Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenanatis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 7 d. 19.30 val. kelyje Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 36.890 km. Kumpupių kaimo ribose, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 125 punktų reikalavimus, tai yra būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nesuvaldęs jos išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. P., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintas automobilis Opel Vectra, kurio vertė 5279 Lt. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamasis V. K. tiek per apklausą ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 41), tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-11-07 po darbo važiavo automobiliu Ford Mondeo iš Šakių į Gelgaudiškį. Prieš vžiuodamas išgėrė 1,5 l alaus 8 proc. stiprumo. Važiavo namo vienas, kokiu greičiu važiavo pasakyti negali, pačio įvykio taip pat neatsimena. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pasižada ateityje nedaryti jokių nusikaltimų.

Nukentėjusysis V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 m. lapkričio 7 d. išvažiavęs iš Gelgaudiškio važiavo automobiliu Opel Vectra į Vilkaviškį. Kai važiavo namo didelio automobilių srauto nebuvo. Iš priešpriešais matė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo tvarkingai, buvo įjungtos trumposios šviesos, neakino. Kai priartėjo automobilis, viskas įvyko greitai, pajuto smūgį į automobilio priekinę kairę pusę ir nuo to momento nieko neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo ir teisme apklausto nukentėjusiojo parodymų, V. K. kaltę patvirtina ir kiti duomenys:

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodytos eismo įvykios vieta ir jos aplinkybės (b.l. 3-10).

Automobilių apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti įvykyje buvusių automobilių sugadinimai (b.l. 11-14).

Asmenų blaivumo testai, iš kurių matyti, kad įvyko metu V. K. buvo neblaivus (1,88 promilių girtumas). (b.l. 15).

2010-04-16 Specialisto išvada Nr. G156-10(10), kuri patvirtina, jog nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 30-31).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis prašo atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jie susitaikė, žala atlyginta. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė, gynėjas šį prašymą palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. K. vairuodamas automobilį neblaivus nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką ir nurodė veikos aplinkybes. Nukentėjusysis V. P. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. V. K. anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, ką patvirtino teisme nukentėjusysis ir jo pateiktas prašymas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Žala Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginta, civilinis ieškinys nėra pareikštas, (b.l. 65), nukentėjusiajama V. P. žala taip pat atlyginta.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis prašė netaikyti BK 68 str. nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikios priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. V. K. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl nurodytų neatsakingų veiksmų buvo sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi V. K. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, kad automobilio vairavimas esant vidutinio girtumo laipsniui pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. užtraukia baudą vairuotojams atimant teisę vairuoti transporto priemonę nuo dvejų iki trjų metų. Todėl teismas mano, kad V. K. būtinas skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas apsunkintų jo darbinę veiklą, būtų sunku nuvykti į darbo vietas. Tačiau teismas mano, kad vien tai, kad specialiosios teisės atėmimas apsunkins jo darbinę veiklą, negali būti pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių veikų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl taikydamas specialiosios teisės atėmimą teismas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, pažeidėjas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau V. K. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms V. K. ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o jo darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia baudžiamojo poveikio priemonės netaikymą. BK 69 str. 2 d. nurodoma, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki trejų metų. Kadangi V. K. gailisi dėl padaryti pažeidimo su nukentėjusiuoju susitaikė ir atlygino padarytą žalą, jam nustatytinas minimalus vienerių metų terminas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 68 str. nuostatomis, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Išaiškinti V. K., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.

Nuorašas tikras.