Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-202/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-01
Bylos Nr.
2A-202/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
UAB „Molesta“
Ieškovas
BUAB „CEC“
Advokatai
Irmantas Balsys, Audronė Petronytė
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–202/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaiės, Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Irmantui Balsiui,atsakovo atstovei advokatei Audronei Petronytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1395-527/2009 pagal ieškovės BUAB „CEC“ ieškinį atsakovei UAB „Molesta“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „CEC“ ieškiniu (b. l. 5-8) prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 26 407,52 Lt skolą, 17 208,61 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas 1 500 Lt bylinėjimo išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gegužės 19 d. ieškovė, kaip subrangovas, ir atsakovė, kaip generalinis rangovas, pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 33sub/08 (toliau – Sutartis) (b. l. 16-22), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis pagal pasiūlymo sąmatas, darbo projektą, projekto technines specifikacijas, kalendorinį darbų vykdymo grafiką atlikti administracinio pastato, esančio (duomenys eskelbtini), cementinių grindų įrengimą, armavimą ir smėlio pasluoksnio įrengimą, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti bei už juos atsiskaityti. Sutarties 4.1 punktas (b. l. 17) nustatė, kad už kokybiškai atliktus ir priimtus darbus generalinis rangovas apmoka subrangovui pagal subrangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 60 dienų, jei subrangovo pateiktose sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių į mokėjimus perleidimo AB bankui „Hansabankas“ (Sutarties 4.1.1 p.) (b. l. 17); arba pagal subrangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 35 dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, jei nėra žymos dėl reikalavimo teisių į mokėjimus perdavimo bankui (faktoringo žyma) (Sutarties 4.1.2. p.) (b. l. 17). Ieškovė atliko statybos rangos darbų už 26 407,52 Lt, ir tai patvirtina ieškovės bei atsakovės pasirašyti dokumentai: 2008-06-20 PVM sąskaita faktūra CEC Nr. 0000641 (b. l. 33), 2008-06-20 Atliktų darbų aktas Nr. 9 (b. l. 34), 2008-06-20 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma (b. l. 35), 2008-06-25 PVM sąskaita faktūra CEC Nr. 0000644 (b. l. 36), 2008-06-25 Atliktų darbų aktas Nr. 1 (b. l. 37), 2008-06-25 Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma (b. l. 38). Ieškovė reikalavimus pagal PVM sąskaitą faktūrą CEC Nr. 0000641 (b. l. 33) bei PVM sąskaitą faktūrą CEC Nr. 0000644 (b. l. 36) buvo perleidusi UAB „Hansa lizingas“. Vadovaudamasi Sutarties 4.1.1. punktu (b. l. 17), atsakovė privalėjo jas apmokėti per 60 dienų, tačiau to nepadarė. Pagal 2008-11-10 Perleistų reikalavimų grąžinimo aktą (b. l. 39) UAB „Hansa lizingas“ grąžino ieškovei reikalavimą 26 407,52 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras CEC Nr. 0000641 (b. l. 33), CEC Nr. 0000644 (b. l. 36), todėl ieškovė reikalauja minėtą sumą priteisti iš atsakovės. Be to, kadangi Sutarties 8.2 punkte (b. l. 21) yra įtvirtinta generalinio rangovo pareiga už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną mokėti subrangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, o atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d., ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17 208,61 Lt delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu (b. l. 46-47) ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 26 407,52 Lt skolai padengti, 17 208,61 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (43 616,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iš atsakovės 654,24 Lt žyminį mokestį valstybei.

