Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21560-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., teistas: 2013-11-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams; 2014-06-27 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2016 m. gegužės 7 d., apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas abiejų rankų delnais sėdinčiai ant kėdės savo sutuoktinei J. M. vieną kartą į smilkinius iš abiejų galvos pusių, po to kumščiais suduodamas J. M. ne mažiau penkių smūgių į galvą, po to sugriebdamas J. M. už plaukų ir nutempdamas į kambarį, kambaryje pargriaudamas J. M. ant lovos ir neleisdamas jai atsikelti, spirdamas J. M., bandančiai atsikelti iš lovos, tris kartus į dešinį šoną, taip sukėlė savo šeimos nariui – nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

N. M. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 77-79).

Kaltinimas N. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiami šiais duomenimis:

Nukentėjusiosios J. M. parodymais. Ji nurodė, kad 2016 m. gegužės 7 d., dienos metu, su vyru N. M. gėrė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), alkoholinius gėrimus. Begeriant vyras jai pradėjo priekaištauti, kad ji taupytų pinigus, ji atsakė, kad kaip ji gali taupyti, jei nėra pinigų. Tada N. M. supyko ir apie 18 val. nuėjo miegoti. Liepė eiti miegoti ir jai, tačiau ji atsisakė. Šiek tiek pasnaudęs, vyras atsikėlė, ėjo į tualetą. Tuo metu gal buvo apie 18 val. 30 min. ar 19 val., tiksliai neprisimena. Tuo metu ji sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi su dukra K. Vyras, eidamas į tualetą, vėl jai liepė eiti miegoti. Ji atsakė, kad tuoj eis. N. M. atėjo į virtuvę ir jai liepė tuoj pat eiti miegoti, o kadangi ji nesutiko, vyras jai trenkė abiejų rankų delnais vieną kartą per smilkinius, vienu metu sudavė iš abiejų galvos pusių, po to kumščiais sudavė į galvą ne mažiau penkių smūgių, dėl ko jai pradėjo labai skaudėti galvą. Smūgius vyras jai sudavė sėdinčiai ant kėdės virtuvėje tarp dujinės viryklės ir stalo. Tada N. M. ją pagriebė už plaukų ir nutempė ją į miegamąjį, pargriovė ant lovos, pats atsigulė į lovą. Po to ji paprašė, kad vyras jai leistų nueiti į tualetą, bet N. M. neleido. Ji bandė atsikelti iš lovos, tuo metu N. M., gulėdamas lovoje, spyrė jai tris kartus į dešinįjį šoną, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Jai net pradėjo trūkti oro. Tada vyras jos nebelietė, pamatė, kad jai trūksta oro, ji susiėmė už dešiniojo šono. Visas muštynes matė dukra K. M., kuri tuo metu buvo namuose. Kai ją vyras mušė, ji rėkė, šaukė, kad nemuštų. Triukšmą jų namuose galėjo girdėti kaimynai, nes vėliau sužinojo, kad viena kaimynė iškvietė policiją. Netrukus po muštynių atvyko policijos pareigūnai ir jos vyrą išsivežė. Ji dėl N. M. panaudoto fizinio smurto prieš ją ji kreipėsi į polikliniką pas savo šeimos gydytoją, nes nuo sumušimo labai skaudėjo galvą. Jokio civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereiškia. N. M. jos atsiprašė už tai, kad ją sumušė, ji vyrui atleido (b. l. 19, 20-22).

J. M. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 7 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ji su savo vyru N. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl girtumo tarp jų kilo konfliktas, vyras pradėjo jai priekaištauti, jog ji netaupo pinigų. Konflikto metu N. M. rankų delnais jai trenkė per smilkinius, tada kumščiais pradėjo daužyti per galvą, kiek kartų trenkė – neskaičiavo, tačiau ne mažiau kaip penkis kartus, po to suėmė jai už plaukų, nutempė į lovą, neleido iš jos keltis. Tada koja tris kartus spyrė į dešinį šoną. Nuo tokių veiksmų ji patyrė stiprų fizinį skausmą (b. l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 8 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir miegamajame kambaryje (b. l. 14-16).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 7 d., 20 val. 08 min., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate buvo gautas pranešėjos, kuri neprisistatė, telefoninis pranešimas, kad prieš pusvalandį girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kaimynas mušėsi su kaimyne. 2016 m. gegužės 9 d. paskambinus minėtai pranešėjai, atsiliepė moteris, kuri prisistatė esanti (duomenys neskelbtini) kaimyne. Ji nenurodė savo vardo ir pavardės, bet paaiškino, kad 2016 m. gegužės 7 d. pas ją atėjo (duomenys neskelbtini) dukra ir pasakė, kad tarp tėvų vyko muštynės, paprašė iškviesti policiją. Moteris nurodė, kad kaimynų muštynių nematė, nieko nežino bei atsisakė atvykti į policijos komisariatą apklausai (b. l. 26).

Garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad bendrajam pagalbos centrui paskambinusi moteris nurodo, jog nori pranešti, kad nori pranešti apie šeimyninį konfliktą. Ji nurodo, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu mušėsi vyras ir žmona, žmonai yra sutraumuota galva (b. l. 36-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad iš J. M. asmens sveikatos istorijos matyti, kad ji kreipėsi pas gydytoją 2016 m. gegužės 9 d., pasakojo, kad 2016 m. gegužės 7 d. buvo sumušta vyro, skauda galva, vėmė. Jai diagnozuotas galvos sumušimas. J. M. sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b. l. 31).

Alkotesterio rodmenimis, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. gegužės 7 d., 20 val. 33 min., N. M. nustatytas 1,02 promilių girtumas (b. l. 67).

Apklaustas kaip įtariamasis, N. M. nurodė, kad visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, labai gailisi. 2016 m. gegužės 7 d. gyveno kartu su žmona J. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini). Tą dieną kartu su žmona dienos metu gėrė virtuvėje alkoholį. Begerdamas apgirto, nuėjo pamiegoti į kambarį. J. M. liko virtuvėje. Namuose taip pat buvo dukra K. M.. Atsikėlė vakare, gal buvo apie 18 val. 30 min., gal šiek tiek vėliau. Atsikėlęs pamatė, kad J. M. turi nusipirkusi alaus, geria virtuvėje. Jis liepė žmonai eiti miegoti, nebegerti, bet ji nesutiko. Tada jis supyko, kad J. M. neina miegoti ir sudavė žmonai vieną kartą savo rankų delnais į smilkinius iš abiejų galvos pusių. J. M. tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Po to dar trenkė žmonai kumščiais kelis smūgius į galvos sritį, kiek smūgių - tiksliai nežino, ne vieną, gal ir daugiau nei penkis. J. M. vis tiek nėjo miegoti, tada jis pagriebė ją už plaukų ir nutempė į miegamąjį, pargriovė ant lovos, liepė miegoti, norėjo, kad žmona išsimiegotų, nebegertų. J. M. norėjo keltis, eiti toliau gerti alaus, bet jis neleido. Kai tik ji keldavosi iš lovos, jis žmoną stumdavo atgal, pats irgi atsigulė į lovą. Vienu momentu, kai J. M. norėjo atsikelti iš lovos, jis spyrė koja kelis kartus jai į dešinįjį šoną, gal ir tris kartus, neskaičiavo. Spyrė todėl, kad žmona neklausė, nenorėjo miegoti. Tada ji atsigulė, niekur nebėjo. Po kiek laiko pasakė, kad eina į tualetą. Grįžusi iš tualeto vėl atsigulė vėl į lovą ir abu žiūrėjo televizorių. Tuo metu kažkas paskambino į duris. Į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Visiškai pripažįsta jam įtarime nurodytas aplinkybes, gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 77-79).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad N. M. 2016 m. gegužės 7 d., apie 19 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas abiejų rankų delnais sėdinčiai ant kėdės savo sutuoktinei J. M. vieną kartą į smilkinius iš abiejų galvos pusių, po to kumščiais suduodamas J. M. ne mažiau penkių smūgių į galvą, po to sugriebdamas J. M. už plaukų ir nutempdamas į kambarį, kambaryje pargriaudamas J. M. ant lovos ir neleisdamas jai atsikelti, spirdamas J. M., bandančiai atsikelti iš lovos, tris kartus į dešinį šoną, taip sukėlė savo šeimos nariui – nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą, todėl tokia N. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

N. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti N. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam už nusikalstamos veikos padarymą 45 parų arešto bausmę. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į skirtiną galutinę 30 parų arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo.

Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 84-86, 87-88).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant bausmės dydį N. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. N. M. yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 44-54), praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 55-60). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, N. M. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad N. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą šeimos nariui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo.

N. M. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 7 ., 20 val. 45 min. (b. l. 80), iki 2016 m. gegužės 9 d., 14 val. 10 min. (b. l. 81). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, N. M. laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę.

N. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. skirti galutinę arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į N. M. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 7 d., 20 val. 45 min., iki 2016 m. gegužės 9 d., 14 val. 10 min. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai.

N. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, N. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti N. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.