Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-222-338/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
2A-222-338/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas (pran.)
Atsakovas
D., D. J.
Ieškovas
S. R.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Civilinė byla Nr. 2A-222-338/2008

Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. birželio 20d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Sigitui Žostautui, atsakovei D. J., atsakovės atstovui Stanislovui Butkevičiui, trečiajam R. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimo ir 2008m. kovo 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-223/2008 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei D. J. dėl paskolos grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 25000 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė prašė jo paskolinti 25000 Lt. Šią sumą ieškovas 2005-06-03 mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės asmeninę sąskaitą. Atsakovė pažadėjo skolą grąžinti ieškovui pareikalavus. 2006-07-17 ieškovas registruotu laišku kreipėsi į atsakovę prašydamas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas, tačiau ji skolos negrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš D. J. S. R. 18500 Lt skolos ir 5 procentų palūkanas nuo 2007-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė iš ieškovo 2005-06-03 mokėjimo nurodymu gavo 25000 Lt. Kadangi paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, tai atsakovei gavus pinigus nurodytu mokėjimo pavedimu, tarp šalių susiklostė teisiniai paskoliniai santykiai. Tolesni atsakovės veiksmai ankstesniems ieškovo ir atsakovės paskoliniams teisiniams santykiams esminės reikšmės neturi, nes, būdama gautų paskolos pinigų savininkė, ji turi teisę disponuoti gautais pinigais savo nuožiūra (tame tarpe perduoti tretiesiems asmenims ), tik jai tenka pinigų perdavimo ar žuvimo (dingimo) rizika ir tai neatleidžia jos nuo pareigos grąžinti paskolą ieškovui (CK 6.870 str. 3 d.). Perduodama pinigus trečiajam asmeniui R. J., atsakovė prisiėmė ir iš to kylančias pasekmes. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytas visas įrodinėjimo dalyko – paskolos sutarties sudarymo faktų visetas, todėl ieškinį tenkino. Kadangi ieškovui buvo grąžinta 6500 Lt, todėl iš atsakovės priteisė 18500 Lt. Ieškovo prašomas priteisti 6 procentų palūkanos sumažino ir priteisė 5 procentų metines palūkanos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 1.5 str.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. kovo 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės D. J. ieškovui S. R. 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovė D. J. ir tretysis asmuo R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 3 d. sprendimą ir 2008m. kovo 28 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnius dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Sprendimas nemotyvuotas, neargumentuotas bei nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismas netinkamai įvertino ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai D. J. pripažino atsakove ir paskolos sutarties šalimi, nes paskolos sutarties atsakovė nesudarė ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Teismas klaidingai interpretavo teisines normas ir principus, reguliuojančius sutartinius teisinius santykius, sutarčių elementus. Atsakovė teigia, kad jokia forma: nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nepareiškė savo valios ir ketinimo sudaryti paskolos sutartį su ieškovu. Paskolos sutartį su ieškovu sudarė tretysis asmuo R. J., todėl teismas nepagrįstai D. J. pripažino sutarties šalimi. Teismas nepagrįstai 2005-06-03 mokėjimo nurodymą pripažįsta skolos dokumentu ir klaidingai teigia, jog jis atitinka dvišalės sutarties sampratą. 2005-06-03 mokėjimo nurodymas negali būti pripažintas paskolos sutarties formą atitinkančiu dokumentu, kadangi nėra esminio elemento - raštu nėra aptartos esminės paskolos sutarties sąlygos - paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą, terminas ir pan. 2005-06-03 mokėjimo nurodymas neįrodo atsakovės valios išraiškos, kadangi tai yra vienašalis dokumentas, nėra atsakovės pasirašytas, jame nėra kaip nors kitaip išreikšta jos valia. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 176, 185 straipsnius dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Tretysis asmuo R. J. teisme paliudijo, jog būtent jis skolinosi 25000 Lt, ieškovas šią sumą pervedė į atsakovės sąskaitą. Teismas neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai mane, atsakovę pripažino paskolos sutarties šalimi. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė CPK 182 str. dėl atleidimo nuo įrodinėjimo. Nurodo, kad 2007-11-05 buvo sudaryta taikos sutartis tarp ieškovo S. R. ir R. J. - sutartyje įvardinto atsakovu. Teismas minėtą sutartį priėmė ir tuo pripažino faktą, jog tikrasis atsakovas yra R. J.. Vadovaujantis CPK 182 straipsniu tokių aplinkybių nebereikia įrodinėti, tad teismas neteisėtai ir nepagrįstai D. J. pripažino atsakove, bei nepakeitė netinkamos šalies - tinkama. Apeliantai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisėtai rėmėsi ieškovo liudytojų parodymais. CK 6.871 str. 1 d. nustato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. CK 1.93 str. 2 d. nustato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Apeliantai teigia, kad nepagrįstas teismo ir 2008-03-28 papildomas sprendimas dėl 500 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra išsamus, aiškus, teisiškai argumentuotas ir motyvuotas, todėl prašo jį palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Prašo išspręsti iš esmės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisti 1250 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad ieškovo paskolintais pinigais disponavo atsakovė, ji išgryninusi pinigus juos perdavė trečiajam asmeniui. Atsakovė su pinigais elgėsi kaip pinigų savininkė, tuo aiškiai išreikšdama, kad ji yra paskolos sutarties šalis -paskolos gavėja. Apeliantų siekis, nesant įstatyminio pagrindo, mokią paskolos gavėją pakeisti nemokiu trečiuoju asmeniu, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog paskolos sutartis turi būti rašytinė, kurioje privalomai turi būti numatyta pareiga grąžinti paskolą, nes CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, nes pagal CPK 45 straipsnį, teismas tam reikalingas ieškovo sutikimas. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsnius dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo jokio įrodymo, kurį teismas būtų netinkamai įvertinęs. Ieškovas nesutinka su apeliantų argumentu, kad teismas pažeidė CPK 182 straispnį dėl atleidimo nuo įrodinėjimo. Nurodo, kad taikos sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens iš viso negali būti sudaryta, kadangi tretysis asmuo nėra ginčo šalis. Taikos sutartis sudaroma tik tarp proceso šalių (CPK 6.983 str.). Todėl nesuprantama nuo kokio įrodinėjimo apeliantai turėjo būti atleisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė iš ieškovo 2005-06-03 mokėjimo nurodymu gavo 25000 Lt. CK 6.870 str. 1d. nurodyta, kad paskolos sutartimi v iena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento ir paskolos gavėjas tampa pinigų savininku ir jam tenka paskolos praradimo rizika (CK 6.870 str. 3d.). Tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, nedaro šio jų susitarimo negaliojančiu, kadangi sandorio rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu tik įstatymo numatytais atvejais. Šiuo atveju byloje yra pateiktas 2005-06-03 mokėjimo nurodymas, kuriame aiškiai įrašyta mokėjimo paskirtis-paskola. Taip pat nurodyme įrašyta, kad mokėtojas ieškovas, paskolos gavėja atsakovė. Kadangi paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, tai atsakovei gavus pinigus nurodytu mokėjimo pavedimu, tarp šalių susiklostė teisiniai paskoliniai santykiai. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad tolesni atsakovės veiksmai ankstesniems ieškovo ir atsakovės paskoliniams teisiniams santykiams esminės reikšmės neturi, nes, būdama gautų paskolos pinigų savininkė, ji turi teisę disponuoti gautais pinigais savo nuožiūra (tame tarpe perduoti tretiesiems asmenims ), tik jai tenka pinigų perdavimo ar žuvimo (dingimo) rizika ir tai neatleidžia jos nuo pareigos grąžinti paskolą ieškovui (CK 6.870 str. 3 d.). Perduodama pinigus trečiajam asmeniui R. J., atsakovė prisiėmė ir iš to kylančias pasekmes. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kad paskolos dalyką-pinigus atsakovė gavo, patvirtina bankinės operacijos ir pati atsakovė.

Iš apeliantų ieškovės D. J. ir trečiojo asmens R. J. priteisiamos atstovavimo išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1d. 1p.,

n u tarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 17d. sprendimą ir 2008m. kovo 28d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš D. J. ir R. J. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų S. R..

Teisėjai: Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėRimantas Savickas