- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- 1S-286-487/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05890-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria J. Š. turtui laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. kovo 10 d. nutarimu laikinai apribota J. Š. nuosavybės teisė į jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 7 900 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota J. Š. nuosavybės teisė į jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus ir paimtus pinigus, terminas pratęstas trims mėnesiams. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje leidžia manyti, jog kratos, kuri buvo atlikta J. Š. gyvenamojoje vietoje, metu rasti pinigai – 7 900 Eur, gali būti vertinami kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar rezultatas. Todėl teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, tikslinga laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis J. Š. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis nurodo, jog skundžiama nutartis yra formali, grindžiama spėjimu, nemotyvuota, priimta skubotai ir neįsigilinus į aplinkybes, todėl yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Kaltinamasis teigia, jog kratos metu surasti ir paimti pinigai priklauso jo sutuoktinei J. Š., kuriuos pastaroji yra sukaupusi iki santuokos su J. Š. sudarymo, todėl negali būti laikomi bendrai užgyventomis lėšomis. Jis pats prie J. Š. turėtų asmeninių lėšų niekada nebuvo prisidėjęs, jis su sutuoktine yra dirbantys, savarankiški, nuolatines pajamas gaunantys asmenys ir finansinius reikalus kiekvienas tvarkė atskirai. Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog jo sutuoktinė J. Š. nuo 1986 m. dirba, turi savo įmonę, nustatyta tvarka deklaruoja pajamas, moka mokesčius. Kratos metu surasti pinigai buvo skirti namo statyboms, langų įgijimui, laikomi tiesiog stalčiuje. Kaltinamasis nurodo, jog taikoma procesinė prievartos priemonė pažeidžia J. Š. konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į kaltinamojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. Š. skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties ir skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo nutartis, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam J. Š. priklausantį turtą – 7 900 Eur terminas pratęstas, yra teisėta ir pagrįsta.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
7. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika ir kad byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto kilmės ir įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
8. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
9. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Priemone – pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
10. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. Š. kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis iš savanaudiškų paskatų kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvą ir neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija labai didelį kiekį grynosios psichotropinės medžiagos MDM. Taigi, iš J. Š. pareikšto kaltinimo galima spręsti, jog kratos metu paimtos piniginės lėšos galėjo būti neteisėtai gautos iš nusikalstamos veikos, t. y. būti jos rezultatu ar priemone.
11. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, faktinės bylos aplinkybės nevertinamos ir dėl kaltinamojo kaltės nepasisakoma. Šie klausimai sprendžiami pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šioje proceso stadijoje laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui – piniginėms lėšoms, paimtoms kratos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje metu taikomas pagrįstai.
12. Kaltinamojo J. Š. skundo argumentas dėl piniginių lėšų priklausymo kitam savininkui (kaltinamojo J. Š. sutuoktinei), nepaneigia skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai).
13. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo išvada, kad galimo iš nusikalstamų veikų gautų pinigų konfiskavimo užtikrinimui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas pratęstinas, yra pagrįsta.
14. Taikomomis procesinėmis prievartos priemonėmis suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas yra priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Pagal BPK 151 straipsnį, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo taikymo (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti proporcingumo principo, taikant šią priemonę, įgyvendinimą.
15. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog, pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą šioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Atsižvelgiant į kaltinamojo J. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos jo gyvenamojoje vietoje metu rastus ir paimtus pinigus – 7 900 Eur negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji, priešingai nei teigiama skunde, yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindas nėra išnykę. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo kratos metu paimtiems 7 900 Eur, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi J. Š. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo J. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.