Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-23 · Administracinė byla Nr. I-821-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-23
Bylos Nr.
I-821-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-821-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03741-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (A. B.) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K jam nėra užtikrinamas tinkamas maitinimas, pareiškėjui suteikiamo maisto energetinė vertė nepakankama. Spirgučių padažas nebuvo tiekiamas atskirai nuo bulvių košės, bet buvo maišomas virtuvėje. Teigia, kad tokiu būdu jis yra žeminamas, bandoma jį paveikti psichologiškai. Pažymi, kad po jo skundų, nuo 2017 m. gegužės 20 d. spirgučių padažą pradėjo tiekti atskirai nuo bulvių košės. 2017 m. gegužės 13 d. vakarienės metu jam apskritai neišdavė maisto.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių). Pažymi, kad Lukiškių TI-K valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčio padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Todėl visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems yra patiekiamas visas pagal valgiaraštį priklausantis maistas.

Pabrėžia, kad valgiaraštyje yra pastabos, kurių 3 punkte nurodoma, kad, virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis – gaminant bulvių košę pilamas pienas ir dedamas margarinas, todėl pareiškėjas gauna didesnės maistinės vertės patiekalą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Pontem“, kuri tiekia maistą Lukiškių TI-K, informavo, jog iki 2017 m. gegužės 20 d. atskirai paspirginti spirgučiai buvo supilami į bulvių košę.

Teismo posėdyje pareiškėjas dalyvauti nepageidavo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 6 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamo maitinimo nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad iki 2017 m. gegužės 20 d. Lukiškių TI-K virtuvėje neteisėtai buvo maišomas spirgučių padažas (30 g) su bulvių koše prieš juos patiekiant, taip pat abejoja, kad 2017 m. gegužės 13 d. vakarienės metu gavo didesnį maistinės vertės patiekalą vietoj virtų bulvių patiekus trintas bulves su spirgučių padažu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 str. 4 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šią BVK nustatytą pareigą laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Fiziologinėmis mitybos normomis, Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 (toliau – 2014-03-28 Įsakymas) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-04-16 įsakymu Nr. V-156 (toliau – 2015-04-16 Įsakymas), keičiančiu 2014-03-28 Įsakymą.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 14 punktą maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius.

Taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį. Atsakovės atstovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus (b. l. 22–23, 25–27) dėl netinkamo maitinimo, 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 96-2636 ir 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. 96-2758 (b. l. 3, 19, 24) atsakė, kad iki 2017 m. gegužės 20 d. atskirai paspirginti spirgučiai prieš išdavimą buvo sumaišomi su bulvių koše, o 2017 m. gegužės 13 d. vakarienės metu vietoje valgiaraštyje nedirbantiems vyrams, patvirtintame 2014 m. kovo 28 d. Įsakymu, nurodytų virtų bulvių, pareiškėjui buvo pateiktos virtos-trintos bulvės su spirgučių padažu. Be to, maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K teikianti UAB „Pontem“ 2017 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 05-09-374_1 (b. l. 20) pažymėjo, kad 2014 m. kovo 28 d. Įsakymu patvirtinto valgiaraščio pastabų 3 punkte nurodyta, jog virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei Lukiškių TI-K bei UAB „Pontem“ pateiktus paaiškinimus, vertina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto tiekimo yra nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad buvo keičiami maisto produktai kitais, pažymėtina, kad Taisyklės nedraudžia maisto produktų keisti kitais maisto produktais iš tos pačios maisto produktų grupės, vadovaujantis Taisyklių 1 priedu.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl, jo teigimu, netinkamo maitinimo jis patyrė psichologinį spaudimą, orumo pažeidimą ir pažeminimą ir prašo priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau nurodyto, jo nuomone, netinkamo maitinimo, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė