9. Iki 2025 m. sausio 16 d. tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo. 2025 m. vasario 20 d. gautas valstybės įmonės Turto bankas prašymas ir pateikta informacija dėl ginčo turto, taip pat informuojant, kad nėra pradėta ginčo turto perėjimo valstybės nuosavybės procedūra.

Dėl ieškinio senaties

12. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.

13. Atsižvelgiama į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, jog dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo 2011 m. birželio mėnesį su pardavėja I. A. sudarė rašytinę sutartį, tačiau pardavėja I. A. mirė, o jos įpėdiniai palikimo nepriėmė ir ieškovė laikė, kad palikimas pereina valstybei. Teismo vertinimu ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, todėl spręstina, kad pažeidimas susijęs su ieškovės pažeista teise, nepaisant to, kad ieškovei šios aplinkybės tapo žinomos nuo 2011 m. birželio mėnesio ir tęsėsi iki dabar.

14. Nors ieškovė kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo teoriškai turėjo teisę nuo 2011 m. birželio mėnesio, tačiau faktiškai ieškinio reikalavimo nebūtų pagrindusi, kadangi nebūtų įrodžiusi pažeistos teisės pagrįstumo. Todėl vertindamas visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju teisių pažeidimas pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tokių veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Minėta, kad pažeidimas tęsiasi nuo 2011 m. birželio mėnesio iki šiol, todėl šiuo atveju ieškinio senaties (įskaitant ir bendrosios, numatytos CK 1.125 straipsnio 1 dalyje) terminas nėra taikomas.

Dėl atsakovės tinkamumo procese

15. Atsakovė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti, tačiau teismo vertinimu, dalyje dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo butą, yra tinkama atsakovė.

16. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

18. Iki 2025 m. sausio 16 d. tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo. Valstybės paveldėjimo galimybė numatyta būtent tam, kad būtų išvengta tokių situacijų kaip šioje byloje, t. y. siekiant išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso, kadangi, šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, nenustačius kas yra I. A., mirusios dar (duomenys neskelbtini) m., ginčo turto paveldėtojas / -ai, ieškovei liktų laukti neapibrėžtą laiką siekiant apginti savo teises. Konstatuotina, jog šiuo atveju egzistuoja ir pagrindas vienu iš CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų valstybei paveldėti palikėjos palikimą, dėl ko ieškovė pasirinko tinkamai atsakove nurodydama Lietuvos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas. Pažymėtina, jog nustačius terminą šalinti ieškinio trūkumus, ieškovė nekeitė atsakovės procese (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas sutinka su ieškove dėl tinkamo atsakovės parinkimo ieškovei reiškiant reikalavimą dalyje dėl pripažinimo jai nuosavybės teisės į ginčo butą ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dalyje dėl atsakovės parinkimo (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys).

19. Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ji nėra tinkama atsakovė dalyje dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo priteisti iš jos atsakovei 666,12 Eur. Pažymėtina, jog nustačius terminą šalinti ieškinio trūkumus, ieškovė nekeitė atsakovės procese (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tretieji asmenys nustatytu terminu ir nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo, nepareiškė savarankiško reikalavimo (-ų) ieškovei minimoje jos ieškinio reikalavimo dalyje. Tačiau teismo vertinimu tretieji asmenys turi pirmumo teisę pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnis) prieš valstybės įmonę Turto bankas, kad reikalauti, jog likusi 666,12 Eur suma atitektų jiems, kaip pardavėjos įpėdiniams. Dėl to šioje dalyje dėl netinkamo atsakovo ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu

20. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodyta buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo nustatytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties formai keliamų reikalavimų, sutartis buvo pasirašyta, kai palikėjos vaikai M. A. ir M. A. buvo nepilnamečiai. O trečiasis asmuo M. A. nurodė, kad raštelyje (šalių sutartyje dėl ginčo buto) mamos parašas gali būti netikras.

21. Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Sutiktina su atsakove, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notarine tvarka, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

22. Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu.

