Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-7050-505/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00561-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 51.4; 55.1.3 (S)

2024 m. balandžio 29 d.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė UTPĮ nuostatas, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pabrėžė, jog Sprendime nenurodyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jis, norėdamas gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė kukius nors duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Paminėjo, kad jis, kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, Migracijos departamentui turėjo pateikti tik darbdavio įsipareigojimą įdarbinti pareiškėją UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis. Teigė, jog teikdamas prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Migracijos departamentui pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą su priimtais darbdavio įsipareigojimais mokėti jam (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį. Mano, jog trumpas laikotarpis kada jis negavo draudžiamųjų pajamų, negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, kad jis, norėdamas gauti leidimą gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pažymėjo, kad 2022 m. vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą ir prasidėjus karui, jis pasmerkė agresorės veiksmus ir palaikė bei rėmė Ukrainos gyventojus ir gynėjus ir tam turėjo skirti daug laiko, atitinkamai mažiau dėmesio galėjo skirti savo darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl paprašė suteikti jam neapmokamas atostogas, dėl kurių ir buvo užfiksuotas nedraudiminis laikotarpis.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas priėmė nemotyvuotą ir neobjektyvų Sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Akcentavo, jog teisės aktai nedraudžia užsieniečiui gauti pajamas ir iš kitų, nei darbo užmokestis šaltinių. Pastebėjo, kas jis nemažas pajamų sumas gavo iš prekybos (duomenys neskelbtini) bei pardavus automobilį, be to, Migracijos departamento nustatyto nedraudiminio laikotarpio pradžioje, skirtingų finansinių institucijų sąskaitose jis turėjo daugiau nei pakankamai lėšų pragyvenimui. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų panaikinti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nemokamas, todėl Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, bei, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pabrėžė, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka UTPĮ jiems keliamų reikalavimų. Atsakovo nuomone, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus, todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų. Mano, kad priimant Sprendimą neturėjo būti atsižvelgta į pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį, kuris neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti UTPĮ reikalavimus. Pastebėjo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi, atsakovo įsitikinimu, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini), ketindamas dirbti pagal darbo sutartį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto ir 44¹ straipsnio 1 dalies pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis.

Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla ((duomenys neskelbtini)), numatant mokėti (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas).

Sodros informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjui įdarbintam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 2 d., pakeitus leidimą laikinai gyventi, nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis nurodytas tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) mokamas nebuvo, už 2023 m. spalio mėn. pareiškėjui išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas.

2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, t. y. vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 18 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas (duomenys neskelbtini), pakeitus leidimą laikinai gyventi, iki 2023 m. birželio mėn., gavo tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą mokėti mėnesinį darbo užmokestį – (duomenys neskelbtini) Eur., nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesti mokamas nebuvo, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokesti nemokamas, todėl darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio, nebuvo vykdomas, kadangi 2021 m. rugsėjo 10 d. paskelbtas vidutinis mėnesinis BDU buvo (duomenys neskelbtini) Eur, todėl užsieniečiui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, t. y. užsieniečiui darbo užmokestis nuo 2023 m. liepos mėn. nebuvo mokamas, kas reiškia, kad asmuo neatitinka imperatyvių UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis nemokamas, atsakovas konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, kadangi asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarantis (duomenys neskelbtini).

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad jam buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje dirba nuo (duomenys neskelbtini), todėl darė išvadą, jog užsienietį su Lietuvos Respublika sieja išskirtinai ekonominiai santykiai. Vertinant asmens šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su asmeniu Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje nedirba.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas. Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Leidimas neišduodamas.

UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) reglamentuota, kad Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:

1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau - Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžio;

2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, - darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;

3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;

b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;

c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;

4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, - nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.

3. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija.

4. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtoms profesijoms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.

5. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, - darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

6. Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a ar c papunktyje nustatytas sąlygas.

8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio UTPĮ 45 straipsnio nuostatos.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas. Be to, kaip pirmiau jau minėta, UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. sausio 4 d. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjui pakeitus Leidimą laikinai gyventi, jam iki (duomenys neskelbtini), buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur., tačiau nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesti mokamas nebuvo, už 2023 m. spalio mėn. buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis mokamas nebuvo.

Taigi, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė). Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymi, jog kaip aukščiau minėta, UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio. Kadangi 2021 m. rugsėjo 10 d. paskelbtas vidutinis mėnesinis BDU buvo 1 554,40 Eur, todėl pareiškėjui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2 331,60 Eur darbo užmokestis, tačiau jam darbo užmokestis nuo 2023 m. liepos mėn. nebuvo mokamas, todėl akivaizdu, kad jis neatitiko imperatyvių UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, ką pagrįstai ir nustatė Sprendime atsakovas.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio Leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jam pakako lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, kadangi gavo nemažas sumas iš prekybos (duomenys neskelbtini) bei pardavęs automobilį ir šiai aplinkybei pagrįsti į bylą pateikė sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimą bei automobilio pardavimo sutartį, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentui pateiktame prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis ir jokių kitų pragyvenimo šaltinių pareiškėjas nenurodė.

Teismo vertinimu, aukščiau įvardintų aplinkybių nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 18 punktais, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti UTPĮ numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.