Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-286-899/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
1-286-899/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
Ž. K., G. K.
Kaltinamasis
P. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-286-899/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01634-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1; 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei – Strumilaitei,nukentėjusiesiems Ž. K. ir G. K.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Turskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, pensininkas, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2011-09-30 apie 19.00 val. pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą mažamečio G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra N. R. suėmus už drabužių gobtuvo, jis patempė jam už ausies, tuo sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam G. K..

Kaltinamasis P. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. apie 18.00 val. susirinko būrys vaikų, kurie pradėjo triukšmauti, trankyti laiptinės duris, daužyti laiptinėje esančias groteles. Pažiūrėjęs pro langą, matė penkis vaikus. Vaikai jį matė. Paėję toliau, jie prisirinko kaštonų, grumstų ir pradėjo juos mėtyti. Nuo grupės atsiliko G. K. ir pradėjo vienas mėtyti grumstus, kaštonus į langą. Jis išėjo į lauką, vaikas nubėgo. Vėliau po pusvalandžio Č. vedini vaikai grįžo. Žmona sirgo ir jam trūko kantrybė. Išėjusi žmona G. K. čiupo už gobtuvo, o jis jam timptelėjo už ausies. Į policiją, mokyklą ar į tėvus dėl vaikų elgesio nesikreipė. Vaikas iš 15 buto. Jis (P. R.) nenorėjo pyktis su kaimynais. Pasielgė negerai, tai pripažįsta ir atsiprašo. Žalą atlygintų, padėtų giminės. Dėl M. Č. elgesio į jo tėvus nesikreipė. Vaikai taip elgėsi pastoviai, visą vasarą. Kad vaikui buvo trenkta į žandą, jis nežino.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo G. K. įstatyminė atstovė Ž. K. teisme parodė, kad dėl įvykio patirtas emocinis šokas nėra išreiškiamas pinigais. Vaikas serga Aspergerio sindromu, patyrė emocinį šoką ir civilinio ieškinio pinigai bus skiriami jo gerovei. Vaikas įvykio metu ir po jo patyrė šoką, neramiai miega, kartais prišlapina lovą, buvo pradėjęs muštis su vaikais mokykloje. Su vaiku dirba, jį moko. Buvo pas psichologą mokykloje, pas psichoterapeutę – psichologę. Su specialistais bendrauja pastoviai. Jai, kaip motinai, buvo siaubinga, kadangi vaiką sąmoningai užpuolė suaugę žmonės. Jis yra mažametis ir prieš jį lengva pakelti ranką. Jos, kaip motinos, pareiga yra jį ginti. Vaikas žaisti gali ir kito namo kieme.

Liudytoja J. B. teisme parodė, kad 27 metus yra P. R. kaimynė. Santykiai geri. Nukentėjusiojo atstovės nepažįsta. Berniuką žino. Viskas prasidėjo dėl langų daužymo. Taip jai pasakojo kaimynai. Paties įvykio nematė. Gediminas yra ją įžeidęs, kuomet atsistojo ant laiptų prieš ją su žaisliniu pistoletu ir pasakė „nušausiu tave, sene“.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusios Ž. K., liudytojos J. B. duotų parodymų, P. R. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

- 2011-10-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7);

- 2011-10-21 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog mažametis M. Č., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei E. L. ir motinai R. Č., parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-38);

2011-11-17 liudytojos N. R. parodymai; liudytoja parodė, kad kaimynų berniukai su draugais nuolat triukšmauja, šūkauja ir daužo duris, mėto į jų buto langus daiktus, todėl 2011-09-30 vakare, išgirdusi triukšmą, ji su vyru išėjo į laiptinės koridorių. Laiptinėje prabėgo 3 berniukai, dar du lauke buvo, vienas vaikas išsprūdo, vyras jo nepagavo, o vieną iš prabėgančių berniukų ji suėmė už gobtuvo, tuo metu jos vyras P. R. jam timptelėjo šiek tiek už ausies. Ji nesudavė vaikui, vos sulaikė, nes yra labai ligota ir negalėtų fiziškai to padaryti. Vaikui tikrai neturėjo skaudėti, nes vyras jo nesužeidė. Matė, kaip jų sulaikytas vaikas nėjo į namus, o žaidė lauke (b. l. 52-56);

- mažamečio nukentėjusiojo G. K. parodymai (apklaustas dalyvaujant motinai Ž. K., kuri yra atstovė pagal įstatymą), kad 2011-09-30 jis buvo pas savo draugą M. Č., gyv. (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. jis su draugu M. leidosi laiptais žemyn, 1-ame aukšte prasidarė buto Nr. 1 durys ir iš ten išėjusi pagyvenusi moteris pagavo jį už gobtuvo, bandė pagauti ir jo draugą, tačiau jis spėjo pabėgti. Moteris, viena ranka laikydama jį už gobtuvo, kita ranka trenkė jam per veidą, tuo metu išėjęs iš buto vyras paėmė jį už dešinės ausies ir tempdamas ją pasuko. Tada moteris jį pastūmė sakydama, kad jis daugiau čia nebepasirodytų (b. l. 8);