23. Kaip nustatyta iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo butas yra registruotas I. A. nuosavybe. I. A. mirė ištuokoje, jos vaikai, šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti: S. A., M. A., D. B., D. A., M. A.. I. A. 2011 m. birželio mėnesį sudarydama rašytinę sutartį (raštelį) už 7000,00 Lt pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), o J. A. jį nupirko. Tačiau minimas sandoris nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įformintas notarine tvarka. Pateikta 2011 m. birželio mėnesio sutartis, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl sandorio ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovo teikti paaiškinimai paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė už perkamą butą didžiąją dalį yra sumokėjusi, o po I. A. mirties liko jai skolinga 2300,00 litų, kas atitinka 666,12 Eur. Ieškovė iš esmės nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gyvena ginčo bute, juo naudojasi, jį prižiūri ir juo rūpinasi, buto adresu yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta. Nėra patikimų įrodymų, kad I. A. parašas ant sutarties (raštelio) būtų suklastotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, t. y. I. A. įsipareigojo perduoti ginčo butą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo jį priimti ir sumokėti už butą sutartą kainą, mokant ją dalimis. Be to, vertinant nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, kadangi pardavėja butą perdavė pirkėjai, kuri butą priėmė, už jį mokėjo sutartą kainą, sumokėdama jos didžiąją dalį, iš esmės nuo sutarties sudarymo bute gyvena, juo naudojasi, rūpinasi kaip savu.

24. Kaip nustatyta iš vertinamų trečiųjų asmenų D. B. ir M. A. anksčiau teismui teiktų paaiškinimų, jie apie motinos I. A. butą ir jo pardavimo sandorį nieko nežinojo. Ieškovė dėl teisinių žinių trūkumo nepagalvojo, kad notaras pirkimo-pardavimo sandorį gali patvirtinti ir su atidėto atsiskaitymo sąlyga. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti, jog ir buto pardavėja I. A. buto pirkimo-pardavimo sutarties neįformino notarine tvarka dėl teisinių žinių stygiaus, nes daliniai mokėjimai už parduotą butą buvo mokami.

25. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, kad 2012 metais iš (duomenys neskelbtini) I. A. išvažiavo gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad tuo metu jos nepilnamečiams vaikams nebūtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ir dėl šalių sudarytos sutarties tuo pažeisti jų interesai. Dėl to teismui nėra pagrindo išskirtinai vertinti šias aplinkybes ginant sandorio sudarymo metu buvusių nepilnamečių vaikų interesus, nes bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys per teismo nustatyta terminą nepateikė įrodymų apie jų siekį paveldėti ginčo turtą (motinos palikimą), teikiant pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo arba termino atnaujinimo.

26. Taip pat nėra duomenų apie teisiškai registruotus ginčo buto priklausinius (išskyrus rūsį), todėl teismas dėl jų nepasisako ir ginčą sprendžia tik ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo galiojančiu apimtyje.

27. Įvertinus trečiųjų asmenų nurodytas faktines aplinkybes, jų asmenų prašymai atmesti patikslinto ieškovės ieškinio reikalavimus yra nemotyvuoti, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

28. Kiti ginčo šalių argumentai yra nutolę nuo ginčo esmės, todėl teismo nevertinti, o areštas butui, jau yra panaikintas.

29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad yra visos sąlygos pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, tuo patikslintą ieškinį dalyje tenkinant visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Esant tokioms aplinkybėms, kaip jau minėta, patikslintas ieškinys dalyje dėl 666,12 Eur sumos priteisimo iš atsakovės atmestinas dėl netinkamo atsakovo procese (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalis).

32. Į bylą pateikta 2024 m. sausio 30 d. pažyma dėl antrinės teisės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 589,39 Eur išlaidų. Į bylą taip pat pateikta 2025 m. vasario 18 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 2277,89 Eur išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 5 d. ir 2024 m. liepos 30 d. sprendimais ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

33. Nors patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, taip pat atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (217,41 Eur teismo išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), bylinėjimosi išlaidos byloje yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir jos nepaskirtytinos ir iš šalių proporcingai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti galiojančiu 2011 m. birželio mėnesio sandorį, kuriuo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ji – J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą I. A. nuosavybe), bei pripažinti J. A. nuosavybės teisę į šį butą (su rūsiu).

Likusioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Nepriteisti proporcingai iš šalių žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.