Atsakovė 2009-04-16 pateikė Kauno apygardos teismui prieštaravimus (b. l. 55-57) ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, bylą sustabdyti, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3663-578/08, o jeigu teismas netenkintų prašymo sustabdyti bylą, sujungti šią bylą su civiline byla Nr. 2-3663-578/08 arba prijungti šią bylą prie bankroto bylos Nr. B2-1656-109/08.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009-03-18 preliminarų sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, net nenurodė, kokie byloje, kurioje UAB „Molesta“ yra padavusi ieškinį dėl UAB „CEC“ 347 551,52 turtinės žalos atlyginimo, išaiškėję faktai gali būti itin reikšmingi esamoje byloje ir kokias aplinkybes jie gali pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia PVM sąskaitomis faktūromis Nr. CEC 0000641 (b. l. 33) ir CEC 0000644 (b. l. 36), kurios yra išrašytos atitinkamai 2008-06-20 ir 2008-06-25, t. y. už rangos darbus, atliktus iki 2008 m. birželio mėn. 25 d., ką patvirtina ir atliktų darbų aktai Nr. 9 (b. l. 34) ir Nr. 1 (b. l. 37) bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos (b. l. 35, 38). Nustatyta, kad visus darbus atsakovė yra priėmusi (atliktų darbų aktus ir pažymas pasirašė atsakovės statybos darbų vadovai Laimutis Lapėnas ir Edvinas Abaravičius), ant atliktų darbų aktų ir pažymų nėra jokių įrašų dėl netinkamos darbų kokybės, o be to, atliktų darbų aktų galiojimas nėra nuginčytas teismine tvarka. Sutartimi buvo sutarta cementinių grindų įrengimo, armatavimo ir smėlio pasluoksnio įrengimo I-V-me aukštuose visa darbų, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti, o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti, vertė yra 456 835,23 Lt. Iš atliktų darbų akto Nr. 1 matyti, jog yra įrengta 500 kv. m grindų I aukšte (iš sutartų 2 133 kv. m). Atliktų darbų aktas Nr. 9 patvirtina, jog ieškovas įrengė 456 kv. m WC patalpų I-V aukštuose (iš sutartų 720 kv. m). Kadangi nustatyta, kad ieškovė darbus vykdė ir po 2008 m. birželio mėnesio, o kaip matyti iš UAB ,,Molesta“ 2008 m. spalio 14 d. ieškinio, jame nekalbama apie nekokybiškai 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais atliktus darbus I aukšte ir įrengiant WC, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė ieškiniu dėl žalos atlyginimo pretenzijas ieškovei reiškia dėl kitų, šioje byloje neminimų, pagal Sutartį 2008 m. rugpjūčio mėnesį atliktų rangos darbų bei su tuo susijusios turtinės žalos atlyginimo (tai patvirtina ir atsakovės su prieštaravimais pateiktame 2008-10-14 ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės). Ieškovė šioje byloje nereiškia atsakovei jokių reikalavimų, susijusių su rangos darbais, atliktais 2008 m. liepos -rugpjūčio mėnesiais, todėl, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad šiuo atveju šalių reikalavimai abiejose civilinėse bylose nėra tarpusavyje susiję. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažino, jog UAB „Molesta“ civilinėje byloje Nr. 2-3663-578/2008 pareikšti reikalavimai ieškovei yra nesusiję su ieškovės šioje civilinėje byloje atsakovei reiškiamais reikalavimais dėl skolos už atliktus ir priimtus darbus priteisimo. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-3663-578/2008 nustatyti faktai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai bei negali turėti įtakos šios bylos rezultatui, taip pat nepadėtų nei vienos iš bylų išnagrinėti operatyviau. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad sustabdyti šios civilinės bylos nėra pagrindo, o atsakovės reikalavimas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad UAB „Molesta“ neprivalo sumokėti ieškovei įsiskolinimo už 2008 m. gegužės - birželio mėnesiais atliktus darbus, kol nebus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo pagal UAB „Molesta“ ieškinį UAB „CEC“, nes atsakovei pareiga atsiskaityti už jos priimtus darbus atsirado tuomet, kai darbai buvo priimti ir suėjo Sutarties 4.1.1. punkte nustatytas 60 dienų apmokėjimo terminas. Tuo tarpu UAB „Molesta“ reikalavimo pagrįstumas teismo dar nėra patvirtintas, todėl ieškovė kol kas neturi pareigos atlyginti atsakovei jos paskaičiuotus nuostolius. Be to, teismas dar nėra patvirtinęs UAB „Molesta“ kreditorinio reikalavimo BUAB „CEC“ bankroto byloje, o tai reiškia, kad ieškovė ginčija atsakovės reikalavimą ir dar nėra aišku, ar atsakovės reikalavimas bus patvirtintas.

Tuo atveju, jeigu teismas nenuspręstų sustabdyti nagrinėjamą bylą, atsakovė prašė teismą šią civilinę bylą sujungti arba su civiline byla Nr. 2-3663-578/2008, arba su civiline byla Nr. B2-1656-109/2008. LR CPK 166 str. 2 d. punkte nustatyta, kad CPK 163 str. 5 punkte numatytu atveju sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2009-01-12 nutartimi iš Vilniaus apygardos teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-3663-578/2008 (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-875-109/2009) buvo atnaujinta ir prijungta prie UAB ,,CEC“ bankroto bylos Nr. B2-547-109/2009, todėl ieškovės prašymas prijungti nagrinėjamą civilinę bylą prie civilinės bylos Nr. 2-3663-578/2008 yra neįgyvendinamas, nes tokios bylos nebėra.