- mažamečio liudytojo M. Č. parodymai (apklaustas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei E. L. ir motinai R. Č.), kad 2011-10-30 žaidė savo namų kieme kartu su E. ir G. Edvinas metė žemės grumstą į pirmo aukšto langą. Pro langą pasižiūrėjo vyriškis, todėl jis su draugais nuėjęs šalin. Žino, kad šiame bute gyvenantys vyras ir moteris neleidžia jiems žaisti prie laiptinės ir kieme. Po to jis su G. nuėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o leidžiantis laukan, iš buto Nr. 1 išėjo moteris ir sugavo G. K. už gobtuvo, paskui ją išėjęs vyras bandė pagauti ir M. Č., tačiau jis pabėgo, bet matė, kaip moteris sudavė G. K. per veidą, o vyras tempė už ausies (b. l. 32-33);

- liudytojos R. Č. parodymai, jos duoti parodymai yra analogiški sūnaus M. Č. duotiems parodymams, nes sūnus jai pats apie įvykį papasakojo (b. l. 31);

- mažamečio liudytojo E. E. parodymai (apklaustas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei B. B. ir motinai O. V.), kad 2011-09-30 pavakare buvo su draugais G. K., M. Č. ir dar vienu berniuku, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis su tuo kitu berniuku stovėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, o G. su M. sugalvojo palakstyti iki penkto aukšto ir atgal. Penktame aukšte tos pačios laiptinės M. ir gyvena. Kiek kartų jie lakstė – vieną ar daugiau – nepamena. Nubėgdami pro pirmo aukšto pirmojo buto duris jiedu pabelsdavo į jas. Tai yra – pabelsdavo ir nuo durų pabėgdavo. Kodėl jie taip darė – nežino, prisigalvojo. Po to iš kažkur G. su M. gavo kaštonų. Kaštonų kieme nebuvo, jie juos iš kažkur atsinešė, gal nusipirko. Tokie berniukai L., J., gyvenantys kieme, kaštonus po 10 centų pardavinėja. G. su M. atsinešė po 2-3 kaštonus ir abu paleido į buto Nr. 1 virtuvės langus. Jis pats su tuo dar vienu berniuku irgi į pirmo aukšto, pirmo buto virtuvės langą numetė keletą grumstų. Iš grumsto metė, nes pamanė, kad didesnis daiktas gali išdaužti langą. Taip elgėsi, nes pasirodė linksma. Pro virtuvės langą pasirodęs vyras pagrūmojo, po to buvo išėjęs prie laiptinės, bet jie pabėgo. Netrukus grįžo ir G. su M., jie nuėjo į penktą aukštą pas M. į jo namus. Jis su berniuku buvęs tuo metu lauke. Matė, kad iš laiptinės pirmas išbėgo M., po 1-2 minučių apsiverkęs G.. Pirmas išbėgęs M. pasakė, kad į laiptinę išėjo vyras ir, pagavęs G., už ausies patampė, tada M. pabėgo išsigandęs. Apie moterį nieko nesakė. Tada atėjo apsiverkęs G., sakė, kad buvo išėjusi ir moteris, bet kad ji ką būtų dariusi – nesakė. Sakė, kad vyras jam patempęs už ausies. G. norėjo skambinti motinai, tačiau M. jį sustabdęs, pasakęs, kad nieko čia tokio, kad neskambintų ir jiedu nuėjo į parduotuvę, o jis - namo (b. l. 45-46);

- liudytojos B. K. parodymai, kad ji dirba pradinių klasių mokytoja ir yra G. K. klasės auklėtoja. Šis vaikas mokosi pagal modifikuotą programą, jam reikia šiek tiek daugiau mokytojų pagalbos. 2011 m. rugsėjo pradžioje buvo konsultuotas Vilniaus vaiko raidos centre. Vaikas nėra konfliktiškas, tik padidinta reakcija į aplinką. Iš raidos centro G. K. grįžo į mokyklą 2011-09-23. Dar po kelių savaičių ji atkreipė dėmesį, kad G. K. tapo kiek agresyvesnis, imdavo stumdytis ar bandydavo suduoti kitiems vaikams. Apie tai pasiteiravus motinos, ši paaiškino, kad jos sūnų kaimynai, įsitempę į butą, sumušė ir tai turi pasekmių. Šiuo metu vaikas vėl ramus (b. l. 41-42);

- liudytojo P. Z. parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antrame aukšte, virš R. buto. Pirmame aukšte gyvenančius kaimynus pažįsta iš matymo ir su jais nebendrauja, jokių ryšių su R. nepalaiko. Prieš 20 metų P. R. buvo išbaręs jo vaikus, be to, nuolat pyksta, jei jie savo bute garsiau pereina per kambarius, tačiau R. yra tvarkingi, prižiūri gėlynus po langais. Pastebėjo, kad iš aukščiau esančių butų po laiptinę laksto vaikai, triukšmauja, daužo duris. Vieną kartą buvo išėjęs pasižiūrėti, kokie tai vaikai, tačiau nespėjo pamatyti, nes jie pabėgo. Apie įvykį nieko nežino (b. l. 43-44).

Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad P. R. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes panaudodamas smurtą mažamečio G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (patempdamas už ausies), sukėlė jam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai prie mažametį vaiką iš teisinės pusės negali būti pateisinami nei dėl artimųjų asmenų prastos sveikatos būklės, nei dėl ramybės stokos, nei dėl kitų priežasčių. Manydamas, kad vaikai laiptinėje ar kieme kelia per didelį triukšmą, daužo buto duris, atlieka kitus netinkamus veiksmus, P. R. galėjo kreiptis į vaikų tėvus, mokymo įstaigas, policiją, tačiau šių veiksmų neatliko (b. l. 48), pasirinkdamas priešingą teisei veikimą, t. y. bandydamas problemas spręsti panaudojant fizinį smurtą. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis P. R. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam vaikui. Tai, kad smurtauja mažamečio vaiko atžvilgiu, P. R. turėjo ir galėjo numatyti iš vaiko amžiaus, bendrų fizinių bruožų (nedidelis ūgis ir kt.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad P. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje P. R. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusius su nukentėjusiąja ir nukentėjusiojo G. K. įstatymine atstove Ž. K. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje P. R. padaryta veika, remiantis LR BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, taigi laikytina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. P. R. susitaikė su nukentėjusiąja ir nukentėjusiojo G. K. įstatymine atstove Ž. K., 2012-03-06 atlygino dalį neturtinės žalos – 500 Lt, kuri buvo patirta dėl neteisėtų P. R. veiksmų (atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal LR BK 59 str. 1 d. 3 p.); įsipareigojo iki 2012-05-06 Ž. K. atlyginti likusią neturtinės žalos dalį, t. y. 1 000 Lt. Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo G. K. įstatyminė atstovė Ž. K. pretenzijų P. R. nebeturi ir su juo susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo P. R. ir Ž. K. susitaikymo protokolas, kuriame tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ir nukentėjusiojo G. K. įstatyminė atstovė Ž. K. nurodė ir savo parašais patvirtino, kad abi šalys susitaikė; pagal susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo P. R. iki 2012-05-06 įsipareigojo atlyginti Ž. K. padarytą 1 000 Lt neturtinę žalą. P. R. atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė; fizinio skausmo sukėlimas būtent mažamečiam asmeniui yra veiką kvalifikuojantis požymis pagal LR BK 140 str. 2 d., todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 5 p. (veika padaryta mažamečiui) nenurodytina. P. R. neteistas (b. l. 84), administracine tvarka nebaustas (b. l. 73, 75), Pietinės policijos nuovadoje dėl P. R. elgesio skundų, pareiškimų negauta, į policijos profilaktinę apskaitą nėra įrašytas (b. l. 71), nedirbantis (b. l. 77). Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad P. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra ketvirtoji būtina sąlyga taikyti kaltinamajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir LR BK 38 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų visumai, baudžiamoji byla P. R. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukiama.

P. R. yra pensininkas, niekur nedirba, 2012-03-06 perdavė nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Ž. K. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir susitarė dėl kitos dalies – 1 000 Lt - neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.) neskirtina.

P. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Kadangi P. R. šiuo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitarė su nukentėjusiąja ir nukentėjusiojo G. K. įstatymine atstove Ž. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, Ž. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,

nusprendė:

P. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai bei nukentėjusiojo G. K. įstatyminei atstovei Ž. K. susitaikius ir baudžiamąją bylą P. R. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti P. R. ir nukentėjusiosios bei nukentėjusiojo G. K. įstatyminės atstovės Ž. K. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį P. R. įsipareigoja atlyginti Ž. K. padarytą 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinę žalą,

iki 2012 m. balandžio 6 d. sumokėdamas Ž. K. 500 Lt (penkis šimtus litų), pervedant juos į Ž. K. sąskaitą banke Swedbank (duomenys neskelbtini); iki 2012 m. gegužės 6 d. sumokėdamas Ž. K. 500 Lt (penkis šimtus litų), pervedant juos į Ž. K. sąskaitą banke Swedbank (duomenys neskelbtini).

Įspėti P. R., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Ž. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas