Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2025 m. rugsėjo 24 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 428 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 50 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. liepos 8 d., 12.10 val., važiuodamas dviračiu nuokalne, pagrindiniu keliu, bandydamas išvengti susidūrimo, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, nedavė kelio pagrindiniu keliu, priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, automobiliui Toyota, ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadintas automobilis, dviratis, nukentėjo dviračio vairuotojas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir - KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 59, 60 punktų reikalavimus.

2025 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Nutarimą priėmusią Instituciją gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Skunde nurodė, jog nesutinka su priimtu Nutarimu, kadangi jis priimtas vertinant iš esmės tik automobilio vairuotojo nurodytas aplinkybes, kurias Pareiškėjo nuomone, siekdamas išvengti atsakomybės, nurodė sau palankias aplinkybes. Pažymi, ką nurodė ir savo teiktame paaiškinime, bei pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad jis važiavo su dviračiu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, tolimesnis jo maršrutas buvo toliau važiuoti (duomenys neskelbtini) g. ir jokio tikslo kirsti (pervažiuoti) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės jam nereikėjo. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarime tvirtina, kad keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, nedavė kelio pagrindiniu keliu, priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, automobiliui „Toyota“, nors tuo pačiu tvirtina, kad bandė išvengti susidūrimo. Lieka neaišku, kaip buvo įvertintos jo paaiškinime nurodytos aplinkybės. Paaiškinime nurodė, kad jis važiavo savo kelio puse, arčiau kelkraščio ir jam įvažiuojant į posūkį iš už posūkio į jo eismo juostą įvažiavo automobilis „Toyota“, matydamas, kad jis važiuoja tiesiai į jį, tik tada stengdamasis išvengti susidūrimo, išvengti dar sunkesnių padarinių, pasuko dviračio vairą. Pareiškėjui nebuvo jokio tikslo sukti į dešinę pusę, pervažiuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, nes važiuojamu maršrutu kelio kirsti jam nereikėjo. Būtent automobilio vairuotojas, kuris važiuodamas iš posūkio įsuko į priešingą eismo juostą, kuria ir jis važiavo, jis Pareiškėjui sudarė kliūtį, sukėlė jam pavojų, todėl esant tokiai situacijai jis siekė išvengti susidūrimo. Visiškai nesupranta, kodėl jam inkriminuojamas KET 59 punktas, nors kaip jau ir minėjo, artėdamas prie sankryžos, jis turėjo toliau važiuoti dešine kelio puse ir kirsti gatvės jam nereikėjo, dviračiu važiuoja jau ne vienerius metus, ir žino, kad prieš sankryžą turi sulėtinti greitį, tačiau jam kairė pusė buvo aiškiai matyti ir iš ten jokia transporto priemonė nevažiavo, tačiau nesitikėjo, kad iš priekio atvažiuojanti transporto priemonė ir sukdama į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę, ji važiuos ne savo eismo juosta, o suks į jo eismo juostą taip nepalikdama jam jokios išeities, kaip sukti vairą siekiant išvengti susidūrimo. Dėl tų pačių jo jau nurodytų aplinkybių jam nepagrįstai inkriminuotas ir KET 60 punktas. Dar kartą pažymi, kad neketino kirsti važiuojamosios kelio dalies, jog tik automobilio vairuotojui sudarius pavojingą situaciją, jis pasuko ne į kelkraštį, kuris buvo apaugęs žole, neaišku koks ten gruntas, ar yra nuokalnė, griovys ir pan., o į kitą pusę, tikėdamasis, kad vairuotojas sieks taip pat išvengti nuostolingų padarinių, sustabdys automobilį, ar tiesiog nepasuks vairo į jo jau važiuojamą pusę, suvokdamas, kad įvažiuojant į sankryžą pažeidė KET reikalavimus. Šiuo atveju visą kaltę dėl eismo įvykio perkelti tik vienam vairuotojui, kuris eismo įvykio metu buvo sužalotas, praradęs sąmonę, jaučiantis stiprius fizinius skausmus, išsigandęs dėl savo sveikatos, išgabentas greitosios pagalbos į ligoninę ir negalintis savęs apginti, nesiimant visų įmanomų priemonių nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, nustatoma dviračio vairuotojo kaltė. Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamame nutarime nurodoma, kad remiantis eismo fiksavimo protokolu, nuotraukomis bei pareigūnų kūno kameromis, matyti, kad susidūrimas įvyko automobilio važiavimo pusėje. Remiantis eismo įvykio nuotraukomis bei kūno kameros vaizdo įrašais matyti, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis stiklas, stogas, radiatoriaus grotelės bei kairės pusės sparnas. Taip pat matyti, kad šalia automobilio mėtosi susidūrimo metu nukritusios detalės, kurios įrodo, kad automobilis važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir į priešpriešinę važiuojamąją dalį išvažiavęs automobilis nebuvo. Šie skundžiamame nutarime aptarti įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatinėjama Pareiškėjo kaltė, atkreipia dėmesį į pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas aplinkybes. Nurodo, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos automobilio vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, automobilio vairuotojo įvykio metu duotais paaiškinimais, kuris siekdamas išvengti atsakomybės, Pareiškėjo nuomone, duoda sau naudingus paaiškinimus. Vaizdo įraše taip pat matyti pareigūnų pokalbis, kurio metu buvo nuspręsta neatlikti jokių matavimų, nurodant, kad „čia viskas aišku“, nebuvo atliekami jokie matavimai, nebandoma nustatyti susidūrimo vietos, ar buvo stabdymo žymės, fiksuojami tik nukritusio dviračio ratai, stovinčio automobilio ratai, ir tikima automobilio vairuotojo paaiškinimais, kad jis, dviračio vairuotojas, norėjo pervažiuoti gatvę, jog jis sudarė automobilio vairuotojui kliūtį, nors kaip minėjo, kirsti gatvę jam net nereikėjo. Be to, vaizdo įraše ir nuotraukose matyti stovinčio automobilio kampas, kuris akivaizdžiai rodo, kad automobilio vairuotojas į sankryžą įvažiavo tikrai ne pagal taisykles. Nesant specialisto išvados, pareigūnai jau nustato, kad eismo įvykio kilimui turėjo tik jo, dviračio vairuotojo, veiksmai, akcentuojant jo važiavimo greitį. Tuo tarpu, kokiu greičiu į sankryžą įvažiavo automobilio vairuotojas, ar jis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar įvykus susidūrimui jis dar važiavo, kad pasiektų savo eismo juostą, nebuvo nustatinėjama ir nebuvo tiriama. Atkreipia dėmesį, kad tokia Institucijos nutarime padaryta išvada, kad važiuodamas savo maršrutu, kai jam pervažiuoti (duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini) gatvę nereikėjo, iš niekur nieko sugalvojo išvengti susidūrimo ir pasuko dviračio vairą, yra visiškai nelogiška. Pareiškėjo nuomone, kad eismo įvykio metu nebuvo surinkti visi reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys, nebuvo atliktas specialisto tyrimas, kurio metu būtų nustatytos tikrosios eismo įvykio kilimo priežastys, ir tik atlikus visus šiuos veiksmus, galima būtų spręsti, ar būtent jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Skunde nurodo, jog neneigia, kad siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota“, pasuko dviračio vairą kairėn, tačiau nemano, kad tik jo veiksmai buvo šio eismo įvykio kilimo priežastis. Todėl mano, kad esant nepašalintoms abejonėms, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog dėl šio eismo įvykio kilimo jo kaltė yra įrodyta.

Institucija 2025 m. spalio 16 d. atsiliepimu į skundą prašo teismo Pareiškėjo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio fiksavimo protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai ir kt.) administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, bei KET 9, 59 ir 60 punktų nuostatų pažeidimams, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad R. B. 2025 m. liepos 8 d. 12 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, važiuodamas dviračiu pagrindiniu keliu nuokalne ir bandydamas išvengti susidūrimo su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, užtverdamas kelią minėtam automobiliui, ir su juo susidūrė, jį apgadindamas. Atsiliepime cituojamos ANK 2, 5, 7, 8, 567 nuostatos, minima su šių nuostatų taikymu susijusi kasacinio teismo praktika. Taip pat, nurodoma jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų R. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje bei Kelių eismo taisyklių pažeidimui, o R. B. nurodytos aplinkybės vertintinos kaip siekis išvengti atsakomybės ir nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai jo atžvilgiu nutraukti bei nešalina atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. teismo posėdžio metu nurodė, aplinkybes analogiškas nurodytoms skunde. Papildomai paaiškino, kad važiuodamas arčiau dešinio krašto, pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve įvažiuojanti automobilį „Toyota“. Šis automobilis kirto kampą ir įvažiavo į jo eismo juostą. Automobilio vairuotojui buvo kairė kelio pusė, todėl susidarė pavojinga situacija. Siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko dviračio vairą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Nuo smūgio prarado sąmonę ir atsigavo tik gulėdamas kelkraštyje, o jo dviratis gulėjo, maždaug, už 15 metrų nuo jo. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį nugabeno į ligoninę. Jis važiavo su apsauginiu šalmu, laikydamasis KET reikalavimų, neviršydamas protingo greičio, esant geram matomumui ir sausai kelio dangai. Jokių manevrų kirsti gatvės ar važiuoti į kitą eismo juostą neatliko. Jo maršrutas buvo tęsti važiavimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Institucijos išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Jis neketino kirsti važiuojamosios dalies ir nekeitė krypties į kairę, išskyrus momentą, kai bandė išvengti susidūrimo, kurį sukėlė automobilio vairuotojo manevras. Jo maršrutas buvo važiuoti toliau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve, todėl teiginys, kad ketino kirsti kelią yra nepagrįstas. Automobilio vairuotojas pažeidė KET reikalavimus. Automobilis važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę kirto kampą ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria jis važiavo. Tokiu būdu jis pažeidė KET 135 punktą, pagal kurį įvažiuojantis iš šalutinio kelio vairuotojas privalo įsitikinti, kad jo manevras nesukels pavojaus kitam eismo dalyviui. Nurodė, kad eismo įvykio aplinkybės buvo netinkamai ištirtos. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje nebuvo atlikti jokie matavimai, nebuvo siekiama nustatyti tikslios susidūrimo vietos ir stabdymo žymių. Pareigūnai rėmėsi, tik automobilio vairuotojo paaiškinimais, nors šie yra suinteresuoti ir subjektyvūs. Nebuvo pasitelktas joks specialistas, galintis objektyviai vertinti įvykio dinamiką. Kaltės įrodymų nepakanka. Jis važiavo pagrindiniu keliu nesiekdamas kirsti gatvės, todėl KET 59 ir 60 punktai negalėjo būti taikomi. Jo veiksmai buvo adekvatūs ir siekiant išvengti pavojingų padarinių. Reaguodamas į staiga atsiradusį pavojų pasuko vairą į kairę, ne dėl neatsargumo, o dėl būtinybės išvengti smūgio į automobilio priekį. Tokie veiksmai laikytini būtinuoju manevru, siekiant sumažinti galimų sužalojimų mastą. Jo veiksmai nebuvo pavojinga tyčia, ar dėl neatsargumo, todėl ANK 5 straipsnis, administracinis nusižengimas pavojinga veikla taikomas nepagrįstai. Jis nesukėlė pavojaus tyčia, o neatsargumo elementas netaikomas, nes elgėsi reaguodamas į automobilio vairuotojo pažeidimą. Jis bandė stabdyti dviratį. Automobilį pamatė netoli pasūkio. Pats jis laikėsi arčiau dešinio kelio krašto. Į kairę pasuko dėl savisaugos instinkto. Remiantis Lietuvos aukščiausio teismo praktika teismas privalo įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti, ar nėra reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą, kai įvykio metu patirti asmens sužalojimai, todėl administracinė byla turi būti nutraukta, o Šiaulių apskrities VPK privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asmens sužalojimo.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų judėjimą per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Šis administracinis nusižengimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 59 punkte įtvirtinta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.

KET 60 punkte nurodyta, kad dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis 2025 m. liepos 8 d., 12.10 val., važiuodamas dviračiu nuokalne, pagrindiniu keliu, bandydamas išvengti susidūrimo, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, nedavė kelio pagrindiniu keliu, priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei, automobiliui Toyota, ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadintas automobilis, dviratis, nukentėjo dviračio vairuotojas, tokiu būdu R. B. pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 59, 60 punktus. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, už ką asmeniui paskirta 50 Eur bauda.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B., tiek policijos pareigūnei, priimančiai skundžiamą nutarimą, tiek skunde, pateiktame teismui, nurodė analogiškas aplinkybes. Asmens skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos, priimant skundžiamą nutarimą. Naujų aplinkybių Pareiškėjas nenurodė. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teismui pateikė savo poziciją dėl atlikto įrodymų vertinimo ir savitą byloje užfiksuotų įrodymų vertinimą. R. B. nurodė, jog važiuodamas arčiau dešinio kelio krašto, pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve įvažiuojanti automobilį „Toyota“, kuris kirto kampą ir įvažiavo į jo važiuojamą eismo juostą. Automobilio vairuotojui buvo kairė kelio pusė, todėl susidarė pavojinga situacija. Siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko dviračio vairą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Pažymėjo, kad neketino kirsti važiuojamosios kelio dalies, jog tik automobilio vairuotojui sudarius pavojingą situaciją, jis pasuko ne į kelkraštį, kuris buvo apaugęs žole, neaišku koks ten gruntas, ar yra nuokalnė, griovys ir pan., o į kitą pusę, tikėdamasis, kad vairuotojas sieks taip pat išvengti nuostolingų padarinių, sustabdys automobilį, ar tiesiog nepasuks vairo į jo jau važiuojamą pusę. Vis tik iš įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų (nuotraukų), kuriose užfiksuota automobilio padėtis, neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, jog eismo įvykis įvyko būtent taip, kaip nurodė R. B. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko kelio vingyje, kur pagrindinis kelias leidžiasi į nuokalnę (iš (duomenys neskelbtini) g. pusės) ir kyla į įkalnę ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. kryptimi). R. B. dviračiu važiavo nuokalne pagrindiniu keliu, o tuo metu automobilis „Toyota“ važiavo pagrindiniu keliu priešinga kryptimi į įkalnę. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko automobilio važiuojamojoje eismo juostoje. Tai patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos I. Z. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio aplinkybių tikslinimo (b. l. 18-20), kuriame nurodyta, kad smūgio taškas automobilio priekyje yra kairėje pusėje (iš vairuotojo pozicijos), o priekinio stiklo viršutiniame kairiajame kampe matyti aiškus dūžis – tai rodo, kad dviratininkas kirto automobilio trajektoriją iš dešinės į kairę. Pareiškėjo teiginį, kad automobilio vairuotojas, kuris važiuodamas iš posūkio įsuko į priešingą eismo juostą, kuria ir jis važiavo, Pareiškėjui sudarė kliūtį, sukėlė jam pavojų, todėl esant tokiai situacijai – siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę kelio pusę, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad J. S., automobilio „Toyota“ vairuotojas, būdamas eismo įvykio vietoje, policijos pareigūnams nurodė, kad važiuodamas į įkalnę, iš už posūkio pamatė greitu greičiu atvažiuojantį dviratininką, važiuojantį dešine kelio puse, bei, kad jis, siekdamas susidūrimo, pasukęs vairą dešiniau, beveik sustojo. Tas pačias įvykio aplinkybes J. S. patvirtino ir 2025 m. liepos 14 d. duodamas paaiškinimą policijos pareigūnei, kuriame nurodyta, kad jis, važiuodamas pagrindiniu keliu, dešinio kelio puse, savo eismo juosta apie 30 km/h, kadangi buvo kelio vingis ir prastas matomumas, pamatė nuo kalno besileidžiantį dviratininką, kuris be jokio perspėjimo įvažiavo į kairę kelio pusę (b. l. 43-44). Netikėti J. S. duotais parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes J. S., be kita ko, supažindintas su ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybe. Be to, iš eismo įvykio vietos plane (b. l. 32), eismo įvykio fiksavimo protokole (b. l. 33) užfiksuoto automobilio „Toyota“, kuris po susidūrimo su dviratininku nebuvo judinimas, padėties, įvertinus ir tai, kad R. B. buvo kliudytas priekiniu kairės pusės automobilio kampu, matyti, kad R. B. iš tiesų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip pažeisdamas KET 9, 59, 60 punktų nuostatas.

Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimą ja ten, kur draudžiama, kai dėl šio pažeidimo buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, todėl svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir ANK 428 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų padarinių. Šiuo atveju, byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad būtent R. B. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio (ir dėl jo kilusių padarinių, t. y. transporto priemonės apgadinimo) sąlyga. Jei jis būtų elgęsis taip, kaip tai numato KET, aptariamas eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp V. Š. padarytų KET 9, 59 ir 60 punktų reikalavimų pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių – automobilio „Toyota“ apgadinimo (apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis stiklas, stogas, radiatoriaus grotelės bei kairės pusės sparnas) – yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl R. B. veiksmuose yra ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Pareiškėjas teismo prašo remdamasis Lietuvos aukščiausio teismo praktika įvertinti bylos aplinkybes ir nustatyti, ar nėra reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje situacijoje automobilio vairuotojas turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog dviratininkas, šiuo atveju R. B., nepažeis KET, nesudarys jo vairuojamam automobiliui kliūties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad Skundžiamu nutarimu R. B. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertinusi administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam už padarytą administracinį nusižengimą pagrįstai paskyrė baudą, artimą sankcijoje numatytam baudos minimumui – 50 Eur. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliekamas nepakeistas, o R. B. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4–6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. B. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aistės Baranauskytės 2025 m. rugsėjo 24 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.