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo prijungti nagrinėjamą bylą prie BUAB „CEC“ bankroto bylos Nr. B2-1656-109/2008 (dabartinis Nr. B2-547-109/2009), nes, BUAB „CEC“ reikalavimas UAB „Molesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir UAB „Molesta“ reikalavimas BUAB „CEC“ dėl turtinės žalos atlyginimo tarpusavyje nėra susiję, o nagrinėjamos bylos prijungimas prie BUAB „CEC“ bankroto bylos nepateisinamai ilgai užtęstų šios civilinės bylos nagrinėjimą, tokiu būdu neužtikrintų greito ir teisingo bylos nagrinėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad teismui nesustabdžius šios bylos, ar nesujungus bylų, arba neprijungus bylos prie bankroto bylos, UAB „Molesta“ teiks BUAB „CEC“ priešieškinį ir prašys užskaityti ieškovo reikalaujamą 26 407,52 Lt įsiskolino sumą su UAB „Molesta“ ieškinio reikalaujama suma. Tačiau teismas pažymėjo, kad CPK 430 str. 4 dalyje įtvirtinta, jog priešieškinio dokumentiniame procese reikšti negalima. Be to, CPK 137 str. 2 d. 5 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl prieštaravimuose nurodyti atsakovės galimi tolimesni veiksmai yra teisiškai neįmanomi. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovė prieštaravimuose neginčija pačios skolos buvimo fakto ar savo pareigos atsiskaityti su ieškove, bet siekia, kad šalių pagrindinės skolos reikalavimai būtų įskaityti, kas, teismo nuomone, šiuo metu yra neįmanoma dėl to, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o skolų užskaitymai pažeistų ieškovės kreditorių interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė mokėjimus už atliktus darbus sulaikė vadovaudamasi Sutarties 4.4 punktu, (jeigu dėl subrangovo (ieškovės) kaltės darbai atlikti nekokybiškai ir/ar per genrangovo nurodytą terminą defektai nepašalinti). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad 2008 m. gegužės - birželio mėn. darbus ieškovė atliko nekokybiškai ir kad atsakovė turėjo pagrindą sulaikyti mokėjimus už šiuos darbus, t. y. neįrodė, kad mokėjimai sulaikyti teisėtai, teismas pripažino, jog tiek ieškovės ieškininis reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės, tiek Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminarus sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, dėl ko šis preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Molesta“ nesutinka su Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, jeigu teismas prijungs naujus rašytinius įrodymus ir jų pilnai pakaks bylai išnagrinėti iš esmės. Be to, atsakovė prašo prijungti atsakovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė prijungti Kauno apygardos teismas ir iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovė reikalavimus pagal PVM sąskaitas – faktūras CEC Nr. 0000641 ir CEC Nr. 0000644 buvo perleidusi UAB „Hanza lizingas“, o 2008 m. lapkričio 10 d. perleistų reikalavimų grąžinimo aktas (b. l. 39) negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu (vadovaujantis LR CPK 424 str. 1 d., tik tokie įrodymai yra galimi dokumentiniame procese), nes jis pasirašytas tik vienos šalies, o reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Hanza lizingas“ iš viso nepateikta. Be to, 2008 m. spalio 22 d. UAB „CEC“ iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, todėl 2008 m. lapkričio 10 d. UAB „CEC“ generalinė direktorė Natalija Leščinskienė negalėjo pasirašyti perleistų reikalavimų grąžinimo akto. Tokiu būdu kyla ieškovo tinkamumo klausimas. Be to, nei apie reikalavimų perleidimą, nei apie jų grąžinimą atsakovui nebuvo pranešta.

2. Civilinė byla privalėjo būti nagrinėjama tik bendra (ieškinio) teisena, nes nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, atsakovas negalėjo pasinaudoti kitomis teisminėmis savo teisių gynybos priemonėmis, pvz. neteko teisės pareikšti priešieškinio.

3. Reikalavimai, pareikšti ieškovei kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3663-578/2008 ir reikalavimai nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tarpusavyje susiję, nes kildinami iš tos pačios statybos subrangos sutarties Nr. 33sub/08, o pagal minėtos sutarties 8.8 ir 5.2 p., atsakovei buvo leista sustabdyti visus mokėjimus iki nebus įvykdyti atsakovės reikalavimai, o sutarties 8.10 p. įtvirtinta nuostata, kad netesybos gali būti įskaičiuojamos į galutinį atsiskaitymą arba išskaičiuojamos iš atsiskaitymo sumų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo sprendimo 4 puslapyje nurodyta, kad „preliminarus sprendimas keistinas“, tačiau sprendimu niekas nepakeista.

5. Teismas nepagrįstai (vien formaliu pagrindu) atsisakė priimti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės mokėjimų ieškovei sulaikymo teisėtumą, ir tuo pažeidė LR CPK 12 str., 42 str. reikalavimus bei prašo Lietuvos apeliacinį teismą prijungti šiuos papildomus įrodymus.

6. Priteista delspinigių suma yra neprotingai didelė, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti, todėl teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

7. Naikintina ir sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo, nes ieškovei, pačiai pažeidusiai statybos subrangos sutarties Nr. 33sub/08 sąlygas, negali būti taikomas civilinės atsakomybės institutas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „CEC“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Reikalavimai pagal PVM Sąskaitas – faktūras, iš kurių kyla reikalavimai nagrinėjamoje byloje, buvo perleisti pagal faktoringo sutartį, sudarytą tarp UAB „Hansa bankas“ ir UAB „CEC“ ir, nors ieškovas nepasirašė reikalavimų grąžinimo akto, tačiau kitais savo veiksmais (2008 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas; 2009 m. sausio 6 d. raginimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atsakovui pateikimas) patvirtino, jog priėmė grąžintą reikalavimą, o atsakovas anksčiau niekuomet neginčijo ieškovo tinkamumo. Nors atsakovas nurodo, kad apie reikalavimo grąžinimą jam nebuvo pranešta, tačiau 2009 m. sausio 6 d. UAB „CEC“ administratorius raštu pranešė apie atsakovo skolą ieškovui, o dar 2008 m. gruodžio 29 d. tarp BUAB „CEC“ ir UAB „Molesta“ buvo sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo suderintas tarpusavio skolų dydis.

2. Civilinė byla pagrįstai nagrinėta dokumentinio proceso būdu, nes tokia galimybė, esant ieškovo prašymui, numatyta LR CPK 424 straipsnyje, o piniginiai reikalavimai pagrįsti būtent rašytiniais įrodymais.

3. Sistemiškai aiškinant 2008 m. gegužės 19 d. Statybos subrangos sutarties Nr. 33sub/08 nuostatas, darytina išvada, kad už atliktus subrangos darbus yra atsiskaitoma etapais už priimtus darbus, o už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, kaip yra konkrečiu atveju, generalinis rangovas privalo atsiskaityti visada, net ir tuo atveju, jeigu sutartis būtų nutraukta. Be to, generalinis rangovas gali sulaikyti mokėjimus tik tuo atveju, jeigu tam tikro darbų etapo užsakovas nėra priėmęs arba yra priėmęs su išlygomis, t. y. nurodęs darbų trūkumus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimai pareikšti už darbus, kurie atlikti iki 2008 m. birželio 25 d., o atliktų darbų aktuose Nr. 9 ir Nr. 1 nėra nustatyta jokių žymų dėl darbų netinkamumo, todėl atsakovas negaliojo sulaikyti mokėjimų už minėtus atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovo reikalavimai ieškovui civilinėje byloje, prijungtoje prie UAB „CEC“ bankroto bylos, yra susiję su nuostoliais dėl darbų, kurie buvo atlikti 2008 m. rugpjūčio mėnesį.

4. Visus atsakovo prašomus prijungti prie civilinės bylos dokumentus atsakovas turėjo dar teikdamas prieštaravimus teismui ir galėjo tuos dokumentus prijungti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais, atsakovas siekia įrodyti aplinkybes, egzistavusias iki skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl šie įrodymai nepriimtini (LR CPK 181 str. 2 d., 314 str.).

5. Atsakovas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl delspinigių mažinimo, todėl jis negali reikalauti to dabar. Be to, ieškovo nuomone, sutartį sudarė juridiniai asmenys, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, todėl pasirinkti laisva valia ir, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, nėra mažintini.

6. Vadovaujantis LR CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl, ieškovo nuomone, atsakovo reikalavimai dėl delspinigių dydžio mažinimo, 2008 m. lapkričio 10 d. reikalavimo grąžinimo akto pripažinimo neleistinu įrodymu, ieškovo reikalavimo teisės nuginčijimo ir ieškovo tinkamumo, nėra nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta CPK 329 str. 2 d.). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis bei 312 straipsnis numato tam tikrus suvaržymus nustatant apeliacinio skundo ribas. Šių procesinės teises normų taikymas svarbus sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.

Ne mažą dalį apeliacinio skundo atsakovas skyrė argumentams, jo nuomone, patvirtinantiems aplinkybę, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, nes 2008 m. lapkričio 10 d. ieškovui bendrovės ,,Hansa lizingas“ perleistų reikalavimų grąžinimo aktas šios aplinkybės (kaip neva netinkamas įrodymas) nepatvirtinta. Tačiau tai, kad toks reikalavimo teisės perleidimas įvyko, patvirtina ne tik bendrovės ,,Hansa lizingas“ kompetentingo asmens pasirašytas aktas, bet ir šalių konkliudentiniai veiksmai (abiejų šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pasirašytas jau po perleisto reikalavimo grąžinimo (b. l. 39, 40), 2009 m. sausio 6 d. raginimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo pateikimas atsakovui (b. l. 68, 69), ieškinio padavimas dėl perleisto reikalavimo dydžio sumos priteisimo). Be to svarbu yra tai, kad nei savo procesiniame dokumente, pateiktame pirmosios instancijos teisme (b. l. 55-57), nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apeliantas savo prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio, anksčiau nurodyta aplinkybe nėra grindęs, dėl ko negalėjo ja remtis ir apeliaciniame skunde (CPK 306 str. 2 d.). Šiuo atveju pastebėtina, kad atsakovas savo nesutikimą apmokėti įsiskolinimą ieškovui siejo su jo paties ieškovui pareikšto ieškinio dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovo netinkamų darbų atlikimo priteisimo išnagrinėjimu (b. l. 56). Tačiau UAB ,,CEC“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi paminėtą atsakovo reikalavimą iš esmės patenkino ir įtraukė UAB ,,Molesta“ į ieškovo kreditorių sąrašą patvirtinus 347 551,52 Lt finansinį reikalavimą. Nurodyta aplinkybė neleidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentinio proceso tvarka. apribojo atsakovo teisminės gynybos galimybę (pvz. apeliantas neteko teisės pareikšti priešieškinio) ir tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 str.).

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat nurodo, kad mokėjimus ieškovui jis buvo sulaikęs remiantis tarp šalių sudarytos statybos subrangos sutarties 5.2 ir 8.8 punktų, kuriuose aptarta rangovo teisė sustabdyti mokėjimus iki bus pašalinti subrangovo atliktų darbų nustatyti defektai ir trūkumai (b. l. 16-22). Tačiau šių sutarties nuostatų bei sutarties 4.4 punkto analizė leidžia teigti, kad atsakovas galėjo sustabdyti savo tolesnių piniginių įsipareigojimų vykdymą arba sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus jeigu jie buvo atlikti nekokybiškai. Byloje nustatyta, kad ieškovas 26 407,52 Lt įsiskolinimą prašė priteisti už tinkamai atliktus darbus, kurie atsakovo reikalavime dėl nuostolių priteisimo paminėti nebuvo. Šios išvados pagrįstumo apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepaneigia, nes juose kalbama apie vėliau atliktus darbus. Todėl teisinio pagrindo neapmokėti įsiskolinimo atsakovas neturėjo (CK 6.1 str.). Tuo tarpu apelianto nuoroda į statybos rangos sutarties 8.10 punktą, leidžiantį įskaičiuoti netesybas į galutinį atsiskaitymą arba išskaičiuoti iš atsiskaitymo sumų, nėra tinkama, nes iškėlus ieškovui bankroto bylą, tokie įskaitymai negalimi (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Atitinkamai atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovei, pačiai pažeidusiai statybos subrangos sutarties Nr. 33sub/08 sąlygas, negali būti taikomas civilinės atsakomybės institutas, nes savo prievoles dėl šioje byloje nagrinėjamų darbų atlikimo, ieškovas įvykdė tinkamai.

Kartu su įsiskolinimu ieškovas prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. vasario 19 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas daliai šio reikalavimo prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Tačiau toks reikalavimas pirmosios instancijos teismui pareikštas nebuvo, dėl ko jis negali būti svarstomas (CPK 312 str.).

