- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- ATP-669-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00711-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. 2016 m. rugsėjo 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdama neblaivi – jai nustatytas 1,96 promilės girtumas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutarimu L. G. už šį, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, paskyrė 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti L. G. 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė trumpesnį nei minimalų sankcijoje numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą, nes pažeidėja padarė tyčinį, šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Profesinė veikla ar darbo pobūdis, rūpimasis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Todėl, aplinkybės, jog L. G. dėl padaryto pažeidimo gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, o teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi šeimos nariais, šiuo atveju nėra reikšmingos. Mano, jog paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda yra neteisinga ir neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgė į tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimą, labai gailėjosi pažeidimą padariusi, galiojančių nuobaudų neturi bei niekada anksčiau nėra vairavusi neblaivi ir prižadėjo ateityje nevartoti alkoholio. Taip pat teismas atsižvelgė į jos šeiminę padėtį – sutuoktinis retai būna namuose, nes dirba vairuotoju Europoje, ji rūpinasi trimis vaikais, kurie, kaip ir ji, turi sveikatos sutrikimų, dėl to, vaikus tenka vežti pas gydytojus į Klaipėdą, Kauno ir Vilniaus ligonines, sūnų reikia kasdien vežti į mokyklą, dukrą parvežti iš būrelių vakare. Nurodo, jog yra motinystės atostogose iki 2017-06-08, po to, ketina grįžti į darbą (duomenys neskelbtini). Darbe jai reikalinga vairuoti automobilį, o neturėdamas teisės vairuoti, praras darbą, o dirbti ar susirasti kitą darbą būtų sunku, nes ji serga (duomenys neskelbtini). Iki 2017-09-01 yra sustabdžiusi studijas, jai liko paskutinis studijų kursas. Po paskaitų grįžti namo autobusu galimybės nėra, nes paskaitos baigiasi vėlai, todėl neturėdama teisės vairuoti, negalėtų tęsti studijų. Nurodo, jog sutuoktinio uždarbis nedidelis, jų šeima yra socialiai remtina. Mano, jog nurodytos priežastys yra išskirtinės. Dėl pažeidimo jaučia didelę gėdą, išgyvena, jaučia kaltės jausmą ir suvokia neigiamas savo elgesio pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra, apeliantas nesutinka su L. G. paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda.
Nagrinėjamu atveju, priešingai nei apylinkės teismas, apygardos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti L. G. trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Nustatyta, kad L. G. vairavo automobilį, būdama neblaivi, tokiais veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, kurie priskiriami prie šiurkščių. Todėl pažeidėjos prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, ar tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų už vairavimą, esant neblaiviai bei teigiamai pažeidėjos asmenybę charakterizuojantys duomenys (augina ir rūpinasi trimis nepilnamečiais vaikais), nors ir yra reikšmingi nuobaudos individualizavimui, tačiau negali būti vertinami kaip ypatingai pažeidėjos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą.
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-09-21, 18.11 val. L. G. nustatytas net 1.96 promilės neblaivumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Praėjus 22 minutėms po šio tikrinimo, t. y. 18.32 val., policijai dar kartą patikrinus L. G. blaivumą alkotesteriu, jos ankstesnis neblaivumo laipsnis išliko toks pat – jai nustatytas 1.84 promilės neblaivumas (b. l. 8). Todėl L. G. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek pirmosios instancijos teisme nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės – prieš vairuojant išgėrė du bokalus alaus, alkoholio buvo nevartojusi seniai, buvo nevalgiusi visą dieną ir kt., nesuteikia pagrindo abejoti pažeidimo aplinkybių nustatymo teisėtumu bei leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, administracinių teisės pažeidimų registrų duomenimis, L. G. 2006-09-23 buvo nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, jog neblaivi vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį (b. l. 9–11). Ši aplinkybė, leidžia kritiškai vertinti L. G. asmenybę, nes atsiliepime į skundą ji teigia, jog niekada nėra vairavusi automobilio neblaivi.
Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šiuo atveju, šeimos poreikių tenkinimas, būsimos darbinės funkcijos bei turimos jos ir jos šeimos narių sveikatos problemos, turtinė padėtis, nesutrukdė L. G. būnant neblaiviai, vairuoti transporto priemonę ir kelti realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, pažeidimo padarymo metu, L. G. automobiliu vežėsi tris vaikus (b. l. 13).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo ATPK 30¹ straipsnio taikymo apimtis, administracinėn atsakomybėn patrauktai L. G. skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, neatitinka teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrina ne tik individualiosios, bet ir bendrosios prevencijos įgyvendinimo – administracine nuobauda siekiama, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tai, kad L. G., būdama neblaivi, nepadarė eismo įvykio ar žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, jos kaltės, o taip pat ir administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmės neturi, nes esant tokioms pažeidimo pasekmėms, atsakomybę numato jau kitos, griežtesnės teisės normos.
Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjos atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė trumpesnį nei minimalus ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. paskyrė per švelnią nuobaudą. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pridėti dokumentai iš Sodros apie L. G. apskaičiuotas pašalpas, sutuoktinio darbovietės pažyma apie jo darbo užmokestį, medicininiai dokumentai, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas švelninti L. G. atsakomybę.
Kiekvienas asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi galvoti apie savo elgesio pasekmes, kiek jos turės įtakos ne tik jam pačiam, bet ir artimiesiems. Vairavimas neblaiviam yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galintis sukelti itin skaudžias pasekmes, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs griežtą sankciją už tokių pažeidimų darymą.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apygardos teismas pripažįsta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktai L. G. teisė vairuoti atimtina minimaliam ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam terminui – 24 mėnesiams. Nors apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, tačiau šiuo atveju pakanka nutarimą pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamas nutarimas keičiamas, paskiriant ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą specialiosios teisės atėmimo minimalų terminą, paliekant skundžiamu nutarimu paskirtą baudą nepakeista. Tik tokia administracinė nuobauda, teismo vertinimu, atitiks padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą ir nustatyti, kad L. G. už ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą teisė vairuoti transporto priemones atimama 24 mėnėsiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.