- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- I-485-243/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00194-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- V. P.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Natalijai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei V. P. dėl 216 Lt išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Lietuvos valstybės, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašo priteisti iš atsakovės V. P. 216 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 180 Lt išlaidų advokato pagalbai už prašymo surašymą ir visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodo, kad atsakovės sutikimu, 2010-04-20 sprendimu Nr. (131.)-TPA-597-10 jai suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimui, atsakovė apie pareigą apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, buvo informuota žodžiu, nes nurodytu adresu siųsto registruota siunta pranešimo atsakovė neatsiėmė, tačiau nurodyto dydžio įmokos į valstybės biudžetą nesumokėjo. Prašo priteisti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nes prašoma priteisti įmoka susidarė ne už suteiktas viešojo administravimo paslaugas, ne už teisės į valstybės finansuojamas teisines paslaugas suteikimą atsakovei, o už privačia teisine praktika besiverčiančio advokato faktiškai suteiktas teisines paslaugas atsakovei, už kurias Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra sumokėjusi. Atsakovės atstovės teigimu, dėl šios priežasties įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą neturėtų būti laikoma privalomuoju mokėjimu valstybės renkamų mokesčių ar kitų rinkliavų prasme. Nurodo, kad dėl prašymo surašymo patyrė 180 Lt išlaidas, kurias sumokėjo advokatei už šios paslaugos suteikimą (b.l. 4-6).
Atsiliepimas
Atsakovei V. P. procesinių dokumentų pareiškėjos nurodytu adresu įteikti nepavyko (b.l. 33-36). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 37-38).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamos bylos dalykas yra vertinimas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo dėl išlaidų atlyginimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 5 proc. palūkanų bei turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės V. P. prašymu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2010-04-20 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-597-10 jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Antrinė teisinė pagalba suteikta ir teikiama civilinėje byloje. Antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti advokatą V. P. (b.l. 10-25).
Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ( toliau VGTPĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių ( redakcija galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2011-05-11, toliau Taisyklės ) nuostatos.
Pareiškėja prašymą teismui teikia įgyvendindama VGTPĮ 24 straipsnio 6 dalies nuostatą, nustatančią, kad, jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos, valstybei atstovauja tarnyba. VGTPĮ 19 straipsnio 1 dalis inter alia (taip pat) nustato, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovė nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis. VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėja tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė jai sąskaitą, į kurią šią sumą reikia mokėti bei mokėjimo terminą. VGTPĮ 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas, minėtoje VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sumokėjo ginčo išlaidas į pareiškėjos nurodytą sąskaitą.
Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose (toliau vadinama – koordinatoriai), mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės. Taisyklių 5 punkte reglamentuota, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas pagal šiose Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimą atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti šiose Taisyklėse, ir už išvados teikimą. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. todėl viena advokato profesinio darbo valanda lygi 40 Lt sumai (1 val. x 0,05 MMA x 800 Lt = 40 Lt). Ginčo atveju iš pareiškėjos atstovės pateiktų ginčo išlaidas pagrindžiančių duomenų (b.l. 26) matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokatės V. P. nurodytą sugaištą darbo laiką ir atliktus procesinius veiksmus, sudauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytą bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už šiuos procesinius veiksmus: 23.3.6. papunktis - kitos ginčo teisena nagrinėjamos bylos – 0,75 MMA (15 valandų): 23.3.6.1. - dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 0,3 MMA (6 valandos); 23.3.6.2. - atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 0,2 MMA (4 valandos); 23.3.6.3. - apeliacinio skundo parengimas – 0,25 MMA (5 valandos). Nagrinėjamu atveju aktualios išlaidos, susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimu, atstovavimu pirmosios instancijos teisme, ginčą baigiant taikiai. Būtent tokias išlaidas pareiškėjos atstovė nurodo pateiktoje pažymoje ( (Taisyklių 23.3.6.1., 23.3.6.2. , 24 punktai). Pažymoje nurodyta, jog 50 procentų išlaidos sudaro 120 Lt už procesinių dokumentų parengimą, 80 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 16 Lt, bylą pabaigus taikiai nagrinėti. Atsakovės pareiga sumokėti ginčo išlaidas kyla iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Pareiškėja prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Antrinės teisinės pagalbos teikimo atveju reglamentuojantys teisės aktai nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo. Pareiškėjos atstovės argumentai, kuriais ji grindžia prašymą pripažįstami nepagrįstais. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti 5 proc. metines palūkanas, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pareiškėjos taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas - 180 Lt už advokato pagalbą surašant teismui prašymą šioje byloje. Iš byloje esančios 2012-05-17 sąskaitos už teisines paslaugas AR Nr. 090 (12) , sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, teisinių paslaugų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad Tarnyba sumokėjo 180 Lt advokatei A. R. už prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės priteisimo parengimą (b.l. 7-9) .
VGTPĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka 50 procentų kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Poreikį pasitelkti bylai advokatus įvertina kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjektas. Teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai gali būti nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalis numato, kad „Atstovaujant valstybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui.“ Atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai kompleksiškai įvertintina ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, atsižvelgiamaį byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Nagrinėjamu atveju iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vidaus administravimo struktūros matyti, kad Tarnyboje yra Teisės skyrius, jame yra keli teisininkų etatai. Pareiškėjos atstovė prašyme nenurodo, kokios priežastys sąlygojo tai, kad Tarnyba kreipėsi į advokatę A. R. dėl prašymo parengimo, kai pačioje Tarnyboje dirba teiininkai, galintys tai atlikti. Teismo vertinimu, laikytina, kad Tarnyba neturėjo objektyvaus pagrindo pasitelkti prašymo parengimui advokatės ir dėl to, kad ginčo dalykas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas valstybei) iš esmės nesudėtingas ir (ar) teisine prasme nenaujas, ir (ar) nereikalaujantis ypatingų teisinių žinių, o ginčo situacijos reglamentavimas gana siauras ir nesudėtingas. Įvertinus ginčo pobūdį, advokatės atliktą byloje veiksmą, atsižvelgiant į tai, kad teisinis ginčo išlaidų reglamentavimas aiškus, teisminė praktika tokiais klausimais gausi, bylos baigtis viešojo intereso nepažeis, laikytina, kad priteisti bylinėjimosi išlaidas prašoma nepagrįstai, todėl šis prašymas netenkintinas (ABTĮ 44 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie kitas pareiškėjos atstovės patirtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 216 Lt (du šimtus šešiolika litų) įmokų atlyginimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, įmokos pavadinimas „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“,
atmesti prašymą dėl 5 procentų palūkanų ir 180 turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.