Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui R. P., dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo R. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo A. O. motina S. I. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. D.. S. I. O. mirė (duomenys neskelbtini), o J. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarės 2021 m. balandžio 27 d. liudijimo matyti, kad ieškovas yra priėmęs motinos S. I. O. palikimą. Iš 2021 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovo motinai nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės taryba 1991 m. gruodžio 19 d. išdavė S. I. O. orderį Nr. (duomenys neskelbtini) butui apgyvendinti vietinės Tarybos valstybės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos name. Orderyje nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės taryba išduoda orderį O. S. I., J., gim. (duomenys neskelbtini), apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių, 42 kv. metrų bendro ploto, 32 kv. metrų gyvenamojo ploto, minėtame bute registruota viena S. I. O., jos šeimą sudaro tik vienas asmuo ir butas skiriamas jai pačiai. S. I. O. 1992 m. gegužės 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo motina už butą atsiskaitė grynais pinigais – 1077,30 rublių ir jai skirta 7756,80 rublių valstybės vienkartinė išmoka bei kitos tikslinės kompensacijos būstui įsigyti. Byloje esančioje minėto buto techninės apskaitos byloje savininku yra nurodyta S. I. O. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0413-574/2006 santuoka tarp S. I. D. ir J. D. buvo nutraukta.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Nors ieškovo motinos S. I. D. ir J. D. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau į dalintino turto masę butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas. Minimą butą ieškovo motina nuosavybės teise įgijo 1992 m. gegužės 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. jos ir J. D. santuokos metu. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovo motinos ir J. D. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki santuokos pasibaigimo (duomenys neskelbtini), ieškovo motinos vardu įgytas turtas turi būti laikomas jos bei J. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už S. I. O. asmenines lėšas. Ieškovo motina už butą sumokėjo 8 834,10 rublius, iš kurių didžioji dalis (7 756,80) – valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, o 1 077,30 rubliai – buvo sumokėta grynais pinigais. Jokių duomenų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir J. D. piniginės lėšos ar investiciniai čekiai, byloje nėra.

Pažymėtina, kad jau 1991 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės tarybos orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) S. I. O. buvo skirtas butas. Orderyje nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Rumšiškių apylinkės taryba išduoda orderį O. S. I., J., gim. (duomenys neskelbtini), apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių, 42 kv. metrų bendro ploto, minėtame bute registruota viena S. I. O., jos šeimą sudaro tik vienas asmuo ir butas skiriamas jai pačiai. Jokių duomenų, kad butas buvo skiriamas ir J. D. ar kitiems asmenims, nėra. Taip pat iš ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena S. I. O., jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš tų faktų, kad butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik S. I. O. vardu, kad buto techninės apskaitos byloje savininku nurodoma tik S. I. O., be to, įvertinus tai, kad ieškovo motina įsigyjant butą su J. D. buvo susituokusi tik (duomenys neskelbtini), akivaizdi S. I. O. valia ginčo butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad minimas butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba J. D. lėšomis ar darbu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo motinos S. I. O. asmeninė nuosavybė, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui nespręstinas.

Byloje susidarė 12,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakove šioje byloje valstybės įmonė Turto bankas įtraukta dėl to, kad J. D. yra miręs ir nėra kitų jo palikimą priėmusių asmenų. Tačiau jokie VĮ Turto banko veiksmai ar neveikimas nesąlygojo ieškovo ieškinio pareiškimo. Byloje iš esmės ginčo tarp ieškovo ir atsakovės nėra, reikalavimų atsakovei nereiškiama, ieškiniu prašoma nustatyti tik aplinkybes dėl nekilnojamojo turto nuosavybės formos. Ieškinį patenkinus, pats ieškovas teigia, kad turės galimybę įgyti didesnę dalį motinos palikimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė nėra atsakinga dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų susidarymo, ir šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas ieškovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos S. I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nirusios (duomenys neskelbtini), vardu yra mirusiosios S. I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš ieškovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,54 Eur (dvylikos eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.