Iš kitos pusės, patikrinus ieškovo pateiktus delspinigių paskaičiavimus, paaiškėjo, kad jie atlikti padarius aritmetines klaidas, ką apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovas. Realiai delspinigių dydis už ieškovo nurodytą laikotarpį pagal sąskaitą faktūrą CEC Nr. 0000641 sudaro 2227,33 Lt, o pagal sąskaitą faktūrą CEC Nr. 0000644 – 7490,64 Lt. Tokiu būdu visa ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra 9717,97 Lt. Tačiau šią sumą ieškovas apskaičiavo skaičiuojant 0,2 proc. nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Statybos rangos sutarties 8.2 p.). Turint omenyje, kad netesybos atlieka ne baudimo, o kompensuojamą funkciją (jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius), jų dydis, sudarantis 73 procentų metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos, nesant patikimų duomenų apie ieškovo dėl atsakovo įsipareigojimo nevykdymo patirtus nuostolius, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja 1.5 str. nuostatoms. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų priteisti netesybų dydis sumažinamas iki 0,1 procentinio dydžio (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad apie CK 1.5 straipsnio nuostatų pažeidimą, priteisus skolą kartu su delspinigiais atsakovas minėjo jau prieštaravime dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo (b. l. 56). Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas sprendimas keistinas atitinkamai sumažinant priteistų delspinigių dydį, kuris, dvigubai sumažinus priteistinus delspinigius, yra 4858,98 Lt. Pakeitus sprendimo dalį dėl priteistinų delspinigių, atitinkamai keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos procesinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo atitinkamai mažesnės sumos (26 407,52 + 4858,98 = 31266,50 Lt).

Tuo tarpu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Iš byloje esančių duomenų matoma, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteista 1500 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, todėl atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dydį, minėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš atsakovo priteistina 1075,20 Lt (1500 x 0,7168) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Be to, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 654,24 Lt žyminio mokesčio valstybei, tačiau iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai mažintinas ir priteistino žyminio mokesčio dydis, t. y. priteistina 468,96 (654,24 x 0,7168) Lt.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 4) aišku, kad valstybė patyrė 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 8,10 Lt iš atsakovo ir 3,20 Lt iš ieškovo.

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.), kur taip pat buvo ginčijamas 43616,13 (26 407,52 + 17 208,61) Lt turtinis reikalavimas. Atitinkamai iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl priteistinų delspinigių, iš atsakovo priteistina turtinio reikalavimo suma sumažėjo 12350,13 Lt (43616,13 – (26407,52 + 4858,98)), o tai sudaro 28,32 procentus viso reikalavimo sumos. Tuo tarpu ieškovo naudai paliktų pirmosios instancijos teismo priteistų turtinių reikalavimų suma sudaro 71,68 procentus viso reikalavimo sumos. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. 12799 aišku, kad atsakovas UAB „Molesta“ patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ši suma atitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (b. l. 108), todėl 566,40 (2000 x 0,2832) Lt jų priteistina iš ieškovo BUAB „CEC“ atsakovo naudai. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. 81 taip pat aišku, kad atsakovas BUAB „CEC“ patyrė 2403.80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 140), tačiau atsižvelgiant LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (rekomendacijų 8.11 p.), ši suma mažintina iki 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų), o iš atsakovo atitinkamai priteistina 860,16 Lt (1200 x 0,7168) ieškovo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Taigi įskaičius iš šalių priteistinas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, iš atsakovo priteistina 293,76 Lt (860,16 – 566,40) ieškovo naudai pastarojo išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 144) aišku, kad valstybė patyrė 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 1,94 Lt iš atsakovo ir 0,76 Lt iš ieškovo.

Byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. 12800 (b. l. 107) patvirtina, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 654,24 Lt žyminio mokesčio, nors atsakovas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šioje byloje yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: „Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“, į. k. (duomenys neskelbtini), iškovei BUAB „CEC“, į. k. (duomenys neskelbtini), 4858,98 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 98 ct) delspinigių bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (31266,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 1075,20 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis litus 20 ct) ieškovui BUAB „CEC“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 468,96 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 96 ct) žyminio mokesčio ir 8,10 Lt (aštuonis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisti iš ieškovo BUAB „CEC“ 3,20 Lt (tris litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitą Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 293,76 Lt (du šimtus devyniasdešimt tris litus 76 ct) ieškovui BUAB „CEC“ išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Grąžinti atsakovui UAB „Molesta“ 654,24 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 24 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 1,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo BUAB „CEC“ 0,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Konstantinas GurinasNijolė Piškinaitė Egidijus Žironas